Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui D. B., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaikaičiu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pasiimti vaikaitę B. B., a. k (duomenys neskelbtini) su savimi, nedalyvaujant atsakovei, kas trečią mėnesio penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimant vaikaitę B. B. penktadieniais 18.00 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pristatant vaikaitę B. B. į atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sekmadieniais 18.00 val.;vieną kartą metuose vasaros sezono metu pasiimti vaikaitę B. B., a. k (duomenys neskelbtini) vienai savaitei poilsiauti, nedalyvaujant atsakovei, atsižvelgiant į ieškovės E. B. darbovietės suteiktą atostogų laiką, informuojant raštu atsakovę prieš du mėnesius apie numatomą E. B. vasaros atostogų grafiką.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad jos sūnus D. B. su savo buvusia sugyventine, atsakove R. S. (toliau – atsakovė) turi dukrą B. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra jos vaikaitė. Asakovė R. S. neleidžia jai ne tik bendrauti, bet ir matytis su savo vaikaite. Tokios atsakovės elgesio priežastys ieškovei nėra žinomos. Galimai atsakovė taip elgiasi dėl nesutarimų su ieškovės sūnumi D. B.. Tarpininkaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Kauno m. VTAS), abipusiu ieškovės ir atsakovės sutarimu, ieškovė iki 2016 m. spalio turėjo galimybę bendrauti su savo vaikaite, pasiimdavo ją iš darželio, vaikaitė pas ieškovę likdavo savaitgaliui. Pirmadieniais nuvesdavo vaikaitę į darželį. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovei sutikus, savaitę laiko, ieškovė kartu su vaikaite (nedalyvaujant atsakovei) atostogavo Klaipėdoje. 2016 m. spalio mėnesio viduryje atsakovė, nenurodydama priežasčių, uždraudė ieškovei bendrauti su vaikaite. Į telefoninius skambučius, SMS neatsakinėja. (duomenys neskelbtini) ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno m. VTAS prašymu pakartotinai įpareigoti jos vaikaitės B. B. gim. (duomenys neskelbtini), motiną R. S., sudaryti sąlygas, jai bendrauti su vaikaite, tačiau jai buvo raštu atsakyta, kad atsakovė nevykdo Vaikų teisių apsaugos skyriaus įpareigojimų. Ieškovės nuomone, atsakovė kliudydama jai bendrauti su vaikaite, traumuoja ją, pažeidžia ieškovės ir savo vaiko teises matytis ir bendrauti, todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su vaikaite B. B. nustatymo.

Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Ieškovės atstovas advokatas T. V. ieškovės ieškinį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskebimo būdu (pop. bylos 69 b. l.), išnaudojus visas procesines galimybes procesinius dokumentus atsakovei įteikti tiesiogiai. Atsakovei apie iškeltą bylą bei pareigą pateikti atsiliepimą yra žinoma pasirašytinai (pop. bylos b. l. 1), atsiliepimas į ieškinį negautas.

Trečiasis asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai (e. b. 101 b. l., pop. bylos b. l. 71), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimas į ieškinį negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės ieškinys tekinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. 487017050797 (e. b. 5 b. l.). Santuoka tarp jų nesudaryta. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta tarp D. B. ir R. S. sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. S., iš D. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir nustatyta kartu negyvenančio tėvo D. B. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. B. motina ir B. B. senelė (e. b. 6 b. l.), gyvena nuosavybės teise priklausančiame dviejų kamabarių bute (duomenys neskelbtini), su visiais patogumais, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (pop. bylos 21 b. l., e. b. 7 b. l.), jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui pailsėti, žaisti, praleisti laisvalaikį (pop. bylos 21 b. l.).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad tarpininkaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ieškovei buvo leista bendrauti su vaikaite B. B. iki 2016 m. spalio mėnesio. Nutrūkus bendravimui, (duomenys neskelbtini) ieškovė E. B. pakartotinai raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu pakatotinai įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas jai bendrauti su vaikaite B. B.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu ieškovę informavo, jog negali sudaryti jai sąlygų bendrauti su vaikaite, kadangi vaiko motina ignoruoja skyriaus kvietimus atvykti pokalbiui dėl dukters bendravimo su vaiko tėvu, todėl tikėtina, kad pakartotiniai kvietimai dėl bendravimo su ieškove, neturi prasmės (e. b. 9-10 b. l.).

Į teismą ieškovė dėl pastovios bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo kreipėsi (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 b. l.).

Ieškovės prašymu, Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina E. B. ir B. B. bendravimo tvarka (e. b. 34-35 b. l.).

Antstolės Gitos Andrijauskienės surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, patvirtina, jog atsakovė R. S. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo (e. b. 90-91, 92 b. l.). Taip pat nustatyta, kad atsakovė R. S. nevykdo ir 2016 m. kovo 24 d. nutarties Nr. 2-1419-955/2017 dalies, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai skirta piniginė bauda už minėtos nutarties nevykdymą (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (e. b. 31-32 b. l.) ieškovės reikalavimą dėl pastovios bendravimo su vaikaite tvarkos palaiko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu. Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtoti, taip pat yra pažymėta, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą. Tačiau sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, yra svarbus CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007) yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas.

Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas.

Nustačius, kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams. Nustačius, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystymosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, būtina nustatyti konkretaus vaiko interesus.

B. B. yra mažametė, todėl savarankiškai savo nuomonės dėl bendravimo su senele išreikšti negali, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę ir atsižvelgiant į vaiko amžių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas pateikti išvadą. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (e. b. 31-32 b. l.) ieškovės reikalavimą dėl pastovios bendravimo su vaikaite tvarkos palaiko. Atsakovė nuo 2016 m. spalio mėnesio ieškovei su vaikaite bendrauti neleidžia, tačiau teismui tokio atsakovės elgesio motyvai nežinomi. Atsakovė nors apie iškeltą bylą žino pasirašytinai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo argumentų neišdėstė, prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo taip pat nereiškė. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir vaikaitės artimas ryšys, nes mergaitė su tėvais ilgą laiką su ja ir gyveno. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė nepaneigta jokiais kitais įrodymais, ir nors šiuo metu vaikas dėl objektyvių priežasčių rečiau bendrauja su senele, tačiau pagal byloje esančius duomenis laikytina, jog senelės ir vaikaitės B. B. ryšys buvo nuolatinis, artimas, abipusis, taigi yra pagrindas pripažinti, kad senelę ir vaikaitę sieja artimi šeimos ryšiai ir todėl turi būti užtikrintas jų tęstinumas.

Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina, jog vaikas yra labai mažas, jis nuolat gyvena su mama, kad tarp vaiko tėvų yra nustatyta bendravimo tvarka.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendravimas su senele prieštarautų vaiko interesams. Ieškovė yra dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, jos namuose sudarytos geros sąlygos vaikaitei laisvalaikio praleidimui. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, siekdami bendravimo su vaiku, turėtų savanaudiškų tikslų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikui bendraujant su senele, būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Pagal byloje esančius duomenis, laikytina, jog vaikui daroma didesnė žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą, turint omenyje, kad nėra duomenų, jog vaikaičio bendravimas su senele prieštarautų vaiko interesams. Todėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės noras bendrauti su vaikaite savaitgaliais ir vasarą ilgesnį laiką laikytinas pagrįstu.

Konstatavus šią aplinkybę bei nustačius faktą, jog senelės ir vaikaitės bendravimas gražiuoju šiuo metu negalimas, toliau spręstina jau dėl konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų.

Kaip jau minėta, vaiko gyvenamosio vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su kartu negyvenančiu tėvu klausimai yra išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria tarp vaiko tėvų patvirtinta taikos sutartis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl akivaizdu, kad nustatant vaiko ir vieno iš senelių bendravimo tvarką, turi būti atsižvelgta ir į minėta nutartimi patvirtintos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra savarankiška teisė, nesusijusi su tėvų valdžios įgyvendinimu ir nenulemta tėvų teisių. Vaiko bendravimo su seneliais tvarka nepriklauso nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, tarp jų ir nuo tėvų bendravimo su vaiku tvarkos. Jeigu šalys abipusiu sutarimu nesusitaria dėl vaiko teisės bendrauti su seneliais įgyvendinimo, teismas gali nustatyti šios teisės įgyvendinimą ir tai nereiškia, jog bus pažeidžiama tėvų teisė bendrauti su vaiku. Priešingai, taip, išimtinai siekiant užtikrinti vaiko interesus, yra derinamos vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (žr. mutatis mutandis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-454/2014).

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo tarp jos ir trečiojo sūnaus dėl bendravimo su vaikaite nėra. Pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas su tėvu bendrauja kas antra mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bei 2 savaites vasaros atostogų metu. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo gyvena kartu su ieškove, todėl tarp jų nesant ginčo, ieškovė turi galimybę bendrauti su vaikaite trečiojo asmens bendravimo su dukra laiku. Tai, kad tėvo ir dukros bendravimas šiuo metu apsunkintas, nes atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime pasisako tik dėl ieškovės bendravimo su vaikaite tuo laikotarpiu, kai vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką praleidžia su motina. Teismas pažymi, kad nustatant ieškovės ir jos vaikaitės bendravimo tvarką aplinkybė, kad ieškovė turi galimybę bendrauti su vaikaite jos bendravimo su tėvu laiku, reikšmės neturi. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose aiškia yra pabrėžęs, jog tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). Tai reiškia, jog vaiko tėvo vykdoma pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais savaime neeliminuoja vaiko motinos pareigos užtikrinti šią teisę. Aplinkybė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam skirtu bendravimo metu leidžia su vaiku bendrauti ir seneliams (nagrinėjamu atveju savo motinai), nereiškia, kad aptariama vaiko teisė jau yra visiškai įgyvendinta. Nustatant konkrečią bendravimo tvarką įvertintina ir tai, kad artimųjų giminaičių teisė savo apimtimi nėra tapati tėvų teisėms.

Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos su vaikaite variantą mano, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad mergaitei numatytas ir bendravimo laikas su tėčiu, šiek per plati ir per intensyvi, o sąlyga dėl bendravimo vasaros atostogų metu dar ir nekonkreti. Pažymėtina, kad nustatoma bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, kad esant būtinybei ją būtų galima vykdyti priverstinai. Teismo vertinimu vaiko ir ieškovės interesus labiausiai atitiktų bendravimas vieną kartą per du mėnesius – kas antro mėnesio trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimant ieškovei vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pasibaigus bendravimui pristant vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Teismo nuomone, 19.00 val. dar nėra vėlus metas, vaiką pristačius į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. lieka pakankamai laiko pasiruošti ateinančiai savaitei. Mergaitei pradėjus eiti į mokyklą, pamokas ji galės paruošti ir pas močiutę, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos vaiko poilsiui ir darbui. Dėl vasaros atostogų. Pagal nustatytą bendravimo tvarką matyti, kad tėvas su dukra praleidžia po 14 dienų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Savaime suprantama, kad kitas laikotarpis turi būti skirtas vaiko atostoms su motina. Todėl močiutės ir vaikaitės nepertraukiamam bendravimui tikslinga būtų numatyti birželio mėnesį. Teismo nuomone, ieškovė iš anksto žinodama nustatytą bendravimo su vaikaite grafiką atitinkamai gali suplanuoti savo vasaros atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė netrukus pradės lankyti mokyklą, taip pat įvertinus aplinkybę, jog mokslo metai galimai bus pratęsti, tikslinga numatyti, kad ieškovė su vaikaite neptraukiamai bendrauja ketvirtą birželio mėnesio savaitę nuo semadienio iki sekmadienio. Kadangi šalys tarpysavyje geranoriškai nebendrauja, todėl vaiko interesais nustatytina, jog vaikui susirgus ar atsitikus nelaimingam įvykiui būnant pas ieškovę, ieškovė E. B. nedelsiant informuoja vaiko motiną R. S.. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeidžia nei ieškovės, nei vaiko motinos interesų, todėl nustatytina pirmiau aptarta iekovės ir jos vaikaitės B. B. bendravimo tvarka (CPK 185 straipsnis, CK 3.176 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad šalims neužkertamas kelias geranoriškai sutarti ir dėl intensyvesnio bendravimo.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, yra galimas šio ginčo naujas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nors teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau iš esmės jos reikalavimas patenkintas, tik atsižvelgiant į vaiko interesus, šiek tiek pakoreguota bendravimo su vaikaite tvarka. Pažymėtina, kad tokiose bylose, kai ginčas dėl neturtinių reikalavimų, be to, susijęs ir su nepilnamečių vaikų interesais, nustatyti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų tikslias proporcijas vargiai įmanoma. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį – 31 Eur (CPK 93 straipsnis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 puntas, 7 dalis).

Ieškovė kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 11,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina E. B. ir B. B. bendravimo tvarka. Kadangi sprendimu nustatyta pastovi ieškovės ir vaikaitės bendraviomo tvarka, todėl sprendimui įsiteisėjus teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos preimolnės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikaite B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tvarką:

šalims nesusitarus kitaip, E. B. bendrauja su vaikaite B. B., nedalyvaujant vaiko motinai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną kartą per du mėnesius – kas antro mėnesio trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimant vaikaitę B. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pasibaigus bendravimui pristant vaiką į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. šalims nesusitarus kitaip, E. B. su vaikaite B. B., nedalyvaujant vaiko motinai R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai praleidžia vieną savaitę vasaros atostogų metu – kiekvienų metų birželio mėnesį. Konkrečią datą ieškovės E. B. bendravimui su vaikaite B. B. šalys suderina prieš vieną mėnesį iki bendravimo momento arba prieš kitą šalių gera valia sutartą terminą. Šalims nesuderinus konkrečios bendravimo dienos, E. B. su vaikaite B. B. nepertraukiamai praleidžia vieną savaitę kiekvienų metų birželio mėnesio 4 savaitę, pasiimant vaikaitę B. B. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 19.00 val. ir pristant vaiką į jo gyvenamąją vietą po savaitės sekmadienį 19.00 val.vaikui susirgus ar atsitikus nelaimingam įvykiui būnant pas ieškovę, ieškovė E. B. nedelsiant informuoja vaiko motiną R. S..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolikos eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos E. B. ir B. B. bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.