Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-256-1025/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-14
Bylos Nr.: e2-256-1025/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01149-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: A. Č., G. Č., A. M., M. K., V. M.
Atsakovas: E. Z.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Ž. M., T. N., J. M.
Advokatai: Sigitas Čepas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-256-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01149-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Eglei Paulauskienei, Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant ieškovams A. Č., G. Č., A. M., M. K.,atsakovės E. Z. atstovui advokatui Sigitui Čepui,

trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

trečiajam asmeniui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č., G. Č., A. M., V. M., M. K. patikslintą ieškinį atsakovei E. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, T. N., J. M., Ž. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1. įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti įvykdyti visus savo 2011-05-16 įsipareigojimus: savo lėšomis įrengti magistralinius kvartalo inžinerinius tinklus – artezinį vandens gręžinį, nuotekų biologinius valymo įrenginius, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus ir vidaus akligatvį gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

2. Nustatyti, kad jeigu atsakovė neįvykdys šio teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti šiuos darbus (veiksmus) patys – pagal savo poreikius įsirengti minėtus inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir išsiieškoti tam patirtas visas išlaidas iš atsakovės;

Šalies argumentai

3. Priteisti ieškovams A. M. ir V. M. iš atsakovės 800,12 Eur išlaidų už įvykdytas elektros įrenginių prijungimo paslaugas;

4. Priteisti ieškovui M. K. iš atsakovės 386,32 Eur išlaidų už įvykdytas elektros įrenginių prijungimo paslaugas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Iki patvirtinant detalųjį planą, žemės sklypo savininkė ir planavimo organizatorė E. Z. 2011-05-16 įsipareigojo Klaipėdos rajono savivaldybei – parengti magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų, - artezinio vandens gręžinio, nuotėkų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, - vidaus gatvės techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, iki gyvenamųjų namų projektavimo pradžios. - Inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį įrengti iki pirmo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo.“. Kai pirko iš atsakovės žemės sklypus, buvo informuoti apie šiuos įsipareigojimus. Atsakovė jokiomis sutartimis šių įsipareigojimų naujiesiems žemės sklypų savininkams (ieškovams) neperdavė. Ji, kaip plano organizatorė, įsipareigojo savo lėšomis parengti minėtų inžinierinių tinklų ir vidaus gatvės (akligatvio) projektinę dokumentaciją, pasirūpinti jų statybai reikalingų leidimų, sutikimų ir (ar) kitų dokumentų parengimu ir (ar) gavimu, organizuoti šių inžinierinių tinklų ir akligatvio projektavimo ir statybos darbus, parinkti statinio projektuotoją ir (ar) rangovą, sudaryti su statinio projektuotoju ir rangovu minėtų objektų statybos rangos sutartį, atsiskaityti su projektuotoju ir rangovu už atliktus darbus, kontroliuoti projektavimo ir statybos rangos sutarties vykdymo ir objektų statybos užbaigimą. Plano organizatorė pagal įsipareigojimą turėjo apmokėti 100 procentų projektavimo ir statybos darbų išlaidų. Atsakovė inžinierinių tinklų ir akligatvio statybos darbų neorganizavo, neparinko rangovo ir nesudarė statybos rangos sutarties, todėl iki šiol inžineriniai tinklai ir akligatvis nėra pastatyti (neįrengti).

•! Atsakovės užsakymu projektuotojas UAB „Klaipėdos miestrojektas“ parengė Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą (supaprastintas statinio projektas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-02-12 pritarė, pagal tai statytojo teisę turi atsakovė, todėl ieškovai negali minėtų tinklų ir vidaus kelio statyti. Ieškovai pasistatė individualius namus, tačiau jų negali užbaigti ir apsigyventi, nes atsakovė nėra įrengusi inžinerinių tinklų ir akligatvio. Kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau atsakovė nurodė, jog įsipareigojimų įrengti inžinerinius tinklus ir akligatvį neturi. AB „Lesto“ atliko ieškovams elektros įrenginių prijungimo paslaugas, dėl ko ieškovai patyrė išlaidas, kurias turi atlyginti atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė E. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu, patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdama į pareikštus reikalavimus nurodė, jog su ieškovais sudarytuose pirkimo–pardavimo sutartyse neįsipareigojo rengti projektų, įrengti inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį, todėl ieškovams negalėjo kilti teisė reikalauti daugiau negu jie įsigijo. Ieškovai pirko tokį turtą, koks jis buvo sandorio sudarymo momentu (kokį matė), jo būklė įsigijimo metu juos tenkino. Ieškovai neturi teisė reikalauti, kad jiems neatlygintinai būtų įrengti tinklai ir kelias. 2011-05-16 įsipareigojimas buvo duotas Klaipėdos rajono savivaldybei, bet ne ieškovams, ir jo paskutinėje pastraipoje buvo numatyta, kad pasikeitus sklypo savininkui, visi įsipareigojimai perduodami naujam sklypo savininkui. Pirkimo-pardavimo sutartyse ieškovai aiškiai įsipareigojo perimti žemės sklypų įsipareigojimus, jie taip pat patvirtino, kad susipažino su visa reikiama informacija. Nežadėjo ieškovams įrengti inžinerinių tinklų ir vidaus akligatvio pati, nes kitaip žemės sklypai būtų parduodami už kitokią kainą. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos yra įregistruotas kelio servitutas, taip pat servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl ieškovai turi teisę patys statyti tinklus ir vidaus kelią. Ieškovams įsigijus žemės sklypus taip pat perėjo teisė patiems įgyvendinti detalaus plano sprendinius. Nėra prisiėmusi įsipareigojimų ieškovams apmokėti už elektros pasijungimo paslaugas, todėl nesutinka atlyginti ieškovų patirtų išlaidų.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, jog neturi duomenų, kokie detaliojo plano sprendiniai šiuo metu yra įgyvendinti ginčo sklype, nes sklypas priklauso privačiam asmeniui. Atsakovė pardavė ieškovams žemės sklypus ir pirkimo – pardavimo sutartyse pirkėjai (ieškovai) įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus bei atitinkamai ieškovai sutarties punktais patvirtino, kad susipažino su turto planais ir visa informacija apie perkamą turtą, naudojimo paskirtimi ir pareiškė, kad turtas yra tinkamos kokybės. Ginčo žemės sklypo (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių) po 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovės nupirko I. M.. I. M. mirė (duomenys neskelbtini), ½ dalis turto tapo T. N. nuosavybė, o kita dalis – J. M. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo tris žemės sklypus Ž. M., kuris taip pat perėmė visus įsipareigojimus. 2011-05-16 įsipareigojime nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja, pasikeitus sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui. Tokiu būdu atsakovė, parduodama sklypus, perdavė įsipareigojimus, todėl ji neturi pareigos viena įrengti inžinerinių tinklų ir kelio.

Tretieji asmenys T. N., J. M., Ž. M. atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. prašė patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog pagal žemės sklype pamatytą skelbimą, kuriame buvo nurodytas tik atsakovės telefono numeris, susiekė su atsakove, aptarė parduodamo žemės sklypo būklę. Peržiūrėjo atsakovės parodytus dokumentus (detalųjį planą ir t.t.), matė, jog yra įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Atsakovė patikino, kad bus įrengti inžineriniai tinklai, kai ji parduos keletą žemės sklypų, nes šiuo metu neturi pinigų. Žemės sklypą ketino pirkti namo statybai, įvertino patys žemės sklypo kainą, dokumentai buvo tvarkingi, todėl sutarė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Kokios tuo metu buvo žemės sklypų kainos su komunikacijomis ir be komunikacijų pasakyti negali. Atsakovė prašė už žemės sklypą 10000 Eur, tačiau nulygo ir pirko už 9000 Eur. Žinant, jog inžinerinius tinklus atsakovė turi įrengti iki pirmojo gyvenamojo namo pridavimo, tikėjo, jog atsakovė vykdys šį įsipareigojimą, todėl pirkimo–pardavimo sutartyje apie tai nesusitarė ir nemanė tartis. Pirkimo-pardavimo sutarties neginčija, jokių įsipareigojimų iš atsakovės neperėmė. Atsakovė informavo, jog pardavė keletą sklypų, taip pat minėjo, jog įvyko nelaimė ir žemės sklypo savininkė I. M. mirė, tačiau jis nesuteikė tam reikšmės ir manydamas, kad atsakovė turi pinigų, įrengs inžinerinius tinklus. Atsakovė buvo įsipareigojusi Klaipėdos rajono savivaldybei, be to, manė, jog atsakovės įsipareigojimus gali perimti tik paveldėtojas, todėl nemanė, jog I. M. gali turėti kokios nors įtakos dėl inžinerinių tinklų, todėl reikalauja iš atsakovės įrengti inžinerinius tinklus, nes priešingu atveju teks patiems įsirengti juos. Namą dalinai pasistatė, tačiau be vandens, nuotekų, negali tinkamai naudotis. Kreipėsi telefonu į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl vandens gręžinio, tačiau buvo pasakyta, jog vandens gręžinys turi būti įrengtas pagal detalųjį planą. Žino, jog ieškovo A. M. sklype pagal detalųjį planą yra numatytas vandens gręžinys, tačiau vis tiek prašo jį rengti atsakovei priklausančiame žemės sklype, nors tai ir prieštarautų detalaus plano sprendiniams. Atsakovė turi įvykdyti įsipareigojimus ir savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus. Jokių rašytinių susitarimų dėl įsipareigojimų nėra. Su atsakove buvo žodinis susitarimas dėl inžinerinių tinklų įrengimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė G. Č. prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Patvirtino aplinkybes nurodytas ieškovo A. Č., papildomai nurodė, jog iš esmės derybas dėl žemės sklypo pirkimo vedė jos sutuoktinis A. Č. Prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą gavo iš atsakovės dokumentus, juos peržiūrėjo, atsakovės įsipareigojimus matė. Su niekuo daugiau apie žemės sklypo pirkimą nesitarė ir į Klaipėdos rajono savivaldybę nesikreipė. Žemės sklypo būklė tenkino, buvo apžiūrėta. Mano, jog atsakovė turi įvykdyti įsipareigojimus, tai yra įrengti inžinerinius tinklus, nors jai priklauso tik dalis inžinerinio sklypo. Atsakovė buvo pranešusi, jog žemės sklypus pardavė I. M., taip pat pranešė, jog ji mirė, tačiau atsakovė yra kvartalo vystytoja, todėl tik ji atsakinga už inžinerinių tinklų įrengimą. Patys statė gyvenamąjį namą, leidimo statybai nereikia, nes namas – 80 kvadratinių metrų. Klaipėdos rajono savivaldybė neleido įsirengti vandens gręžinio, nes tai prieštarautų detaliajam planui.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog iš atsakovės pirko žemės sklypą, nes patiko žemės sklypo vieta. Domėjosi toje vietovėje žemės sklypų kaina su komunikacijomis ir be jų. Be komunikacijų kainos buvo iki 19 000 litų (5502 Eur), o su komunikacijomis nuo 30 000 iki 40 000 litų (11587 Eur). Atsakovė jam žadėjo, jog parduosianti žemės sklypus, įrengs inžinerinius tinklus. Matė detalųjį planą, jame nurodytas vietas vandeniui, nuotekoms. Žinojo, kad vandens gręžinys turės būti jo sklype ir neprieštarauja, jog atsakovė įrengtų gręžinį. Nusipirko žemės sklypą, tikėdamas, jog pasistatys namą, o inžineriniai tinklai bus įvesti atsakovės, jokių rašytinių susitarimų nesudarė. Pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą apie įsipareigojimus supranta taip, kad žemės sklypą jis turi prižiūrėti. Šiuo metu jo namo baigtumas yra apie 58 procentus, tačiau nesant inžinerinių tinklų, sunku užbaigti namą. Elektros pagrindinė pastotė jau buvo pastatyta prie kelio, nuo jos atsivedė elektrą į savo žemės sklypą, atsakovė žadėjo apmokėti, tačiau jokio rašytinio susitarimo nesudarė. Reikalauja, kad atsakovė įvykdytų savo pažadus, priešingu atveju, teismo prašo leisti įsirengti nors vandenį ir nuotekas ne pagal projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas M. K.s prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog pirkdamas žemės sklypą, jo būklė tenkino, visus dokumentus peržiūrėjo ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Suprato, jog perka žemės sklypą be komunikacijų. Pirkimo pardavimo sutartyje sąlygas dėl įsipareigojimų suprato taip, kad negali pažeisti drenažo, tvarkyti žemės sklypą pagal detalųjį planą, neviršyti statinio aukštingumo. Tuo metu domėjosi žemės sklypų kainomis ir 10 arų žemės sklypas be komunikacijų kainavo 11000 litų (3185 Eur). Tikėjo atsakove, kad ji komunikacijas įrengs iki pirmojo namo pridavimo. 2013 metais pasidarė namo projektą, statybai gavo leidimą, nuo pagrindinės elektros transformatorinės pasijungė elektrą. Kadangi atsakovė turi įrengti inžinerinius tinklus, tai apima ir elektros tinklus, todėl atsakovė turi sumokėti jam už patirtas išlaidas dėl elektros prijungimo.

Atsiliepimas

Atsakovė E. Z. ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovė nurodė, jog ieškovams pardavė tik žemės sklypus, su dokumentais ieškovai buvo supažindinti, visi žinojo, kad sklypai yra be komunikacijų, juos tai tenkino ir pardavimo kaina buvo sulygta be komunikacijų. Ieškovams aiškino, jog pinigų neturi ir negalės įrengti komunikacijų, todėl ir pardavinėjo žemės sklypus be komunikacijų. Elektros pastotė buvo bendra, pastatyta dalinai jos lėšomis ir kitų asmenų, nes pastote naudojasi ir kito kvartalo gyventojai. Nebuvo jokių įsipareigojimų, nes ji nestatė namų. Ieškovams nurodė, kad pardavus žemės sklypus, jie patys galės įsirenginėti inžinerinius tinklus. Prieš sudarant detalųjį planą, ji tarėsi su Klaipėdos rajono savivaldybe ir projekto rengėju, nurodė, kad norės parduoti žemės sklypus be inžinerinių tinklų, todėl jai ir buvo patarta, kad įsipareigojant Klaipėdos rajono savivaldybei sąlygose numatys, jog atsiradus naujiems žemės sklypų savininkams įsipareigojimai pereis naujiesiems žemės sklypų savininkams, todėl įsipareigojimai yra perėję naujiems žemės sklypų savininkams jiems pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis. Buvo sudariusi inžinerinių tinklų įrengimo sąmatą, kad žinotų kiek kiekvienam sklypui reiktų prisidėti savo lėšomis, šią sąmatą buvo rodžiusi ieškovui A. Č. Jam atidavė visus dokumentus– detalųjį planą, techninius projektus. Žemės sklypai buvo parduoti, atsižvelgiant į tai, jog nėra komunikacijų, todėl buvo ir mažesnės kainos. Ieškovai žinojo, jog įsipareigojimai perkant sklypus pereina jiems, tačiau dabar to nepripažįsta.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog yra atsakovės sūnus ir apie ieškovams parduotus žemės sklypus žino tik tiek, kiek pasakojo mama (atsakovė). Atsakovė pati komunikavo su ieškovais parduodama žemės sklypus. Žemės sklypai buvo parduodami be komunikacijų ir tai ieškovai žinojo. Mano, jo visi žemės sklypų savininkai turi bendrai įsirengti inžinerinius tinklus, tame tarpe ir jis. Mama niekada neturėjo pinigų ir neketino įrengti inžinerinių tinklų ieškovams, motina pardavė ieškovams žemės sklypus nieko nenuslėpdama ir nežadėdama.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimis buvo perduoti atsakovei įgaliojimai organizuoti žemės pakeitimą ir detaliojo plano parengimą. Kai buvo patvirtintas detalusis planas, šių sutarčių galiojimas baigėsi. Detaliajame plane buvo numatyti sprendiniai, kuriais remiantis turi būti įrengiama infrastruktūra. Atsakovės duodame įsipareigojime buvo įrašytas punktas, jog atsakovei pardavus žemės sklypus naujiems savininkams perduodami įsipareigojimai. Pagal tuo metu galiojusius teises aktus detaliojo plano rengėjas turėdavo išduoti įsipareigojimą, kuris yra privalomas iki detaliojo plano tvirtinimo ir jis turi būti pasirašytas su savivaldybe, siekiant, kad ateityje tinkamai būti vykdoma infrastruktūra. Detaliojo plano paskirtis yra suplanuoti kaip turėtų būti plėtojama toje teritorijoje infrastruktūra. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statiniams, t. y. inžineriniams tinklams – vandens gręžiniui, nuotekų įrenginiams, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklams ir vidaus akligatviui statybos leidimai nėra reikalingi, o atsakovės parengtą inžinerinių tinklų projektą, kuriam išduotas leidimas, gali vykdyti patys ieškovai, nes nekilnojamojo turto registre yra numatyti servitutai, kurie ieškovams suteikia teisę tiesti ir statyti inžinerinius tinklus, tai numatyta ir detaliajame plane. Detaliojo plano sprendinius gali įgyvendinti visi žemės sklypų savininkai, kurie susiję su detaliojo plano teritorija. Ieškovui K. buvo išduotas leidimas namo statybai ir prie jo pridėtos sąlygos kaip turi būti vykdoma infrastruktūra. Kadangi tinklai turi eiti per infrastruktūrinį žemės sklypą, kuris tuo metu priklausė atsakovei, todėl atsakovė ir davė sutikimą. Ieškovai šios bylos nagrinėjimo metu elektoriniu paštu kreipėsi į savivaldybę, laiškas buvo adresuotas asmeniui, kuris yra atsakingas už geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą, nes ieškovas Č. teiravosi ar gali savo žemės sklype įsirengti asmeninį gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį, ir specialistas atsakė, jog tokios galimybės nėra, nes geriamas vanduo ir nuotekos turi būti įrengiamos pagal detalųjį planą, kuriame yra suplanuoti ne atskiri tinklai, o bendra sistema ir galimybė atskirai būtų tik keičiant detaliojo plano sprendinius. Pabrėžė, jog elektoriniame laiške pateikta informacija dėl įsipareigojimų vykdymo yra asmeninė specialisto nuomonė, specialistas neturėjo visos bylos medžiagos, atsakymas nebuvo derintas su savivaldybės atstovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Atsakovės nuosavybė įregistruota nuo (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo pagrindu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei, ketinant pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį, tarp atsakovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ši sutartis galiojo tris metus, todėl netekus galios buvo pasirašyta kita (duomenys neskelbtini) Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo perduoti atsakovei įgaliojimai organizuoti žemės sklypo paskirties pakeitimą ir detaliojo plano parengimą, taip pat sutarties 3 punkte planavimo organizatorius (atsakovė) papildomai įsipareigojo 3.4 punkte pateikti planavimo organizatoriaus įsipareigojimą dėl infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo priemonių, tvarkos ir terminų planuojamame žemės sklype; 3.5 punkte inžinerinės infrastruktūros sprendinių vykdymui galimai sudaryti papildomas sutartis (kooperuojant lėšas) su savivaldybės administracija, institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vykdant 3.5 punktą, planavimo organizatorius (atsakovė) Klaipėdos rajono savivaldybei išdavė 2011-05-16 įsipareigoją, kuriame numatyta - patvirtinus detalųjį planą, parengti magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų, - artezinio vandens gręžinio, nuotekų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, ir vidaus gatvės techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, iki gyvenamųjų namų projektavimo pradžios; - Inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį įrengti iki pirmojo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo; - Pasikeitus sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui.

A. Vitonio firma „Urbarchas“ parengė E. Z. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuris (duomenys neskelbtini) patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta tvirtinti E. Z. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą (planavimo tikslai – žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, padalinimas į sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas; pakeisti minimo žemės sklypo paskirtį taip – būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius; būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius. UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė techninį darbo projektą Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini), pagal E. Z. užsakymą.

Nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybė įregistruota E. Z. vardu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pateiktas žemės sklypų planai.

(Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o M. K. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 5792,00 Eur (20000,00 Lt), kurio vidutinė rinkos vertė 5068,00 Eur. V. K. ir M. K. vardu įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu, pateiktas žemės sklypo planas. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o A. M. ir V. M. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 10136,00 Eur (35000,00 Lt), kurio vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 6168 Eur, žemės sklypo naudojimosi būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o A. Č. ir G. Č. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 9000,00 Eur, kurio vidutinė rinkos vertė 5540,00 Eur. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o I. M. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi E. Z. padovanojo Ž. M. 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė įregistruota atsakovei E. Z. (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o I. M. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių). (Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį E. Z. pardavė, o I. M. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių). (Duomenys neskelbtini) mirus I. M. po 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių) paveldėjo T. N. ir J. M.

Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovų A. Č. ir G. Č. nuosavybė į 80 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovui A. M. pateikta AB „Lesto“ išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 800,12 Eur (2762,67 Lt) sumai už elektros įrenginių prijungimo paslaugą objektui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), apmokėta 2014-01-03. Mokėjimo nurodymu ieškovė V. K. sumokėjo AB „Lesto“ 386,32 Eur (1333,90 Lt) (mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini), M. K.).

2015-04-09 sudaryta UAB „Kaselita“ Statybos montavimo darbų sąmata buitinių nuotekų tinklų įrengimui gyvenamųjų namų kvartalui už 14368 Eur. Iš ieškovų pateiktos pasirašytos sąmatos dėl vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) matyti, jog darbų kaina 159698,42 Eur.

Iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kvartale, kuriame yra ieškovų žemės sklypai, parduodami žemės sklypai, prie elektros pastotės skelbimas su atsakovės telefono numeriu dėl žemės sklypų pardavimo, prie namų kelias nėra įrengtas. Iš ieškovų pateiktų skelbimų iš internetinio tinklapio www.skelbiu.lt nustatyta, jog 2019-12-14 paskelbtas skelbimas apie parduodamus 10 ir 15 arų žemės sklypus su komunikacijomis (duomenys neskelbtini), vieno aro kaina 1000,00 Eur; 2019-11-18 paskelbtas skelbimas apie parduodamus du 11 arų žemės sklypus su komunikacijomis (duomenys neskelbtini), už 11500,00 Eur.

Iš atsakovės pateiktų skelbimų publikuotų (duomenys neskelbtini) laikraštyje „Vakarų ekspresas“ matyti, kad atsakovė žemės sklypus pardavinėjo su elektra ir leidimais statyti, tačiau be kitų komunikacijų.

Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą - modulinės tranzitinės transformatorinės pastotės (duomenys neskelbtini) ir 0,4 kV elektros kabelinės linijos gyvenamiesiems namams, statybos adresas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, kuriai priklausė žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su dar šešiais asmenimis kreipėsi į AB "VST" dėl naujojo vartotojo - 0,4/10kV KL ir MGT statybos dėl 7 gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) prijungimo prie elektros tinklų sistemos, sumontuota ir išbandyta 10 kv KL nuo atr.Nr. (duomenys neskelbtini) iki MT-T-419; MT-T-419 ir 0,4 kv KL su SP-1-7 pagal pateiktą elektros sąmatą.

Iš teismo ekspertės Larisos Choroševos 2020-01-06 nekilnojamojo turto vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ekspertė atliko retrospektyvų vertinimą ir nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2015-07-28 buvo 11000 Eur. Atsakovė E. Z. šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė už 9 000 Eur kainą ieškovams A. Č. ir G. Č. Iš teismo ekspertės Larisos Choroševos priedo prie 2020-01-06 nekilnojamojo turto vertės nustatymo išvados Nr. (duomenys neskelbtini)- konsultacijos dėl žemės sklypų su inžinerinėmis komunikacijomis rinkos vertės, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-02 iki 2015-07 žemės sklypų su inžinerinėmis komunikacijomis (vandentiekiu, nuotekų šalinimu) (duomenys neskelbtini) teritorijoje pardavimo kainos svyravo nuo 1230 iki 2253 Eur/arą, priklausomai nuo tokių faktorių, kaip privažiavimo keliai, sklypo konfigūracija, reljefas.

2019-03-19 ieškovai kreipėsi pretenzija į atsakovę dėl įsipareigojimų nevykdymo. 2019-03-27 atsakovė atsakymu į pretenziją nurodė, kad nėra įsipareigojusi įrengti inžinerinius tinklus ir akligatvį, žemės sklypų pardavimo kaina buvo be inžinerinių tinklų ir akligatvių ir ieškovai žinojo, jog teks patiems įsirengti, jeigu statys gyvenamuosius namus.

Iš ieškovo A. Č. elektoriniu paštu vykusio susirašinėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojo Felikso Žemguliaus nustatyta, jog 2020-01-08 ieškovas kreipėsi paklausimu „Dėl gręžinio įrengimo privačiame sklype“, kuriuo klausė ar gali savo privačiame žemės sklype įrengti gręžinį ir laikinus valymo įrenginius bei pateikė 2011-05-16 įsipareigojimą išduotą Klaipėdos rajono savivaldybei. Iš ieškovui 2020-01-27 pateikto atsakymo nustatyta, jog jokie sprendinių keitimai nepakeitus galiojančio detaliojo plano sprendinių nėra galimi. Taip pat specialistas nurodė, jog detaliojo plano organizatorius privalo (privalėjo) suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus iki gyvenamojo namo pridavimo.

Iš ieškovo A. Č. elektoriniu paštu vykusio susirašinėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojo Felikso Žemguliaus nustatyta, jog ieškovas 2020-01-28 kreipėsi paklausimu „Dėl trišalės“, kuriuo klausė ar buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp atsakovės ir AB "Klaipėdos vanduo", nurodė, jog atsakovė yra kvartalo vystytoja, pridėjo 2011-05-16 įsipareigojimą išduotą Klaipėdos rajono savivaldybei. Iš ieškovui 2020-01-29 pateikto atsakymo, nustatyta, jog tokios sutarties nėra, taip pat pridėtas elektorinis laiškas iš AB "Klaipėdos vanduo", jog trišalės sutarties neturi, AB "Klaipėdos vanduo" neturi (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų inžinerinių tinklų.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos įrengti savo lėšomis magistralinius kvartalo inžinerinius tinklus – artezinį vandens gręžinį, nuotekų biologinius valymo įrenginius, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus ir vidaus akligatvį gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Ieškovai, remdamiesi atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktu 2011-05-16 įsipareigojimu, reikalauja, jog atsakovė jiems įrengtų savo lėšomis magistralinius kvartalo inžinerinius tinklus – artezinį vandens gręžinį, nuotekų biologinius valymo įrenginius, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus ir vidaus akligatvį (toliau – inžinerinius tinklus) gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tokiais ieškovų reikalavimais nesutinka, argumentuodama tuo, jog jokių įsipareigojimų atsakovams neturi, žemės sklypai jiems parduoti be inžinerinių komunikacijų, ieškovai patys turi įsirengti infrastruktūrą.

Byloje nustatyta, jog atsakovė, būdama detaliojo plano organizatore, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 2011-05-16 įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo: „- patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą planavimo organizatorė įsipareigoja parengti magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų, - artezinio vandens gręžinio, nuotėkų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, - vidaus gatvės techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, iki gyvenamųjų namų projektavimo pradžios. - Inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį įrengti iki pirmo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo. - Pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui.“.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-08-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino E. Z. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslai - žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, kurios naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, padalinimas į sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas). Detalaus plano pagrindu buvo suformuoti devyni nauji sklypai gyvenamųjų namų statybai ir vienas sklypas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui. 2013-02-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija davė rašytinį pritarimą statinio projektui Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė techninį darbo projektą Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė parengė projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau projekto nepradėjo vykdyti, kadangi Detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai buvo išparduoti kitiems asmenims. Atsakovė E. Z. pardavė žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K.; (duomenys neskelbtini) ieškovams A. ir V. M.; (duomenys neskelbtini) ieškovams A. ir G. Č.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– I. M., kuriuos po jos mirties paveldėjo tretieji asmenys T. N. ir J. M. bei (duomenys neskelbtini) padovanojo žemės sklypą trečiajam asmeniui Ž. M., atsakovei liko 1/3 dalis inžinerinio žemės sklypo.

Ieškovai nurodė, kad stato gyvenamuosius namus, todėl nesant atsakovės įrengtų inžinerinių tinklų, negali tinkamai užbaigti gyvenamųjų namų statybos ir tinkamai jais naudotis. Ieškovai reikalauja atsakovės, kad ji įvykdytų 2011-05-16 įsipareigojimus duotus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai.

Iš 2010-06-11 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvestinių įsipareigojimų 2011-05-16 Klaipėdos rajono savivaldybei matyti, kad atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimus Klaipėdos rajono savivaldybei, t. y. turėjo prievolę – parengti detalųjį planą, taip pat parengti magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų, - artezinio vandens gręžinio, nuotėkų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, - vidaus gatvės techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, iki gyvenamųjų namų projektavimo pradžios; - inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį įrengti iki pirmo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo; - pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui.

Ieškovai kreipėsi pretenzijomis į atsakovę, kad ši įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus pagal 2011-05-16 įsipareigojimus numatytus Klaipėdos rajono savivaldybei. Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ji ieškovams nėra įsipareigojusi įrengti inžinerinius tinklus, nes prisiimti įsipareigojimai yra perleisti ieškovams pirkimo – pardavimo sutartimis, kai ieškovai įsigijo žemės sklypus, prieš tai ieškovams susipažinus su detaliuoju planu ir kitais dokumentais.

Teismas nurodo, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pažymėtina, kad pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyti visi duomenys apie tą parduodamą nekilnojamąjį daiktą.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutarties šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, numatytus minėtos teisės normos 2 dalies punktuose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pardavė žemės sklypus ieškovams, tretiesiems asmenims, tai yra (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o M. K. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 5792,00 Eur. Atsakovė Sutarties 9.2 punktu patvirtino, kad turtas neturi apribojimų ir Sutarties 10.1 punktu patvirtino jo kokybę. Ieškovas M. K. Sutarties 8.1 punktu įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus, taip pat Sutarties 9.3 punktu patvirtino, kad susipažino su turto planais ir visa informacija apie perkamą turtą bei Sutarties 10.2 punktu patvirtino, kad susipažino su naudojimo paskirtimi ir pareiškė, kad turtas yra tinkamos kokybės.

(Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o A. M. ir V. M. (dabar M.) nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 10136,00 Eur, žemės sklypo naudojimosi būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Atsakovė patvirtino Sutarties 9.2 punktu, kad turtas neturi apribojimų, Sutarties 10.1 punktu jo kokybę, o ieškovai A. M. ir V. M. (dabar M.) Sutarties 8.1 punktu įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus bei atitinkamai Sutarties 9.3 ir 10.2 punktais patvirtino, kad susipažino su turto planais ir visa informacija apie perkamą turtą, naudojimo paskirtimi ir pareiškė, kad turtas yra tinkamos kokybės.

(Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o A. Č. ir G. Č. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 9000,00 Eur. Atsakovė Sutarties 8.2 ir 8.3 punktais patvirtino, kad turtas neturi apribojimų, Sutarties 10.1 punktu patvirtino turto kokybę, o ieškovai A. Č. ir G. Č. Sutarties 8.8 punktu įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus, taip pat Sutarties 8.6 punktu patvirtino, kad atliko visus būtinus veiksmus sutarties tinkamam sudarymui, įvykdymui ir savo teisių apsaugojimui bei Sutarties 9.2 punktu patvirtino, kad susipažino su naudojimo paskirtimi ir pareiškė, kad turtas yra tinkamos kokybės.

Ieškovai šių pirkimo–pardavimo sutarčių neginčijo. Ieškovai tiek pirkimo–pardavimo sutartimis, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog žemės sklypų būklė juos tenkino, prieš sudarant sutartį žemės sklypus vizualiai apžiūrėjo, matė, jog žemės sklypai be inžinerinių komunikacijų ir tai juos tenkino, su dokumentais susipažino, mokėjo už žemės sklypą jiems prieinamą ir suderintą kainą, nemanė, jog turėtų konsultuotis su specialistais bei tikėjo atsakove, jog ji įrengs inžinerinius tinklus, nes atsakovė jiems žodžiu žadėjo, kad pardavus žemės sklypus ji turės tam lėšų. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog ieškovai pirko žemės sklypus be komunikacijų ir jie tai žinojo, kadangi prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ji buvo pateikusi ieškovams detalųjį planą, techninį projektą, nenuslėpė jokių aplinkybių, ieškovams tvirtino, jog neturi pinigų ir inžinerinių tinklų negalės įrengti, tai patvirtino ir patys ieškovai teismo posėdžio metu. Ieškovai teisminio proceso metu teigė, jog žemės sklypus pirko su komunikacijomis, nes kaina buvo didelė, tačiau iš teismo ekspertės Larisos Choroševos 2020-01-06 nekilnojamojo turto vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atlikto retrospektyvų vertinimą, nustatyta, kad 0,1067 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2015-07-28 buvo 11000 Eur. Tuo laikotarpiu atsakovė E. Z. šį žemės sklypą 2015-07-28 pardavė už 9000 Eur kainą ieškovams A. Č. ir G. Č. Ieškovui M. K. žemės sklypas parduotas už dar mažesnę kainą, t. y. 5792,00 Eur, ieškovams M. žemės sklypas parduotas už 10136 Eur, tačiau pažymėtina tai, jog jų sklypas buvo didesnis 0,1294 ha. Taigi atsakovė žemės sklypus pardavė dar pigiau nei tuo metu buvo žemės sklypų be komunikacijų rinkos kaina. Teismo ekspertės Larisos Choroševos priedas prie 2020-01-06 nekilnojamojo turto vertės nustatymo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog laikotarpiu nuo 2014-02 iki 2015-07 žemės sklypų su inžinerinėmis komunikacijomis (vandentiekiu, nuotekų šalinimu) (duomenys neskelbtini) teritorijoje pardavimo kainos svyravo nuo 1230 iki 2253 Eur už arą. Ieškovai nepateikė paneigiančių įrodymų nurodytas aplinkybes. Ieškovų pateikti duomenys, apie 2019 metais parduodamus žemės sklypus kitose kvartaluose, nepaneigia ekspertės pateiktų išvadų dėl žemės sklypų verčių tuo laikotarpiu kai įvyko žemės sklypų pirkimo pardavimo sandoriai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaina už kurią ieškovams buvo parduoti žemės sklypai atitiko rinkos kainą žemės sklypų, kuriuose nebuvo įrengtos komunikacijos. Tai, jog atsakovė pardavinėjo žemės sklypus be komunikacijų įrodo ir pateikti (duomenys neskelbtini) skelbimai.

Kaip minėta, ieškovus ir atsakovę nagrinėjamu atveju sieja sandoriai – nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose nebuvo numatyta atsakovės pareiga ar konkretus įsipareigojimas ieškovams įrengti inžinerinius tinklus. Kaip matyti iš nurodytų civilinio kodekso teisės normų, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ieškovai reikalavimus, kad atsakovė įrengtų inžinerinius tinklus, kaip tai buvo numatyta detaliuoju planu, kildina iš detaliajame plane esančio atsakovės įsipareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybei, t. y. ginčą kildina iš materialinio teisinio santykio, kurio šalimis buvo atsakovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė nurodė, jog 2006-12-07 ir 2010-06-11 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimis buvo perduotos atsakovei įgaliojimai organizuoti žemės paskirties pakeitimą ir detaliojo plano parengimą. Pagal tuo metu galiojusius teises aktus detaliojo plano rengėjas turėdavo išduoti įsipareigojimą, kuris yra privalomas iki detaliojo plano tvirtinimo ir jis turi būti pasirašytas su savivaldybe, siekiant, kad ateityje tinkamai būti vykdoma infrastruktūra. Patvirtinus atsakovės parengtą detalųjį planą, šių sutarčių galiojimas baigėsi, o dėl atsakovės duoto įsipareigojimo nurodė, jog įsipareigojime buvo įrašytas punktas, jog atsakovei pardavus žemės sklypus naujiems savininkams perduodami įsipareigojimai dėl inžinerinių tinklų įrengimo, šiuo atveju taip ir įvyko.

Ieškovai nepripažįsta atsakovės 2011-05-16 įsipareigojimo nurodyto 3 punkte „pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui“, tačiau ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino apie šią sąlygą žinoję ir supratę ją visiškai kitaip, kad tik mirus atsakovei, visi įsipareigojimai liktų paveldėtojui. Detaliau šio įsipareigojimo nesiaiškino ir nemanė, kad reikia. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ketino žemės sklypą išdalinti į atskirus sklypus ir juos parduoti, kadangi neturėjo lėšų dėl inžinerinių tinklų statymo, konsultavosi su Klaipėdos rajono savivaldybės specialistais ir architektu, kaip ji galėsianti parduoti žemės sklypus be komunikacijų, jai buvo patarta būtent įrašyti Klaipėdos rajono savivaldybei duotame įsipareigojime, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perims naujas sklypo savininkas. Nei ieškovai, nei atsakovė sudarydami pirkimo –pardavimo sutartis įsipareigojimų pagal 2011-05-16 įsipareigojimą nesukonkretino, pasak atsakovės notarė nepatarė, o ieškovai neklausė ir nesidomėjo, todėl sutartyse nėra konkretaus įsipareigojimo, tačiau sutartyse nurodyta, jog pirkėjai perima žemės sklypui nustatytus įsipareigojimus (ieškovų K., M. sutarčių 8.1 punktas, ieškovų Č. sutarties 8.8 punktas). Šiame kontekste svarbu pabrėžti tai, jog atsakovė su 2011-05-16 įsipareigojimu supažindino ieškovus ir jį davė jiems, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovai, sudarydami pirkimo pardavimo sutartis, turėjo suprasti kokius įsipareigojimus jie perėmė, be to ieškovai žinojo, jog inžinieriai tinklai atsakovės nėra įrengti ir dėl jų įrengimo su atsakove pirkimo pardavimo sutartimis nesusitarė. Akivaizdu, jog iš sutarčių turinio ir esmės atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų prieš ieškovus dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Akcentuotina ir tai, jog visi ieškovai patvirtino, jog matė 2011-05-16 įsipareigojimą, nes atsakovė buvo jį pateikusi kartu su detaliuoju planu ir infrastruktūros projektu, o tai rodo, jog ieškovai buvo išsamiai susipažinę su šiuo įsipareigojimu ir paskutiniu sakiniu, kuriame buvo nurodoma, jog pasikeitus sklypų savininkams įsipareigojimai perduodami naujiems sklypų savininkams. Taigi įsipareigojimų turinys pirkimo pardavimo sutarties šalims buvo aiškus ir pirkimo pardavimo sutartimis ieškovai perėmė visus įsipareigojimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo.

Kadangi atsakovės pareiga įrengti būtent tokius inžinerinius tinklus, kokių reikalauja ieškovai, nebuvo numatyta šalių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse, šiuo atveju darytina išvada, kad tai nėra sutartinė atsakomybė. Ieškovams negali kilti teisė reikalauti daugiau nei jie įgijo, kita vertus, ieškovai įsigijo žemės sklypus be komunikacijų, jų būklė, kokybė, kaina juos tenkino. Atsakovė sutartis su ieškovais įvykdė tinkamai, todėl įpareigoti atsakovę atlikti tai, ko ji nebuvo įsipareigojusi prieš ieškovus nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. TPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas detalusis planas, kurio detaliojo plano sprendiniai „4.4.1. Vandentiekio tinklai“ numato, kad Planuojamo sklypo šiaurės rytinėje dalyje, mišrios paskirties (Gl/12) sklype Nr. (duomenys neskelbtini), numatomas iki 8,0 m³ per parą geriamo vandens gręžinys. Kadangi tai yra tik vandens gręžinys, o ne vandenvietė, jam neformuojamas infrastruktūros sklypas, bet skiriama vieta didesnio ploto sklype. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vandens gręžinys numatytas ieškovo A. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype, jis patvirtino teismo posėdžio metu, kad žino, jog jo žemės sklype yra numatytas artezinis vandens gręžinys. Taip pat detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog vandentiekio tinklai paklojami D2-2 kategorijos akligatvyje pagal parengtą inžinerinių tinklų techninį projektą, taip numatyta pakloti d 200 buitinių nuotėkų tinklus infrastruktūriniame sklype, sklype suprojektuojamas 92 m ilgio D2-2 kategorijos 5,5 m pločio asfalto dangos ant skaldos - žvyro pagrindo akligatvis su 1,0 m pločio betono trinkelių dangos šaligatviu vienoje pusėje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 metais UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė techninį darbo projektą Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. Z. išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Projektas atitiko detaliojo plano sprendinius, suderintas su visomis reikalingomis institucijomis.

Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad apie detalaus plano sprendinių įgyvendinimą neturi duomenų, nes tai privatus sklypas, tačiau apie 2011-05-16 įsipareigojimus Klaipėdos rajono savivaldybei nurodo, kad įsipareigojimai, kurie buvo atsakovės duoti savivaldybei yra perduoti ieškovams ir tretiesiems asmenimis pirkimo – pardavimo sutartimis ir žemės sklypų savininkai, būdami šio detaliojo plano teritorijoje, patys turi įgyvendinti šio detaliojo plano sprendinius. Ieškovai pateikė susirašinėjimą su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotoju Feliksu Žemguliu, kuris nurodė, jog detaliojo plano organizatorius privalo (privalėjo) suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus iki gyvenamojo namo pridavimo, tačiau trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tai tik specialisto asmeninė nuomonė, pateikta nesusipažinus su šios bylos medžiaga ir patvirtino, jog atsakovės duotas įsipareigojimas dėl inžinerinių tinklų įrengimo perduotas ieškovams ir tretiesiems asmenimis pirkimo – pardavimo sutartimis ir žemės sklypų savininkai, būdami šio detaliojo plano teritorijoje, patys turi įgyvendinti šio detaliojo plano sprendinius. Taip pat pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statiniams, t. y. inžineriniams tinklams – vandens gręžiniui, nuotekų įrenginiams, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklams ir vidaus akligatviui statybos leidimai nėra reikalingi, o atsakovės parengtą inžinerinių tinklų projektą, kuriam išduotas leidimas, gali vykdyti patys ieškovai, nes nekilnojamojo turto registre yra numatyti servitutai, kurie ieškovams suteikia teisę tiesti ir statyti inžinerinius tinklus, tai numatyta ir detaliajame plane.

Analizuojant 2011-05-16 įsipareigojimus galima daryti išvadą, kad atsakovė įvykdė vieną iš įsipareigojimų, tai yra patvirtinus detalųjį planą, parengė magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų, - artezinio vandens gręžinio, nuotekų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, ir vidaus gatvės techninius projektus, juos suderino ir gavo statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, iki gyvenamųjų namų projektavimo pradžios. Ieškovas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 metais pirmasis gavo statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą, tais pačiais metais atsakovė parengė techninius projektus. Kiti įsipareigojimai – įrengti inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį iki pirmojo namo pridavimo ir pasikeitus sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Atsakovė namų neprojektavo, leidimų namų statybai nerengė, nė vieno namo nestatė, ji nebuvo kvartalo, kuriam galioja detaliojo plano sprendiniai, vystytoja, o tik pardavė žemės sklypus be komunikacijų fiziniams asmenims – ieškovams, kurie turėjo tikslą statytis gyvenamuosius namus. Pažymėtina, jog atsakovė nepardavė ieškovams žemės sklypų su nebaigtomis statybomis. Kaip minėta pirmasis leidimą statybai gavo ieškovas M. K.; ieškovai A. ir G. Č. kaip patys nurodė, statosi 80 kvadratinių metrų ploto namą, kuriam statybos leidimo nereikia; ieškovas A. M. nurodė, kad jo gyvenamojo namo baigtumas yra apie 58 procentus ir nė vienas iš ieškovų nepateikė įrodymų, jog negali priduoti pastatyto gyvenamojo namo. Kita vertus, nė vienas iš ieškovų iki 2019 metų kovo mėnesio pretenzijų atsakovei neteikė, nors namai statomi daugiau kaip penkerius metus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai pareikšdami ieškinį teisme nenurodė atsakovės įsipareigojimo, kad „pasikeitus sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui“, ir teismo posėdžio metu šį įsipareigojimą traktuoja kaip atsakovės turto paveldėtojo įsipareigojimus po atsakovės mirties. Ieškovai teismo posėdžio metu pareiškė, jog apie įsipareigojimus žinojo dar iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, todėl teismas mano, jog ieškovai būdami rūpestingi ir atidūs turėjo konkrečiai aptarti įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sutartyje arba atskiru rašytiniu susitarimu, tačiau ieškovai tokio klausimo net nekėlė, o tai rodo, jog jie suprato, jog perka žemės sklypus be komunikacijų ir jiems teks patiems jas įsirengti, nes toks įsipareigojimas jiems perėmė sudarant pirkimo pardavimo sutartis.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog atsakovė juos informavo, kad pardavė žemės sklypus I. M. ir kai atsakovė pranešė, jog I. M. mirė, tačiau neteikė tam jokios reikšmes. Teismas mano, jog atsakovė ieškovams pranešė apie naują sklypų savininką dėl to, kad būtų aiškūs sklypų savininkai, numatant lėšas inžinerinių tinklų įrengimui. Atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su I. M., patvirtina, jog atsakovė su I. M. dar prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis buvo sutarusios konkrečiai dėl įsipareigojimų, susijusių su inžineriniais tinklais. 2017-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi E. Z. pardavė, o I. M. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių). Sutarties 8.8 punktu I. M. įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus bei Sutarties 10.2 punktu nustatyta, kad: „Pardavėjas įsipareigoja parengti bendrų magistralinių kvartalo inžinerinių tinklų: artezinio vandens gręžinio, nuotekų biologinio valymo įrenginių, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros, vidaus gatvės techninius projektus, juos suderinti ir gauti statybos leidimus gatvių ir inžinerinių komunikacijų statybai, o Pirkėjas įsipareigoja pagal patvirtintus projektus įrengti juos savo lėšomis iki pirmo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui“. 2018 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį E. Z. pardavė, o I. M. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių). Pagal šią sutartį I. M. taip pat Sutarties 8.8 punktu perėmė visus įsipareigojimus bei Sutarties 10.2 punktu Pirkėjas įsipareigojo pagal patvirtintus projektus įrengti savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus ir kelią, pasikeitus žemės sklypo savininkui, visus įsipareigojimus perduoti naujam sklypo savininkui. Kaip minėta apie šiuos sandorius ieškovai buvo informuoti, jie žinojo, jog 2/3 dalis inžinerinio žemės sklypo perėjo I. M.

Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog įsipareigojimai dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo buvo duoti dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkei, tačiau kaip minėta šis žemės sklypas buvo išdalintas į devynis namų valdos sklypus ir vieną inžinerinį sklypą. Vadinasi, atsakovei pardavus žemės sklypus, pasikeitė ir pradinio sklypo savininkas, ko pasekmėje pasikeitus žemės sklypo savininkui, įsipareigojimai perduoti naujiems žemės sklypų savininkams.

Atsakovė pateikė teismui 2015-04-09 sudarytą UAB „Kaselita“ Statybos montavimo darbų sąmata buitinių nuotekų tinklų įrengimui gyvenamųjų namų kvartalui už 14368 Eur ir nurodė, kad taip ji domėjosi, kiek kainuotų įrengti buitines nuotekas, tuo metu dar nebuvo pardavusi visų žemės sklypų, todėl suprato, jog jai teks prisidėti savo lėšomis už kiekvieną neparduotą sklypą. Atsakovė nurodė, kad buvo kalbėjusi su A. Č. ir parodė minimą sąmatą, todėl jis aiškiai suprato, kad kiekvienas sklypo savininkas turės prisidėti savo lėšomis prie inžinerinių tinklų įrengimo. Atsakovė detalųjį planą ir Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini) techninį darbo projektą perdavė ieškovams A. ir G. Č., sau pasiliko archyvinius egzempliorius. Taigi, net ir šis veiksmas parodo, kad atsakovė buvo informavusi ieškovus apie inžinerinių tinklų įrengimą bei kiek lėšų turės skirti visi žemės sklypų savininkai, jog įsirengtų inžinerinius tinklus pagal detalųjį planą ir baigtų įgyvendinti įsipareigojimus, kurie jiems perėjo pirkimo pardavimo sutartimis.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog suprantami detalaus plano sprendiniai, kad būtina laikytis jų, kad atsižvelgė į detalaus plano sprendinius statydamas namą, kaip antai – nepažeistų statinio aukštingumo. Ir kiti ieškovai iš esmės nurodė, kad yra susipažinę su detaliuoju planu ir jo sprendiniais, iš esmės žino, kur turi būti infrastruktūriniai objektai, tačiau neketina jų įrengti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo sklype (inžineriniame) numatyti servitutai ir vienas iš jų – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), taip pat servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Šių aplinkybių kontekste matyti, jog ieškovai turi teisę ginčo sklype statyti inžinerinius tinklus pagal atsakovės parengtą inžinerinių tinklų projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, atsakovė, būdama 1/3 dalies inžinerinio žemės sklypo savininke, sutinka, jog ieškovai tiestų inžinerinius tinklus, kita 2/3 dalis inžinerinio žemės sklypo kaip jau minėta atsakovei nebepriklauso. Taigi ieškovai ir tretieji asmenys, kurie yra šio kvartalo gyventojai gali patys įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Be to, pabrėžtina ir tai, jog 2017-07-19 sutartimi, kuria atsakovė pardavė I. M. inžinerinio sklypo dalį, pirkėja įsipareigojo pagal patvirtintus projektus įrengti juos savo lėšomis iki pirmo gyvenamojo namo (ir jo priklausinių) pridavimo. Teismas mano, jog ieškovai turi galimybę įsigyti inžinerinį sklypą ir iš atsakovės E. Z. ir iš trečiųjų asmenų T. N. ir J. M., ko pasekmėje galėtų sudaryti bendriją ir bendromis lėšomis įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog detaliojo plano sprendinius gali įgyvendinti patys šio kvartalo gyventojai, detalusis planas privalomas visiems toje teritorijoje fiziniams, juridiniams asmenimis, organizacijoms. Taigi, ieškovai turi teisę ir galimybę imtis veiksmų, kad galiojantys detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti bei suprojektuoti magistraliniai kvartalo inžineriniai tinklai būtų įrengti ir įteisinti, tačiau tokių veiksmų net nebando atlikti.

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, kad ieškovams pirkimo pardavimo sutartimis žemės sklypai buvo parduoti be inžinerinių komunikacijų, atsakovė pirkimo pardavimo sutartimis nebuvo įsipareigojusi ieškovams įrengti inžinerinių tinklų, pirkimo pardavimo sutartimis ieškovams perėjo įsipareigojimai įsirengti suprojektuotus kvartalo inžinerinius tinklus, įsipareigojimai perėjo visiems šiame kvartale asmenims įsigijusiems žemės sklypus, detalusis planas privalomas visiems toje teritorijoje fiziniams, juridiniams asmenims, konstatuoja, jog ieškovų reikalavimas - įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti įvykdyti visus savo 2011 m. gegužės 16 d. įsipareigojimus: savo lėšomis įrengti magistralinius kvartalo inžinerinius tinklus – artezinį vandens gręžinį, nuotekų biologinius valymo įrenginius, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus ir vidaus akligatvį gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepagristas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl leidimo ieškovams įsirengti inžinerinių tinklus ir vidaus akligatvį

Ieškovai prašo teismo leisti, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, patiems – pagal savo poreikius įsirengti minėtus inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį gyvenamųjų namų kvartale, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir išsiieškoti tam patirtas visas išlaidas iš atsakovės.

Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl savo sklypuose laikino vandens gręžinio ir buitinių nuotekų įrengimo, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė liepė vadovautis detaliuoju planu. Iš ieškovo A. Č. elektoriniu paštu susirašinėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojo Felikso Žemguliaus dėl gręžinio įrengimo privačiame sklype nustatyta, jog jokie sprendinių keitimai nepakeitus galiojančio detaliojo plano sprendinių nėra galimi. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog geriamas vanduo ir nuotekos turi būti įrengiamos pagal detalųjį planą, kuriame yra suplanuoti ne atskiri tinklai, o bendra sistema, todėl negali būti įrengiami inžineriniai tinklai nesilaikant detaliojo plano sprendinių, tačiau pabrėžė, jog sprendiniai gali būti keičiami, pakeitus detaliojo plano sprendinius. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, jog supranta, kad reikalavimas įsirengti pagal poreikius inžinerinius tinklus prieštarautų patvirtintam detaliajam planui.

Pagal kasacinio teismo praktiką detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teritorijoje, kurioje yra ieškovų žemės sklypai yra galiojantis detalusis planas, jo sprendiniai dėl inžinerinių tinklų nėra pakeisti, todėl jie yra galiojantys ir privalomi visiems toje teritorijoje esantiems asmenims. Teismas pabrėžia, jog iš neteisės teisė neatsiranda ir ieškovams leisti atlikti veiksmus, kurie prieštarautų teisės aktams bei pažeistų įstatymo reikalavimus bei saugomus interesus, negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog ieškovams niekas netrukdo šiuo metu įsirengti magistralinius inžinerinius tinklus pagal parengtą techninį projektą laikantis detaliojo plano sprendinių, o jei ieškovai nori įsirengti kitokius inžinerinius tinklus, nei buvo numatyta detaliajame plane, tai jie turi galimybę keisti detaliojo plano sprendinius.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą leisti ieškovams pagal poreikius, nesilaikant detaliojo plano sprendinių, įsirengti inžinerinius tinklus ir vidaus akligatvį, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovai A. M., V. M., M. K. prašo priteisti iš atsakovės jų patirtas išlaidas už įvykdytas elektros įrenginių prijungimo paslaugas. Šį reikalavimą ieškovas A. M. grindžia pateikta AB „Lesto“ išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 2762,67 Lt (800,12 Eur) sumai už elektros įrenginių prijungimo paslaugą objektui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), apmokėta 2014-01-03 ir ieškovas M. K. grindžia reikalavimą teismui pateiktu mokėjimo nurodymu, jog ieškovė V. K. sumokėjo AB „Lesto“ 1333,90 Lt (386,32 Eur) (mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini), M. K.). Ieškovai teigia, jog atsakovės pareiga atlyginti jų patirtas išlaidas dėl elektros įrenginių prijungimo kyla iš atsakovės 2011-05-16 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikto įsipareigojimo bei su atsakove sudarytą žodinį susitarimą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pastatyta elektros transformatorinė, kuri skirta aptarnauti du kvartalus ir ji savo lėšomis prisidėjo prie jos pastatymo, tačiau prijungti elektros įrenginius prie kiekvieno žemės sklypo, ji tokių įsipareigojimų neturi ir ieškovams nebuvo įsipareigojusi tai atlikti.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Iš Detaliojo plano sprendinių „4.4.6. Elektros tiekimas“ nustatyta, kad planuojamo sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinėje dalyje, kelių sankryžos kampe atskiru detaliuoju planu buvo suformuotas 1 aro žemės sklypas 10/0,4 kV modulinės elektros transformatorinės pastotės statybai. Modulinė ETP jau pastatyta ir funkcionuoja. 0,4 kV kabelinės linijos bus klojamos suformuotų sklypų ribose, prie vidaus akligatvio ir sklypų viduje prie vietinio kelio. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis. Žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 ir RSN 139-92. Suplanuoto akligatvio raudonųjų linijų ribose 0,4 kV kabelinėmis linijomis elektros srovė privedama iki namų valdų sklypų. Pagal vartotojo pateiktą paraišką reikiamam galingumui, elektros energijos tiekimas privedamas prie sklypų į numatomus 0,4 kV skirstomuosius punktus, subendrintus su vartotojų įvadiniais apskaitos skydais (ĮAS). Elektros energijos apskaita įrengiama ant sklypo ribos pagal elektros įvadinių apskaitos spintų pastatuose ir išorinėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų galiojančius reikalavimus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą - modulinės tranzitinės transformatorinės pastotės MGT1-150 ir 0,4 kV elektros kabelinės linijos gyvenamiesiems namams, statybos adresas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota ir išbandyta10 kv KL nuo atr.Nr. (duomenys neskelbtini) iki MT-T-419; MT-T-419 ir 0,4 kv KL su SP-1-7 pagal pateiktą elektros sąmatą. Atsakovės duotame 2011-05-16 įsipareigojime buvo numatyta įrengti magistralinius elektros tinklus, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šiuos tinklus atsakovė įrengė.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. patvirtino, jog elektros pagrindinė pastotė buvo pastatyta ir jis nuo pagrindinės elektros transformatorinės savo sklype įsirengė ir prijungė elektros įrenginius. Ieškovas teigia, jog atsakovė žadėjo apmokėti išlaidas už elektros įrenginių prijungimą, tačiau atsakovė šių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, teigė, jog jokių susitarimų nebuvo, o kiekvienas vartotojas turėjo pasijungti elektrą nuo transformatorinės, kurią ji buvo įrengusi. Pažymėjo, jog žemės sklypuose nebuvo statomas nė vienas gyvenamasis namas. Ieškovas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog elektrą pasijungė nuo ieškovo A. M. sklype, esančio elektros įrenginio, tačiau mano, jog atsakovė privalo atlyginti patirtas išlaidas, nes ji turėjo įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė su ieškovais būtų sudariusi žodinius, rašytinius susitarimus ir buvo prisiėmusi prieš ieškovus tokius įsipareigojimus, priešingai detaliojo plano sprendiniuose bei akcinės bendrovės „VST“ išduotose sąlygose detaliajam planui rengti nurodyta, jog pagal naujojo vartotojo pateiktą paraišką elektra privedama prie sklypų, ieškovai su detaliuoju planu bei atsakovės įsipareigojimu įrengti tik magistralinius elektros tinklus buvo supažindinti, vadinasi ieškovai, kaip naujieji vartotojai, patys privalėjo kreiptis dėl elektros įrenginių prijungimo ir už paslaugas sumokėti. Taigi ieškovai neįrodė, jog atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimus atlikti elektros įrenginių prijungimo paslaugas ir jų neįvykdė. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog atsakovė neturėjo pareigos savo lėšomis ieškovams atlikti elektros įrenginių prijungimo paslaugas, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir ieškovų reikalavimas priteisti už elektros įrenginių prijungimą atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.247-6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovų ieškinys atmestas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė E. Z. pateikė įrodymus, jog patyrė 200,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 300,00 Eur už ekspertės paslaugas, viso patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovo darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 punktų nuostatas. Kadangi ieškovų reikalavimai atmesti visiškai, todėl iš ieškovų atsakovei priteistina po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo – A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – po 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė