- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-265-258/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal BUAB „Mprintas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus A. S., ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Mprintas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9498,37 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovo BUAB „Mprintas“ naudai iš atsakovo M. L. 9498,37 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9498,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat valstybės naudai 214 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisme gautas atsakovo M. L. pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nurodė, kad jis nepateikė teismui procesinių dokumentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, atsakovui procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu, dėl to atsakovo manymu, šiuo atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Be to nurodo, kad pats ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nuo 2015 m. spalio mėn. atsakovas faktiškai vadovo veiklos UAB „MPrintas“ nevykdė ir neturėjo galimybės bankroto administratoriui perduoti prašomo ieškovo turto. Atsakovo manymu, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016, kuriame pažymėta, jog atsakovas buvo faktiškai nušalintas nuo ieškovo valdymo ir tokiu būdu tai paneigia teismo išvadą, kad atsakovas šiuo atveju atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovas BUAB „Mprintas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus A. S., pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, kuriuo nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas bandė įteikti procesinius dokumentus atsakovui jo žinomais gyvenamosios vietos adresais kelis kartus, ir nepavykus to padaryti 2017-05-02 nutartimi teismas įpareigojo ieškovo atstovą iki 2017 m. gegužės 11 d. informuoti teismą raštu apie savo apsisprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovui. Ieškovo atstovas paprašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi ieškovas yra bankrutavusi įmonė ir nėra gavusi jokių lėšų, jog galėtų prašyti teismo paskirti kuratorių, o viešo paskelbimo įteikimo būdą numato įstatymas, todėl ieškovas sąžiningai paprašė taikyti šį procesinių dokumentų įteikimo būdą. Be to pažymėjo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovo M. L. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu atsakovui buvo įteikti tinkamai, išnaudojus visas kitas galimybes įteikti jam procesinius dokumentus. Ieškovas kaip bankrutuojantis juridinis asmuo pagrįstai nesirinko kuratoriaus įteikimo būdo, todėl buvo konstatuota, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Be to nagrinėjamu atveju atsakovas M. L. nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį ar neatsiėmė jam siųstų procesinių dokumentų, nes pats atsakovas pareiškime patvirtino, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Teigimas, kad atsakovas dirba ir nuolatos gyvenamoje vietoje nebūna, nepagrindžia aplinkybių dėl kokių aplinkybių tuomet nebuvo atsižvelgiama į paštininko pranešimus, nes procesiniai dokumentai buvo siųsti registruota siunta ir neįteikus tokios korespondencijos, kiekvieną kartą yra paliekamas pranešimas, kad procesinius dokumentus per nustatytą terminą galima atsiimti pašto skyriuje. Teismas nurodė, kad pagrindinis atsakovo argumentas yra tas, kad jis mano, jog neatliko neteisėtų veiksmų, nes jo teigimu, nuo 2015 m. spalio jis faktiškai vadovo veiklos nebevykdė ir neturėjo galimybių bankroto administratoriui perduoti prašomo ieškovo turto, o šias aplinkybes, atsakovo teigimu, patvirtina Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016, kuriame pažymėta, jog atsakovas buvo nušalintas nuo vadovo pareigų. Jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas nurodė, kad atsakovo vadovavimą įmonei patvirtina tiek JAR duomenys, tiek ir paties atsakovo veiksmai bendradarbiaujant su ieškovu, bei jo elektroninis susirašinėjimas su bankroto administratoriumi, kuriame jis pripažino, jog yra atsakingas dėl 8068 Eur piniginių lėšų trūkumo įmonės kasoje, taip pat kolegai perdavęs dalį įmonės turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nutartį ir priimti naują nutartį – M. L. pareiškimą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-23 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir procesinius dokumentus atsakovui įteikė netinkamai, taip pažeisdamas atsakovo teisę į teisingą teismo procesą. Civilinėje byloje teismas pasitelkė patį deklaratyviausią iš galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų, kuris suteikia mažiausiai galimybių atsakovui susipažinti su procesiniu dokumentu. Teismas net nebandė procesinių dokumentų atsakovui išsiųsti el. paštu, nors iš ieškovo atsiliepimo visiškai aišku, kad atsakovo aktyvus ir naudojamas el. pašto adresas visiems (tiek ieškovui, tiek teismui) buvo žinomas. Teismas žvelgia į situaciją itin formaliai. Tai, kad asmuo yra registruotas kaip įmonės vadovas, negali pagrįsti fakto, kad jis tikrai yra faktinis sprendimų priėmėjas. Atsakovas nuo 2015 m. spalio faktiškai vadovo veiklos nebevykdė. Šis faktas yra ypač svarbus sprendimo civilinėje byloje priėmimo procese, kadangi tai reiškia, kad atsakovas neturėjo galimybės ieškovą atstovaujančiam bankroto administratoriui perduodi prašomo ieškovo turto. Atsakovas buvo faktiškai nušalintas nuo ieškovo, t. y. BUAB „Mprintas“ valdymo, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo M. L. prašymo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi pripažinta, kad sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 288 str. 4 d. 1 p. nenustatyta, o atskirajame skunde naujų įrodymų, kurie nebuvo žinomi priimant sprendimą už akių, atsakovas taip pat teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nėra ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, buvo priimtas teismo sprendimas už akių.Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.Apeliantas nurodo, kad nėra gavęs ieškinio ir jo priedų, jam nebuvo suteikta teisė ginti savo interesus nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo, negalėjo susižinoti apie informacijos paskelbimą viešai bei pažymi, kad teismas atsakovui procesinius dokumentus galėjo siųsti elektroniniu paštu.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys kartu su procesiniais dokumentais apeliantui du kartus buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau procesiniai dokumentai 2017-04-10 ir 2017-04-23 grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas korespondencijos „neatsiėmė pašte“. Vilniaus apylinkės teismas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti ir kad apelianto deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodytu adresu bei apelianto darboviete, esant ieškovo prašymui, 2017-05-10 procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu.CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Neįteikus procesinių dokumentų apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos bei darbovietės adresu, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu šalies informavimu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, priešingai nei teigia apeliantas, bei, vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas šalims procesinių dokumentų siųsti elektroniniu paštu neprivalo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis procesinės teisės normomis galiojusiomis šių procesinių veiksmų atlikimo metu. Atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodymams, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.Apeliantas teigia, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantas nuo 2015 m. spalio faktiškai vadovo veiklos nebevykdė, buvo faktiškai nušalintas nuo BUAB „Mprintas“ valdymo ir tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6733-779/2016. Pažymėtina, jog šiame sprendime nustatyta aplinkybė, kad atsakovas buvo nušalintas nuo UAB „Mprintas“ valdymo kaip ir aplinkybė, kad nuo 2015 m. ši įmonė veiklos nevykdė nepatvirtina, kad BUAB „Mprintas“ turtas buvo perduotas kitam asmeniui. Kitaip tariant apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad jis įmonės turto neturi. Priešingai, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (apelianto ir bankroto administratoriaus elektroniniai laiškai) patvirtina, kad apeliantas prisipažįsta, kad yra atsakingas dėl 8068 Eur piniginių lėšų trūkumo įmonės kasoje, taip pat kolegai perdavęs dalį įmonės turto, t. y. pripažino dėl 8878,36 EUR lėšų trūkumo iš 9498,37 EUR teismo sprendimu už akių priteistos žalos dydžio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia, jog atsakovas faktiškai valdė įmonės turtą, kurį turėjo perduoti bankroto administratoriui jo valdomai įmonei iškėlus bankroto bylą. Byloje taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registre BUAB „Mprintas“ vadovu nurodytas apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas, būdamas įmonės vadovu, turėjo užtikrinti privalomą įmonės turto apsaugą. Šiuo atveju nebuvo pateikti įrodymai, jog būtų galima taikyti šią atsakomybę kitam asmeniui, t.y. pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jog šis yra atsakingas už 2017-06-06 sprendime už akių ir ieškinyje nurodytą dingusi (neperduotą) įmonės turtą, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti neaptarti atsakovo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes ginčijamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.