- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- e2-2927-570/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), ir trečiajam asmeniui R. G. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. G. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 167,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 22,24 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad 2014-03-29 buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jo vieno kambario sieną suliejus vandeniu. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas žalų ekspertas vertintojas A. Č. nustatė, kad bute Nr. 39 trūkus karšto vandens stovui, dėl vandens sklaidos buvo pakenkta Nr. 35 buto sienai bei joje esantiems elektros instaliacijos įrengimams. Apskaičiuoti nuostoliai sudarė 597 Lt (167,70 Eur). Ieškovas su R. Š. (G) buvo sudarę būsto draudimo sutartį, kuria buto Nr. 35 savininkė laikotarpiui nuo 2007-05-15 - 2037-05-14 apsidraudusi butą nuo suliejimo ir kitų žalų. Įvykis pripažintas draudiminiu ir R. G. išmokėta 597 Lt (167,70 Eur) draudimo išmoka, kurios ir reikalauja iš atsakovo kaip iš atsakingo asmens, regreso tvarka. Daugiabučio namo vandens stovas, kuriam prakiurus vanduo išsiliejo į apdraustą butą, eina per visus aukštus ir yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio daugiabučio namo priežiūros, eksploatavimo klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kurie yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini). Jokių namo priežiūros ar remonto funkcijų kitiems asmenims tuo metu bendrija perdavusi nebuvo. Turto administratorius privalėjo atlikti visus veiksmus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, priimti sprendimus dėl senų vandens stovų pakeitimo ir kitų darbų atlikimo, tačiau to nedarė. Atsakovė buvo informuota apie žalą, atsiradusią 2014-03-29, tačiau ją atlyginti atsisakė. Todėl privalo sumokėti ir 5 proc. metines palūkanas nuo prievolės atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėti 5proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Su atsakovės reikalavimu taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą nesutinka. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada asmeniui buvo padaryta žala. Šiuo atveju, nors bendrijoje vandentiekio avarija įvyko 2014-03-15, tačiau dėl vandens sklaidos ir k.t, žala draudėjos bute Nr. 35 paaiškėjo tik 2014-03-29, kai buvo pranešta draudimo bendrovei. Gi ieškinį į teismą jie pateikė į 2017-03-29, t.y. nepraėjus 3 m. ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas b.l. 19-21). 2017-08-08 teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė (duomenys neskelbtini), nurodė, jog 2014-03-15 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai pastebėjo, jog laša vanduo per vonios lubas, todėl neradę namuose viršuje esančio buto Nr. 39 gyventojų namuose, užsuko vandenį. Buto gyventojui sugrįžus, paaiškėjo, kad jo vonioje yra pralaidus karšto vandens stovas, kuris buvo sutaisytas 2014-03-19. Po avarijos praėjus maždaug 2 savaitėms, namo gyventoja R. G. užsiminė, jog jos bute yra problemų su elektra ir pasiteiravo ar nebuvo kokios vandentiekio avarijos. Kai sužinojo, kad buvo, paaiškino, jog kreipsis į AB (duomenys neskelbtini), kur ji apdraudusi savo butą nuo užliejimų ir kt. Tačiau daugiau bendrijos neinformavo, apžiūrint R. G. butą, už kurį buvo atlyginta žala, atsakovai nedalyvavo, taip jiems buvo užkirstas kelias gintis nuo nepagrįstai didelės žalos sumos paskaičiavimo ir reikalavimo ją atlyginti. Todėl bendrijai nežinoma, ar žala padaryta būtent dėl šio užliejimo, kokio ji dydžio ir pan., ar žalos padarymas yra tiesioginiame ryšyje su vandentiekio avarija 39 bute. Neginčija fakto, jog bute Nr. 39 buvo įvykusi vandentiekio avarija iš bendrojo naudojimo vandens stovo, taip pat neginčija padarytos žalos dydžio, tačiau nesutinka dėl to, jog jie nebuvo informuoti apie žalą ir dėl to neaišku, ar žala kilo dėl šios avarijos. Pripažino, kad už stovo remontą ir priežiūrą yra atsakinga bendrija, tačiau iki šiol jokių gedimų nebuvo, namas yra 1988 m. statybos, iki šiol vamzdynai nebuvo keisti. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dar ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Vandentiekio avarija name įvyko 2017-03-15, karšto vandens vamzdyno gedimas pašalintas 2014-03-19, todėl ieškovas kreipdamasis į teismą praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdžio metu apklausta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė R. Š. (G) nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Paaiškino, kad jos butas yra vienu aukštu žemiau, nei butas, kuriame 2014 m. kovo mėn. įvyko vandentiekio avarija, tačiau jis susisiekia su tuo butu kampu. 2014 m. kovo mėn. 29 d. jos bute pradingo elektra, pradėjus kibirkščiuoti. Jie išjungė elektrą ir pasikvietė elektriką priežastims išsiaiškinti. Elektrikas su specialia aparatūra nustatė, jog yra sudrėkę elektros laidai sienoje, kuri susisiekia su butu, iš kurio vonios pasklido vanduo. Teko daužyti sieną, kad pasiekti elektros laidus ir paaiškėjo, jog visa siena peršlapusi ir sudrėkę bei sugedę laidai, elektros instaliacija. Tuomet keitė elektros laidus, kitą įrangą, po to teko daryti sienos remontą (užtinkuoti išdaužytas vietas, glaistyti, dažyti). Jų bute remontas yra darytas 2013 m. Todėl jie kreipėsi į draudiką, kad būtų atlyginta žala. Patvirtino, jog atvykus žalų ekspertui, bendrijos pirmininkės nepakvietė. Už elektriko darbą ir iškvietimą diagnozuoti problemai, sumokėjo 100 Lt. Patvirtino, kad draudimo išmoką gavo.
Liudytojas A. Č., kuris yra AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas, paaiškino, jog apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, jog iš aukščiau esančio buto sulieta viena kambario siena. Jis 2014-04-02 surašė Turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, o kiti darbuotojai sudarė lokalinę sąmata. Sąmatoje padarytas rašymo apsirikimas ir nurodyta, jog reikalingas lubų remontas, tačiau turi būti įrašyta sienos ir elektros instaliacijos remontas. Elektriko paslaugos įvertintos 100 Lt (apie 30 Eur) yra realios ir pagrįstos, nes sulietai elektros instaliacijai suremontuoti buvo kviečiamas elektrikas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. Š. (G) nuo 2007-05-15 iki 2037-05-14 yra sudarę būsto draudimo sutartį, kuria apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014-03-15 name, esančiame (duomenys neskelbtini) bute Nr. 39 įvyko vandentiekio avarija, trūkus karšto vandens stovui. Minėtas butas susisiekia su nukentėjusios butu Nr. 35. 2014-04-02 Turto sunaikinimo ir sugadinimo aktu nustatyta, kad draudimo objektas (viena buto siena) yra aplieta vandeniu iš viršuje esančio buto, trūkus karšto vandens stovui. Specialistai padarytą žalą įvertino 597 Lt (167,70 Eur). Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), (toliau vadinama Bendrija) (b.l.14,15).
Ieškovas apskaičiavo ir sumokėjo R. G. 167,38 Eur draudimo išmoką, kurios regreso tvarka reikalauja iš už žalą atsakingo asmens.
Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio bei aplinkybių.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246 - 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Byloje nekilo ginčo dėl to kad žala galėjo būti padaryta iš daugiabučio namo bendro naudojimo objekto – karšto vandens stovo, kuris trūko buto Nr. 39 vonios patalpoje, tačiau atsakovas mano, jog žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, nustatant žalos dydį ir apžiūrint nukentėjusios R. G. butą nebuvo pakviesti atsakovės atstovai, todėl negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl žalos ir jos atsiradimo šaltinio. Taip pat atsiliepime prašė taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, nes draudiminis įvykis įvyko 2014-03-15, o ieškovė į teismą kreipėsi 2017-03-29, t.y. jau praleidus 3 m. ieškinio senatį.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Statybos įstatyme statinio inžinerinės sistemos apibrėžtos kaip statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, tame tarpe ir vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiria bendrąsias pastato inžinerines sistemas, įskaitant pastato vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad karšto vandens tiekimo stovas yra priskirtinas prie bendro naudojimo objektų.
Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 - 2014-06-30) 21 str. numato, jog bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Analogiška pareiga įtvirtinta ir daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), įstatuose (b.l. 30,31).
Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai draudiminio įvykio metu nebuvo nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.
DNSB (duomenys neskelbtini), įsteigta 2006 m. (b.l. 14,15) Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra skirta namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje (3K-7-345/2007) yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teises ir pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos ir trečiųjų asmenų, susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja savininkus atstovaujanti bendrija. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl civilinė atsakomybė atsiranda bendraturčiams, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija. Pagal bendraturčių tarpusavio prievoles žalą atlygina ne bendrija, bet bendraturčiai per Bendrijai mokamas įmokas ir iš jos disponuojamų lėšų, tačiau byloje visų bendraturčių teisės bei pareigos įgyvendinamos per bendriją.
Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, Pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12,2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014),
Nagrinėjamoje byloje atsakovas neorganizavo ir neatliko ginčo namo karšto vandens stovų kokybės patikros ir tik įvykus avarijai, atliko jo remonto darbus (b.l. 22,23). Kaip pripažino pati bendrijos pirmininkė, namas yra pastatytas 1988 m. ir nuo jo pastatymo beveik 26 metus buvo naudojami tie patys vamzdynai. Trūkus karšto vandens stovui bute Nr. 39, kuris yra virš buto Nr. 35 ir su juo susisiekia kampu, vanduo pasklido į žemiau esančius butus. Todėl praėjus keletui dienų, prasidėjo gedimai žemiau esančiame bute sudrėkus sienoje esantiems elektros laidams. Bendrija galėjo numatyti galimai atsirasiančios žalos faktą ir imtis priemonių padedančių išvengti žalos atsiradimo, tačiau buvo delsiama. Todėl darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl 2014-03-15 įvykio.
Taigi, teismui konstatavus, jog R. G. butas buvo užlietas trūkus karšto vandens stovui, viršuje esančiame bute ir dėl to buvo patirti nuostoliai, tuo tarpu atsakovui neįrodžius, jog minėta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovas yra atsakingas už žalos atsiradimą, todėl jam tenka prievolė ją atlyginti (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytas žalos dydis, o tokia pareiga tenka ieškovui.
AB (duomenys neskelbtini), 2014-06-17 priėmė sprendimą išmokėti 597 Lt draudimo išmoką R. G., kurią paskaičiavo pagal specialistų sudarytą lokalinę sąmatą. Ieškovo patirtos žalos dydis lygus draudimo išmokai, t.y. 597 Lt (167,38 Eur), į kurią įskaičiuota patalpų remonto ir elektriko darbų apmokėjimo kaina.
Kaip patvirtino apklaustas byloje liudytojas A. Č., lokalinėje sąmatoje padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje lubų remonto, turi būti įrašytas sudrėkusios sienos remontas.
Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Įvertinus pateiktos lokalinės sąmatos turinį, kitus dokumentus, darytina išvada, kad pateikta sąmata atitinka darbų apimtį, reikalingą padariniams po gyvenamojo kambario sienos apliejimo vandeniu, pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad esant sudrėkusiai sienai ir joje esantiems elektros laidams, trečiasis asmuo privalėjo išsikviesti elektriką, kurios nustatytų gedimus bei pašalintų gedimus. Nurodyta 30 Eur suma už elektriko darbus yra reali ir pagrįstai įtraukta į lokalinę sąmatą. Atsakovo atstovė su pateikta žalos suma nesutiko, nurodydama, kad jie nebuvo pakviesti dalyvauti sudarant aktą, todėl negalėjo apžiūrėti kambario sienos ir patys žalą įvertinti. Tačiau nenurodo įstatymo normos ar teisės aktų, kurių pagrindu ieškovas turėjo pareigą kviesti už žalą atsakingą asmenį objekto apžiūrai. Teismas tokios pareigos taip pat nenustatė. Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, nenurodžius aplinkybių, patvirtinančių, kad jų dalyvavimas buto apžiūroje buvo privalomas, teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.
Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, reikia įvertinti, ar nėra pagrindo atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių atsakovo DNSB (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.
Atsakovas reikalavo taikyti 3 metų ieškinio senatį, jį pradedant skaičiuoti nuo 2014-03-015 kai įvyko vandentiekio avarija ir ieškinį atmesti tuo pagrindu. Tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovė, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada asmeniui buvo padaryta žala. Šiuo atveju, nors bendrijoje vandentiekio avarija įvyko 2014-03-15, tačiau dėl vandens sklaidos žala apdraustosios bute Nr. 35 paaiškėjo tik 2014-03-29, o draudikui buvo pranešta 2014-04-01. Gi žalą atlyginęs draudikas ieškinį į teismą pateikė 2017-03-29, t.y. nepraėjus 3 m. ieškinio senaties terminui.
Todėl reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas (CK 1. 125 str. 8 d.; 1.127 str. 1 d.).
LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priteistina iš atsakovo DNSB (duomenys neskelbtini), visa reikalaujama žalos atlyginimo suma – 167,38 Eur.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už termino praleidimą, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.) Todėl ieškovo prašymu priteistinos jo paskaičiuotos 22,24 Eur dydžio metinės palūkanos, (5 proc. nuo skolos sumos už 970 dienas). Be to, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistina 15 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 97,95 Eur atstovavimo išlaidų (70,08 Eur išlaidų už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme bei 27,87 Eur kelionės išlaidos į teismą ir atgal) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės priteistina 12,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 167, 38 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus, 38 ct) turtinės žalos atlyginimui, 22,24 Eur (dvidešimt du eurus, 24 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,95 Eur (vieną šimtą dvylika eurų, 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 12,64 Eur (dvylika eurų, 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.