Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Panevėžio teritorinės darbo biržos atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės darbo biržos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio teritorinės darbo biržos (toliau – ir Darbo birža. ir atsakovės atstovė) 3 366 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde, jis ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Darbo birža neteisėtai ir nepagrįstai panaikino pareiškėjo bedarbio statusą, nutraukė registraciją Darbo biržoje. Nurodė, kad pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje. Darbo birža 2013 m. vasario 1 d. pareiškėjui išdavė dvi rekomendacijas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).Rekomendacijose buvo nurodyta nuvykti pas šiuos darbdavius tą pačią dieną. Pareiškėjas tą pačią dieną vyko nurodytu adresu, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nerado. Pareiškėjas teigė, jog paskambinti telefonu įmonei negalėjo, nes telefono sąskaita buvo tuščia. Dėl to, kad sugaišo laiką ieškodamas UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teigimu, jis nebespėjo nuvykti į UAB (duomenys neskelbtini). Ten nuvyko kitą darbo dieną, tačiau ši įmonė pasirinko kitą kandidatą. Darbo biržos darbuotoja nesiklausė jo paaiškinimų ir kliento paieškos kortelėje pažymėjo, kad jis nuvykti į UAB (duomenys neskelbtini) pavėlavo, o į UAB (duomenys neskelbtini) vykti atsisakė. Pareiškėjas buvo informuotas apie darbo paieškos nutraukimą. Darbo birža 2013 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikino bedarbio statusą. Tačiau pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes jis neatsisakė siūlomo darbo, o į UAB (duomenys neskelbtini) nuvykti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – nerado šios įmonės. Pareiškėjas paaiškino, jog dėl registracijos Darbo biržoje panaikinimo jam buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, todėl jis paskutinį kartą gavo socialinę pašalpą 2013 m. kovo 1 d. Pareiškėjo aiškinimu, jis gerai suprato, kad socialinės paramos mokėjimas jam buvo nutrauktas būtent dėl to, kad Darbo birža panaikino pareiškėjui bedarbio statusą. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog žinojo, kad po šešių mėnesių nuo sprendimo išbraukti iš darbo ieškančių asmenų sąrašo priėmimo, jis vėl galės registruotis Darbo biržoje ir įgyti bedarbio statusą. Tačiau po šešių mėnesių pareiškėjas nenorėjo registruotis Darbo biržoje, nes bijojo, kad jam vėl bus ieškomas darbas, jis bus siuntinėjamas pas darbdavius, be to, jis sirgo. Pareiškėjas ir jo atstovas tvirtina, kad dėl neteisėtų Darbo biržos veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas Darbo biržoje užsiregistravo 2015m. gruodžio 17d. ir pradėjo gauti socialinę pašalpą nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi, pareiškėjas negavo socialinės pašalpos 33 mėnesius. Iš viso jis negavo 3 366 Eur socialinės pašalpos (33 mėn. x 102 Eur). Tai yra turtinė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti. Nebegaudamas socialinės pašalpos, pareiškėjas 33 mėnesius neturėjo jokių pajamų. Maisto turėjo ieškoti gamtoje, jo racioną sudarė grybai, uogos, žolelės. Toks gyvenimas sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 20 000 Eur. Pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad Darbo birža nepagrįstai jo skundo reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi žala atsirado ne iš karto po to, kai buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą, bet per ilgesnį laiko tarpą ir tik pareiškėjui 2015m. gruodžio 17d. vėl įsiregistravus Darbo biržoje, pareiškėjui tapo aišku, kad dėl Darbo biržos neteisėtų veiksmų pareiškėjas ilgą laiką buvo paliktas be jokių pajamų, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, pareiškėjo atstovas mano, kad teismas savo iniciatyva turi galimybę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu manys, kad jis buvo praleistas. Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Darbo birža atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Darbo birža atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 10 d. registravosi Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje. Registracijos dieną jis buvo supažindintas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, jam įteikta darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-630 (toliau – ir Darbo ieškančio asmens atmintinė)ir kurioje nurodyta bedarbio pareiga nuvykti, gavus rekomendaciją įsidarbinti, nurodytu laiku ir adresu pas darbdavį ir tartis dėl įsidarbinimo, o taip pat nurodyta, kad bedarbiai, kurie neteko bedarbio statuso dėl šios bedarbio pareigos nevykdymo, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Aprašas), 25.2 papunktyje įtvirtinta, kad bedarbio statuso netenkama bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo, o pagal Aprašo 28 punktą, asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 punkte nurodytos priežasties, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis keletą valandų ieškojo darbdavio ir nerado ir kad dėl to pavėlavo pas kitą darbdavį esantį toje pačioje gatvėje, negali būti laikomas pateisinamu argumentu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimą, o nenuvykimas pas darbdavį su rekomendacija įsidarbinti yra prilyginamas atsisakymui įsidarbinti, Darbo biržos specialistė atliko veiksmus, nustatytus tuo metu galiojusiame teisės akte (Aprašo 25.2 papunktyje, 28 punkte) – pareiškėjas už pažeidimus buvo išregistruotas iš Darbo biržos ir neteko bedarbio statuso 2013 m. vasario 5 d. Jis buvo informuotas, kad Darbo biržoje gali pakartotinai registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d., tačiau pareiškėjas pakartotinai Darbo biržoje užsiregistravo tik 2015 m. gruodžio 17 d. Nuo šios datos pareiškėjas Darbo biržoje buvo registruotas, kol sulaukė pensinio amžiaus ir 2017 m. gegužės 9 d. buvo išregistruotas tuo pagrindu, kad sulaukė šio amžiaus. Be to, atsakovės atstovė Darbo birža prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad jis suprato, jog buvo išbrauktas iš Darbo biržos iš karto po informavimo, kad bus panaikintas jo bedarbio statusas, t. y. 2013 m. vasario 4 d., kadangi atsisakė pasirašyti kliento apsilankymo kortelėje po šia jam suteikta informacija. Skaičiuodamas priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą, pareiškėjas neįvertino to, kad jis dėl savo kaltės registravosi pakartotinai Darbo biržoje tik 2015 m. gruodžio 17 d., kai tokią teisę turėjo jau 2013 m. rugpjūčio 5 d. Be to, pareiškėjas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalą pareiškėjas kildina iš neteisėto Panevėžio teritorinės darbo biržos Sprendimo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo registracija Darbo biržoje. Pareiškėjo teigimu, panaikinus jo registraciją Darbo biržoje, pareiškėjui nebemokėta socialinė pašalpa ir dėl to padaryta turtinė žala, o gyvendamas be pajamų jis patyrė neturtinę žalą.

Iš byloje esančių duomenų: Darbo ieškančio asmens kortelės ir registracijos kortelės išrašo nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 10 d. registravosi Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje, jam suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjas registruodamasis nurodė, kad nori dirbti meistru, suvirintoju, šaltkalviu – šie darbai yra nurodyti jo Darbo ieškančio asmens kortelės c skyriuje „Pageidavimai darbui (tinkamas darbas)“ ir registracijos kortelės išraše. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (galiojusias nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo įregistruotas Darbo biržoje ir išregistruotas iš Darbo biržos), bedarbiai yra nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat kiti šioje įstatymo nuostatoje nurodyti asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Registracijos kortelės išrašo duomenimis pareiškėjas bedarbio statusą turėjo nuo įsiregistravimo Darbo biržoje (2010 m. gruodžio 1 d.) iki registracijos Darbo biržoje nutraukimo (2013 m. vasario 4 d.). Iš kliento apsilankymo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir rekomendacijų įsidarbinti nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. vasario 1 d. jo apsilankymo Darbo biržoje metu išduotos dvi rekomendacijos įsidarbinti – rekomendacija įsidarbinti suvirintoju elektra UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su nurodyta nuvykimo pas darbdavį data – 2013 m. vasario 1 d., ir rekomendacija įsidarbinti suvirintoju UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su nuvykimo pas darbdavį data – 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjas grąžino Darbo biržai UAB (duomenys neskelbtini) neužpildytą rekomendaciją įsidarbinti, ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 4 d. užpildytą rekomendaciją įsidarbinti su nurodyta neįdarbinimo priežastimi – pasirinktas kitas kandidatas. 2013 m. vasario 1 d. kliento (pareiškėjo) apsilankymo kortelė Nr. 25 buvo papildyta 2013 m. vasario 4 d. duomenimis po to, kai pareiškėjas grąžino Darbo biržai šias rekomendacijas, nurodant, kad pareiškėjas į UAB (duomenys neskelbtini) nuvyko tik 2013 m. vasario 4 d., grąžino UAB (duomenys neskelbtini) neužpildytą rekomendaciją, pas darbdavį vykti atsisakė, informuotas apie darbo paieškos nutraukimą.

Iki 2017 m. liepos 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas. Aprašo redakcijoje, galiojusioje nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo išregistruotas iš Darbo biržos, 25.2 papunktyje buvo nustatyta, kad bedarbio statuso netenkama bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo, o Aprašo 28 punkte nustatyta, kad asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl Aprašo 25.2 punkte nurodytos priežasties, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. V9(P27)-36, kuriuo panaikino pareiškėjui bedarbio statusą; sprendimo 5 priede nurodyta, kad pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas 2013 m. vasario 4 d., teisinis panaikinimo pagrindas – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius (Aprašo 28 punktas).Pagal Darbo ieškančio asmens kortelės duomenis pareiškėjas išregistruotas iš Darbo biržos 2013 m. vasario 5 d.

Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) 2017 m. lapkričio 15 d. pateiktų duomenų apie išmokėtas sumas nustatyta, kad pareiškėjui buvo mokėta socialinė pašalpa nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., paskutinį kartą ji išmokėta 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėnesį.

Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo (toliau – Piniginės socialinės paramos įstatymas) 5 straipsnį (redakciją, galiojančią nuo 2012 m. sausio 1 d., t. y. galiojusią ir tuo metu, kai pareiškėjui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas), socialinė pašalpa yra viena iš piniginės socialinės paramos rūšių. Pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 5 straipsnį(redakciją, galiojančią nuo 2012 m. sausio 1 d.), 6 straipsnį, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu jo nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas ir jis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš tokių alternatyvių sąlygų įtvirtinta 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), kuris numato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jei yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į socialinę pašalpą buvo siejama su jo registracija Darbo biržoje. Dėl to, pareiškėją išregistravus iš Darbo biržos, jam nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Darbo birža prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2718-556/2017, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Reikalaudamas atlyginti žalą pareiškėjas savo teisių pažeidimo atsiradimo momentą susiejo su pajamų praradimu, tai yra su tuo, kad dėl Sprendimo priėmimo jam atsirado neigiamos pasekmės- pareiškėjas nebegavo socialinės pašalpos. Todėl, teismo vertinimu, momentas, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nustatytinas atsižvelgiant į tai, nuo kada pareiškėjas nebegavo socialinės pašalpos. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (nagrinėjamam laikotarpiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas) nustatė, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. To paties įstatymo 22 straipsnio 6 dalis (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) nustato, kad socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad Darbo biržai panaikinus jo bedarbio statusą, paskutinį kartą socialinę pašalpą pareiškėjas gavo 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėn. Byloje esantys Panevėžio savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus(toliau – Socialinės paramos skyrius) 2017 m. lapkričio 15 d. duomenys apie pareiškėjui išmokėtas sumas patvirtina, kad pareiškėjui paskutinį kartą socialinė pašalpa išmokėta 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėn., o po to išmokėta tik 2016 m. sausio 1 d. už 2015 m. gruodžio mėn., kai jis vėl įsiregistravo Darbo biržoje. Iš byloje esančių Socialinės paramos skyriaus duomenų nustatyta, kad socialinės pašalpos mokėjimo pareiškėjui data yra mėnesio pirmoji diena. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo tada, kai nebegavo socialinės pašalpos, žinojo, kad socialinės pašalpos jis negavo būtent dėl to, kad Darbo birža panaikino jo bedarbio statusą ir nutraukė jo registraciją Darbo biržoje. Taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo, jog vėl Darbo biržoje galės registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėnesį sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.

Jau minėta, kad turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas sieja su tuo, kad dėl Sprendimo priėmimo pasekmių jis nuo 2013m. kovo 1d. iki 2015m.gruodžio 1d. negavo socialinės pašalpos, todėl jam buvo padaryta turtinė 3366 Eur(33 mėn. x 102 Eur)žala, o negaudamas socialinės paramos – jis buvo priverstas gyventi be jokių pajamų, todėl patyrė neigiamus išgyvenimus – neturtinę žalą, kurią įvertino 20000Eur. Pareiškėjas savo skunde, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad senaties terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai galutinai paaiškėjo visa pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala, tai yra nuo 2015m. gruodžio 1d.(taip nurodyta skunde).

Su tokiais pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais nesutiktina dėl jau nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad ne vėliau kaip 2013m. balandžio mėnesį pareiškėjas žinojo bei turėjo ir galėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, kuris buvo padarytas jam vienkartiniu Darbo biržos aktu – Sprendimu, bei suprato šio galimo pažeidimo esmę ir pasekmes, tai yra, pareiškėjas žinojo ir suprato, jog 6 mėnesiams - iki 2013m. rugpjūčio 5d. prarado bedarbio statusą ir registraciją Darbo biržoje bei dėl to prarado galimybę 6 mėnesius gauti jam iki tol kas mėnesį mokėtą 350Lt(102Eur) socialinę pašalpą. Jis taip pat žinojo ir suprato, kad 6 mėnesius neturės pajamų, gaunamų socialinės paramos forma. Todėl taikoma CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir konstatuojama, kad trejų metų senaties terminas paduoti skundui dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios 2013m. kovo 1d. - 2013m. rugpjūčio 5d. laikotarpiu dėl galimai neteisėto vienkartinio Darbo biržos akto (Sprendimo), pareiškėjui baigėsi 2016 m. balandžio mėnesį. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu tik pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, tai yra tik 2013m. rugpjūčio 5d. paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2013m. kovo 1d. iki 2013m. rugpjūčio 5d. pareiškėjas patyrė didesnę žalą, tai dėl jos priteisimo su skundu pareiškėjas galėjo kreiptis per tris metus, tai yra iki 2016m. rugpjūčio 5d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas administraciniam teismui skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo padavė 2017m. lapkričio 28d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujanti Darbo birža atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015).

Pareiškėjas ir jo atstovas nei skunde, nei teismo posėdyje neprašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad pareiškėjas nėra praleidęs senaties termino skundui paduoti ir siūlė teismui tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, spręsti šio termino atnaujinimo klausimą ex officio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Be to, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti savo iniciatyva, tai yra ex officio (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nei skunde, nei jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku paduoti skundo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas teismo posėdyje kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių jis nebesiregistravo Darbo biržoje praėjus 6 mėnesiams nuo jo registracijos nutraukimo, kaip vieną iš jų nurodė sveikatos problemas. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad senaties termino eigoje pareiškėjas sirgo, turėjo sveikatos problemų. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo, jog dėl sveikatos problemų jo galimybės laiku kreiptis į teismą su skundu buvo visiškai apribotos. Teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios, arba ši liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo surašyti ir pateikti arba išsiųsti paštu bei pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-718/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012). Byloje nėra pateikta įrodymų, pvz., gydymo įstaigos(-ų) išrašų, kad pareiškėjas sirgo psichine ar fizine liga, tai yra tokia liga, dėl kurios pareiškėjo galimybės buvo apribotos tokiu mastu, kad pareiškėjas apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovą). Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog Darbo biržai panaikinus pareiškėjui bedarbio statusą ir nutraukus jo registraciją Darbo biržoje, pareiškėjas grybavo, uogavo ir taip pragyveno. Taigi, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad senaties termino praleidimą lėmė itin sunki pareiškėjo sveikatos būklė. Daroma išvada, kad byloje nėra duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl teismas neturi pagrindo ex officio atnaujinti pareiškėjui praleisto senaties termino skundui paduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks skundo atmetimo pagrindas (praleista ieškinio senatis) yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-822/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018; 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-662/2018). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2895-492/2017).

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., taikomas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2013m. kovo 1d. iki 2015m. gruodžio 1d. ir kurią jis taip pat kildina iš to, kad Sprendimu jam buvo panaikintas bedarbio statusas ir nutraukta registracija Darbo biržoje. Pareiškėjas teigia, kad dėl registracijos Darbo biržoje panaikinimo jam buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, todėl jis iki 2015m. gruodžio 1 d. (kai pradėjo gauti socialinę pašalpą vėl užsiregistravęs Darbo biržoje) negavo socialinės pašalpos ir patyrė turtinę žalą, kurią sieja su kas mėnesį negautos 102Eur socialinės pašalpos atitinkamu laikotarpiu dydžiu bei neturtinę žalą, kuri yra siejama su tuo, kad iki 2015m. gruodžio 1d. pareiškėjas patyrė neigiamus pergyvenimus dėl to, kad jam teko gyventi be pajamų ir labai skurdžiai.

Bylos duomenimis: atsakovės atstovės - Darbo biržos paaiškinimais ir registracijos kortelės išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Darbo biržoje pakartotinai užsiregistravo 2015 m. gruodžio 17 d. Iš Socialinės paramos skyriaus duomenų apie išmokėtas sumas nustatyta, kad pakartotinai užsiregistravęs pareiškėjas vėl pradėjo gauti socialinę pašalpą – ji išmokėta 2016 m. sausio 1 d. už 2015 m. gruodžio mėn. bei buvo mokama 2016 metais bei nepilnus 2017 metus. Jau minėta, kad pagal Aprašo 28 punktą asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 punkte nurodytos priežasties (t. y. atsisakius siūlomo tinkamo darbo), pakartotinai teritorinėje darbo biržoje galėjo registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Sprendimas suponavo pareiškėjui bedarbio statuso praradimą ir registracijos Darbo biržoje nutraukimą 6 mėnesiams. Kadangi pareiškėjo registracija Darbo biržoje buvo nutraukta 2013 m. vasario 5 d., jis turėjo teisę vėl Darbo biržoje registruotis po 6 mėnesių, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d. (Aprašo 28 punktas). Tuo tarpu pareiškėjas Darbo biržoje vėl įsiregistravo tik 2015 m. gruodžio 17 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Pagal Aprašo nuostatas, teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, ir tvarko jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą; asmuo vienu metu gali registruotis tik vienoje teritorinėje darbo biržoje; asmenys, registruodamiesi teritorinėje darbo biržoje, turi pateikti dokumentus – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai kurių grupių atstovai turi pateikti papildomus dokumentus (Aprašo 7–11 punktų redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., ir 6–11 punktų redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Pagal minėtas Aprašo nuostatas, asmuo yra registruojamas teritorinėje darbo biržoje jo paties iniciatyva (jo prašymu), jam pateikus reikiamus dokumentus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Darbo biržą šių Aprašo nuostatų nustatyta tvarka 2013 m. rugpjūčio 5 d., kai jau turėjo teisę registruotis Darbo biržoje. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Darbo biržos darbuotojai 2013m. rugpjūčio 5d. ir vėliau, tai yra iki 2015m. gruodžio 1d., ar net iki 2015m. gruodžio 17d. netinkamai vykdė savo pareigas. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad pasibaigus 6 mėnesiams nuo jo registracijos Darbo biržoje nutraukimo, pareiškėjas savo paties valia apsisprendė nebesiregistruoti Darbo biržoje, nes nenorėjo, bijojo, kad jam vėl bus ieškomas darbas, jis bus siuntinėjamas pas darbdavius dėl įdarbinimo. Šiuos jo paaiškinimus iš dalies patvirtina kiti bylos duomenys. Pavyzdžiui, iš Socialinės paramos skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014m. vasario 18d. gavo pašalpą socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nors turėjo teisę registruotis Darbo biržoje nuo 2013m. rugpjūčio 5d. ir tokiu pagrindu įgyti teisę į socialinės pašalpą, tačiau to nedarė ir jam pakako vienkartinės pašalpos iš savivaldybės biudžeto lėšų kaip socialiai remtinam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, tik praėjus keliems metams, savivaldybės administracijos darbuotojo - seniūno paskatintas ir atsižvelgdamas į tai, kad artėja pensijai skirti būtinas amžius, 2015m. gruodžio 17d. vėl registravosi Darbo biržoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Darbo biržos veiksmų, t. y. pripažinti, kad 2013m. rugpjūčio 5d. – 2015m. gruodžio 1d. Darbo biržos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi nuo 2013m. rugpjūčio 5d. iki 2015m. gruodžio 1d., priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2013m. vasario 5d. Darbo biržos sprendimu Nr. V9(P27)-36, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas bei registracija Darbo biržoje 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi minėtas 6 mėnesių laikotarpis pasibaigė 2013m. rugpjūčio 5d. ir pareiškėjas, turėdamas teisę vėl registruotis Darbo biržoje, nesiregistravo savo nuožiūra. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygų, valstybės atsakomybė negalima. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl atlyginimo žalos, atsiradusios nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., taip pat atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Be to, remiantis sprendime anksčiau aptartomis teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino taikymą, ir nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti 3 metų senaties terminą bei vien tuo pagrindu atmesti skundo reikalavimus dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2013m. rugpjūčio 5d. iki 2014m. lapkričio 28d.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pareiškėjui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.