- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-128-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05195-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13179-1192/2025 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. Š. dėl tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. ieškinį, kuriuo prašoma laikinai apriboti atsakovo R. Š. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka negali būti vykdoma, nes neatitinka vaiko interesų, jam yra daroma žala.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymą.
3. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), priteisti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą iš motinos (ieškovės) po 555 Eur / mėn., nustatyti, kad ieškovė moka ½ dalį visų privalomų mokėti vaiko mokymosi išlaidų arba pakeisti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
4. Ieškovės prašymu byloje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką specializuotose patalpose - biudžetinės įstaigos vaikų gerovės centro „Pastogė“ (toliau – VGC „Pastogė“) patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 27 d. bei nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. netaikė laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos ir nurodytu atostogų laiku nustatė kitą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, nutraukė.
6. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad tėvo ir vaiko bendravimas vyksta ne vaikų gerovės centre „Pastogė“, bet Šeimos santykių institute.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pakeitė teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas (pakeistos 2025 m. birželio 20 d. nutartimi) ir per tarpininką vykdomą atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., nustatė bendravimą kitose patalpose – Šeimos santykių institute. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą dėl 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties papildymo, nustatant apmokėjimo tvarką už VšĮ Šeimos santykių instituto teikiamas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi išaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra vietą ir atitinkamai koregavus bendravimo laiką, šalių pareiga apmokėti už tarpininko teikiamas paslaugas nepasibaigė, todėl už VšĮ Šeimos santykių instituto vykdant Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones teikiamas paslaugas ieškovė E. K. ir atsakovas R. Š. paslaugas apmoka lygiomis dalimis.
10. Pažymėjo, kad teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatuota, jog vaiko tėvų pareigos ir teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, kas reiškia, kad esant tėvų konfliktui abu vaiko tėvai lygiomis dalimis privalo atlyginti specialistų teikiamas paslaugas, o pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo vietą ir laiką, nebuvo pakeistas paslaugų apmokėjimo principas.
11. Teismas, atsižvelgdamas, kad papildomai neakcentuota tėvų pareiga lygiomis dalimis padengti išlaidas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva papildomai išaiškino atsiskaitymo už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo R. Š. prašymą atmesti arba nustatyti, kad už paslaugas Šeimos santykių institutui sumoka pats atsakovas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas ginčijama nutartimi iš esmės įpareigojo ieškovę mokėti lėšas dėl atsakovo noro bendrauti su dukra, kas yra neteisinga ir pažeidžia tiek vaiko teises, tiek ieškovės teises. Tam tikrą laiko tarpą ieškovė mokėjo už atsakovo prašymu paskirtas įstaigas dėl jo ryšio su dukra atstatymo, tačiau tėvui neatstatant ryšio su vaiku, taip toliau tęstis negali. Prašoma mokėti suma nėra maža, ieškovė neturi tam lėšų. Atsakovas mokama pinigų suma padengia apie ketvirtį dukters išlaikymo, kitą dukters išlaikymą teikia ieškovė, todėl papildomai įpareigoti ieškovę apmokėti atsakovo bendravimo su dukters sąlygas, yra nesąžininga ir nekorektiška (juolab, kad yra nemokamų alternatyvų).
12.2. Šiuo atveju socialines paslaugas teikianti įstaiga buvo pakeista tik dėl paties atsakovo ambicijų, kadangi Kauno VGC „Pastogė“ specialistai stebėdami jo bendravimą su dukra, pateikė išsamią atsakovo elgesio su vaiku analizę, kuri buvo neigiama. Dėl ilgamečio vaiko gniuždymo, dukra su atsakovu jaučiasi itin nesaugi, jo bijo, atsisako bendrauti. O atsakovas, net nesistengia kurti saugaus ryšio su vaiku, priešingai, mergaitė po susitikimų su tėvu būna emociškai sugniuždyta. Teismas atsižvelgė ne į vaiko interesus (nemokamas centras Kauno VGC "Pastogė", sukurtas ryšys su specialistais, patogi lokacija šalia mokyklos, tinkamas laikas mergaitei pavalgius pavakarius), tačiau tenkino atsakovo užgaidas pakeisti bendravimo vietą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Š. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą šiais argumentais:
13.1. Ieškovė niekada anksčiau neišreiškė prieštaravimo mokėti lygiomis dalimis už atsakovo ir dukros susitikimus. Atsiliepime į atsakovo prašymą taip pat tokio prieštaravimo nereiškė. Atsakovo mėnesinės pajamos yra mažesnės nei ieškovės. Ieškovė ne kartą yra nurodžiusi, kad jos pajamos yra 5000-6000 Eur per mėnesį. Dėl to, kad dukra atsisako bendrauti su tėčiu, nėra atsakovo kaltė, tai yra ieškovės ilgus metus vykdyto vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą pasekmė ir dėl to visos išlaidos už ryšio atstatymą turėtų tekti ieškovei. Pažymėtina, kad ne dėl atsakovo ambicijų buvo pakeista įstaiga, o atsižvelgiant į tai, kad jokių teigiamų rezultatų bendravimas Kauno VGC „Pastogė“ nedavė, sukėlė priešingą rezultatą.
13.2. Atskirojo skundo argumentai yra ne tik faktiškai nepagrįsti, melagingai nurodomi kaltinimai atsakovui, bet ir niekaip nėra susiję su nutartimi, kuria išaiškintas susitikimų apmokėjimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išaiškina teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. Š. dėl tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, 2025 m. birželio 20 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir nustatyta laikina bendravimo tvarka vasaros atostogų laikotarpiu, 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdomos ne vaiko gerovės centre „Pastogė“, bet VšĮ Šeimos santykių institute.
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymu išaiškino, kad už VšĮ Šeimos santykių instituto vykdant Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones teikiamas paslaugas ieškovė E. K. ir atsakovas R. Š. paslaugas apmoka lygiomis dalimis.
7. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį ir iš esmės siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas, jog už VšĮ Šeimos santykių instituto teikiamas paslaugas mokėtų atsakovas R. Š..
8. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
9. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
10. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą). Taigi, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendimo išaiškinimo institutas nėra skirtas peržiūrėti ar koreguoti teismo nustatytas teises ir pareigas, o tik pašalinti rezoliucinės dalies formuluočių neaiškumus, kurie trukdo sprendimą vykdyti.
10. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pakeitė teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas (pakeistos 2025 m. birželio 20 d. nutartimi) ir per tarpininką vykdomą atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., nustatė bendravimą kitose patalpose – Šeimos santykių institute. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už Šeimos santykių instituto teikiamas paslaugas, kuris išspręstas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir kurios ieškovė atskiruoju skundu neskundė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nutartyje nustatytos pareigos turinys ieškovei buvo aiškus ir suprantamas.
11. Kaip jau nurodyta, ieškovė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su nustatytos pareigos apmokėti už teikiamas paslaugas apimtimi, jos nurodyti argumentai iš esmės reiškia siekį pakeisti teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties turinį. Tačiau procesinio sprendimo aiškinimo institutas negali būti naudojamas siekiant peržiūrėti ar koreguoti teismo nustatytas teises ir pareigas, teismas negali keisti savo motyvų. Todėl atskirojo skundo argumentai galėtų būti aktualūs ir vertintini nagrinėjant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, bet ne nutarties, kuria taikytas procesinio sprendimo aiškinimo institutas, teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.