- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- ATP-541-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00824-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir Institucija), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (S. B.) skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-03-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222343 S. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁸ str. 1 d., 142⁸ str. 8 d., 145 str. 3 d., 145 str. 5 d. ir jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda –1600 Eur bauda.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-08-07 nutartimi tenkino S. B. skundą dėl Institucijos nutarimo, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-03-02 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222343 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai iš naujo tirti ir procesiniam sprendimui priimti. Apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju asmeniui, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis – protokolas nebuvo išverstas, vertėjas surašant protokolą nedalyvavo ir jo nepasirašė, o byloje nėra duomenų, kad S. B. būtų atsisakęs pasinaudoti vertėjo paslaugomis, kas laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Institucija dėsto S. B. padarytų pažeidimų esmę, tai, kad jis protokole pateikė savo paaiškinimus, pasirašė, jog susipažino su protokolu bei, kad jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Tvirtina, jog S. B. skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad kontrolės metu pareigūnai kalbėjo rusiškai, o jis šią kalbą nelabai gerai moka, vertėjo paslaugos jam pasiūlytos nebuvo bei, galiausiai, visi dokumentai buvo pildomi lietuvių kalba – kas juose buvo parašyta nesuprato, o dokumentų vertimų į latvių kalbą jis negavo, yra pasirinkta gynybos taktika ir siekis išvengti administracinės atsakomybės, ką, beje, netiesiogiai patvirtina ir S. B. neatvykimas į teisminį bylos nagrinėjimą. Taip pat, pasak Institucijos, teismo posėdyje buvo nustatytas prieštaravimas tarp S. B. ir protokolą surašiusio Ž. J. parodymų, o aplinkybę, jog S. B. nekilo sunkumų vykdyti pareigūnų nurodymus patvirtina tai, kad jis pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Taip pat teigia, kad ta aplinkybė, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. B. nedalyvavo vertėjas, neturėtų būti vertinama kaip trūkumas, kuris negalėtų būti pašalinamas nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 2 d. nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. e) p. įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Pagrindinė šios teisės paskirtis užtikrinti kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens veiksmingą dalyvavimą bylos procese. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojama ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę veikas, panašias į nusikaltimus, pavyzdžiui, administracinius teisės pažeidimus (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008; Öztürk v. Germany, no. 8544/79, judgment of 21 February 1984). Dėl to administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 str. garantuojamos kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014). Pažymėtina, jog teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima ir visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 str. 3 d. e) p. nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, be kita ko, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 str. 3 d. e) p., taikomo kartu su šio straipsnio 1 d., pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2015).
Nagrinėjamu atveju, S. B. apylinkės teismui pateiktame skunde nurodęs, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, su juo buvo bendrauta rusų kalba, kurią jis suprantantis nepakankamai gerai, o ir visi dokumentai jam buvo įteikti lietuvių kalba, nors jis yra Latvijos Respublikos pilietis. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išreikšta pozicija, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei nutarimą priėmusi Institucija neužtikrino S. B. teisės naudotis vertėjo paslaugomis, tai yra byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo vertėjas ar, kad S. B. buvo siūloma pasinaudoti vertėjo paslaugomis ir šis jų atsisakė. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole po grafa su asmens teisių bei pareigų išaiškinimu yra asmens parašas, neleidžia tvirtinti, jog S. B. buvo suprantama rusų kalba ir kad jis suprato pažeidimo bei su juo atliekamų procesinių veiksmų esmę pažeidimo fiksavimo metu. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad Institucijos priimti procesiniai dokumentai (taip pat ir nutarimas) būtų buvę išversti į kokią nors S. B. suprantamą kalbą. Aplinkybė, jog Institucijos atstovas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvykių aplinkybes aiškina kitaip, tai yra, jog S. B. puikiai mokėjo rusų kalbą bei naudotis vertėjo paslaugomis nepageidavo, pirmiau aptartų aplinkybių nepaneigia. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. B. paaiškinimą prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pateikė latvių kalba (kaip nurodo Institucija), o tai tik pagrindžia jo skunde dėstomas aplinkybes apie nepakankamą rusų kalbos mokėjimą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo padarytas esminis proceso teisės (ATPK 272 str. 1 d.) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos Institucijos priimto nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui ir, šiuo pagrindu, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo tirti Institucijai. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.