Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-12768-1029/2018, kuria atsisakyta priimti antstolės R. A. atskirąjį skundą išnagrinėjus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. K., skolininko sutuoktinė A. K., antstolių R. A. ir D. P. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti antstolės atskirąjį skundą.

11. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

12.Vykdymo procesas – civilinio proceso baigiamoji stadija, kuomet yra realizuojami vykdomieji dokumentai. Vykdomojo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese( CPK 633 straipsnis). Taigi antstolis nėra nei vykdymo proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes.

13. Antstolė siekia apskųsti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria atmestas išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad antstolė nėra išieškotojos atstovas ir pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą net negalėtų juo būti (CPK 599 straipsnio 1 dalis).

14. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pati išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“ Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties neskundžia. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos specialiosios teisės normos, reguliuojančios civilinį procesą vykdymo procese, o tai reiškia, kad antstolė nėra vykdymo proceso dalyvis CPK 633 straipsnio prasme, jai specialioji teisės norma nesuteikia tokių pačių procesinių teisių, kaip ir išieškotojai, skųsti nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad antstolės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos antstolės, kurios dispozicijoje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisėms ir pareigoms, antstolės su ginčo šalimis nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti antstolės, kuri neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

16. Situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad antstolė veikia kaip suinteresuotas asmuo, nes nuo teismo sprendimo rezultato priklauso ne tik skolos išieškojimo galimybės iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio išieškotojai, bet ir vykdymo išlaidų išieškojimas antstolei. Visų pirma, vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimo teisiniai santykiai susiklosto tarp antstolės ir vykdymo proceso šalių – išieškotojo ir skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 633 straipsnio 1 dalis). Antra, atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolė turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už tinkamą jai pavestų pareigų vykdymą vykdant vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) ji gaus nustatytą atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad antstolė visiškai nepagrįsti vykdymo išlaidų išieškojimą bando susieti su norimos apskųsti teismo nutarties rezultatu ir galimybe jas nukreipti į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį.

17. Atkreiptinas antstolės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo apeliantės nurodoma kasacinio teismo 2010-02-08 nutartimi Nr. 3K-3-40/2010, todėl dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės R. A. pateiktą atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties atsisakė priimti, kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.