Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio ir pagreitinto proceso, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Nissan Qashqai, kai jo iškvėptame ore buvo 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl K. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. V. yra neteistas (b. l. 62) – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti K. V. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 62), jis per paskutinius 3 metus 5 kartus baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos, yra viena galiojanti administracinė nuobauda (b. l. 63–65, 97–101). Kaltinamasis dirba (b. l. 66). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Byloje nustatyta viena K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į K. V. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą D. R.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad K. V. su D. R. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, D. R. jam yra autoritetas, nepaisant to, kad yra jaunesnio amžiaus nei kaltinamasis. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista (b. l. 95), nebausta administracine tvarka (b. l. 96). D. R. ištekėjusi, augina du vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti kaltinamajam (b. l. 93). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima K. V., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu, kadangi gyvena netoli kaltinamojo, gali daryti teigiamą įtaką K. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, K. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 4 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Nors prokurorė sakydama baigiamąją kalbą prašė nustatyti ilgesnį laidavimo terminą, toks prašymas teismo neįpareigoja.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti K. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Nissan Qashqai konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

K. V. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį darbo dieną piko metu Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku yra itin intensyvus. Be to, K. V. vairavimas sukėlė įtarimą kitam eismo dalyviui, kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie kelyje pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus (remiantis M. K. rašytiniais paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu). Taigi policijos pareigūnai K. V. sustabdė neatsitiktinai, o tikrindami gautą pranešimą, kuris, be kita ko, pasitvirtino. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (brendį) vartojo 10–15 min. iki nagrinėjamo įvykio, neblaivus vairavo nuo darbo link namų, policijos pareigūnų buvo sustabdytas nuvažiavęs apie 5 km, t. y. neblaivus vairavo pakankamai nemažą atstumą. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo jautėsi gerai, alkoholio poveikis pasireiškė vėliau. Nors kaltinamasis, turėdamas ilgą (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės rodo K. V. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į K. V. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, yra viena galiojanti administracinė nuobauda; kaltinamasis dirba; taip pat nustatyta K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, K. V. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Nors K. V. ir jo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) kuo trumpesniam (1 metų) terminui, teismas neturi pagrindo skirti prašomą šios teisės atėmimo terminą. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad K. V. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra reikalinga vykimui į darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma, kad jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) ir, kad nuo jo namų nėra tiesioginio viešojo transporto, vežančio iki darbovietės. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir kitų artimų asmenų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, pats kaltinamasis parodė, kad šiuo metu į darbą važiuoja viešuoju transportu su 3 persėdimais, vadinasi, nors ir apsunkinta, yra galimybė nuvykti į darbą viešuoju transportu. Vilniaus mieste taip pat yra kitų alternatyvų, kaip nuvykti į tam tikrą vietą (pavyzdžiui, važiuoti kartu su bendradarbiais, pasinaudoti taksi ar pavėžėjų paslaugomis, paprašyti kaimynų arba giminaičių pagalbos ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kas nagrinėjamu atveju, paskyrus minimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtų nepasiekta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tam tikri laikini sunkumai kasdienėje veikloje yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų darymo nusveria kaltinamojo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties K. V. neteisėtų veiksmų ir yra laikini. Skirti minimalų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą taip pat nesudaro kaltinamojo amžius, t. y. jam liko nedaug iki (duomenys neskelbtini), todėl būtina įgyti stažą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neeliminuoja kaltinamojo galimybės toliau dirbti, kartu ir turėti didesnį darbo stažą, o netekus darbo – susirasti kitą darbą.

Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, K. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Skirti K. V. mažesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, ar skirti didesnį taikymo terminą, kaip to prašė prokurorė, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju K. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Nissan Qashqai, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 60). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, K. V. priklausantis automobilis Nissan Qashqai konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 5 230 Eur (su PVM) (b. l. 61), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu neprieštaravo automobilio konfiskavimui valstybės naudai.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – K. V. priklausančio automobilio Nissan Qashqai – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

K. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 41–44) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 45–48). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad K. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. V. priklausančiam automobiliui Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2025 m. vasario 28 d. (b. l. 49–53). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-08615 dėl 25 Eur už K. V. gynusios advokatės Agatos Aganauskienės (nors teisminio proceso metu kaltinamąjį gynė advokatas V. Latušinskis) darbo užmokestį (b. l. 81–83).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti K. V. priklausantį automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

K. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš K. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Išaiškinti K. V. ir D. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.