Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuria, vadovaujantis BPK 361, 362 str., į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu bei jį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 1994 m. vasario 14 d. iki 1994 m. rugsėjo 14 d.

Išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamąja byla, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pagal BK 181 str. 3 d. dėl UAB „Cesta" akcininkų turto prievartavimo laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 181 str. 3 d. dėl UAB „Duslintuvas", UAB „Dopas", UAB „Triukas“ akcininkų turto prievartavimo laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 181 str. 3 d. dėl I ir V. K. turto prievartavimo laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 25 str. 3 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu bausmės atlikimo pradžią nuteistajam E. K. nuspręsta pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu irgi nuspręsta bausmės atlikimo pradžią nuteistajam E. K. skaičiuoti nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 d.

Išnagrinėjęs šį nuteistojo E. K. prašymą BPK 361, 362 str. tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi jį iš dalies patenkino. Šia nutartimi į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu bei jį pakeitusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 1994 m. vasario 14 d. iki 1994 m. rugsėjo 14 d. Nutartyje nurodoma, kad pagal BK 66 str. nuostatas teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas pagal BK 249 str. 3 d. už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui „Udavy“ laikotarpiu nuo 1993 m. vasario mėnesio iki 2004 m. pabaigos. Tačiau nustatyta, kad E. K. kitoje baudžiamojoje byloje Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal 1961 m. BK 150 str. 3 d. Toje byloje jis buvo kaltinamas 1961 m. BK 150 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką padaręs laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. vasario 8 d., priėmus išteisinamąjį nuosprendį nuteistasis iš suėmimo buvo paleistas. Nutartyje nurodoma, kad toje kitoje byloje E. K. suėmime išbūtas laikas niekur nebuvo įskaitytas. Teismo nuomone, jeigu kaltinimai E. K. pagal 1961 m. BK 150 str. 3 d. būtų buvę nagrinėjami toje pačioje byloje, kurioje jis vėliau jau buvo kaltinamas ir pagal BK 249 str. 3 d., suėmimo laikas į nuteistajam paskirtą bausmę būtų buvęs įskaitytas net ir dėl kaltinimo pagal 1961 m. BK 150 str. priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Todėl buvo padaryta išvada, kad nors ankstesnėje byloje ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, toje byloje E. K. suėmime išbūtas laikas turi būti įskaitytas į šiuo metu jo atliekamą bausmę. Nuteistojo prašymą teismas patenkino tik iš dalies, nes buvo surinkti duomenys, kad baudžiamojoje byloje Nr. l³-463-94, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis, E. K. buvo suimtas iki 1994 m. rugsėjo 14 d. ne nuo 1994 m. vasario 8 d., o tik nuo 1994 m. vasario 14 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašo jo paduotą skundą patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir nuteistojo E. K. prašymą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į paskirtą bausmę atmesti. Gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nutartis naikinama, o nuteistojo E. K. prašymas perduodamas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Prokuroro paduotame skunde prašoma skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Teismo posėdyje prokuroras, patikslinęs savo reikalavimus, prašo ne tik skundžiamą teismo nutartį panaikinti, tačiau ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Dalis šiame skunde dėstomų argumentų, kolegijos nuomone, yra pagrįsti. Teismo nutartį prašoma pripažinti neteisėta ir nepagrįsta iškilus abejonių dėl nuteistojo E. K. prašymą išnagrinėjusio teisėjo galimo šališkumo, prokuroro nuomone, tokią galimybę patvirtina keletas aplinkybių. Su šiais argumentais iš dalies galima sutikti. Iš bylos matosi, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo teisėjo S. Lemežio ir dar dviejų teisėjų, šią bylą išnagrinėjo pirmąja instancija ir priėmė 2006 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas ir juo nuteistojo E. K. padėtis buvo ženkliai pabloginta, šis nuteistasis buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 3 d., taip pat jam paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo manyti, kad tas pats teisėjas S. Lemežis galėjo būti šališkas nagrinėjant nuteistojo E. K. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo. Tokių prašymų nagrinėjimas nėra pakartotinis tos pačios bylos nagrinėjimas, todėl BPK 58 str. 2 d. nuostatos šiuo atveju netaikomos ir nuosprendį priėmęs teisėjas, nepaisant to, kad tas nuosprendis vėliau buvo pakeistas, nuosprendžio vykdymo metu nuteistojo pareikštą prašymą nagrinėti galėjo. Neįtikinantys ir prokuroro argumentai dėl to, kad E. K. prašymą išnagrinėjęs teisėjas skundžiamoje nutartyje dėsto abejones dėl aukštesnių instancijų teismų sprendimų šioje byloje pagrįstumo. Tai, kad šioje nutartyje svarstoma, ar nuteistasis galėjo vadovauti nusikalstamam susivienijimui tuo pačiu metu būdamas suimtas kitoje byloje, taip pat kitos prokuroro skunde dėstomos aplinkybės neleidžia teigti, kad teisėjas abejoja aukštesnių instancijų teismų šioje byloje priimtais sprendimais. Tai yra tik skundžiamos nutarties priėmimo motyvai, nors jie ir yra nevisiškai tinkami. Tačiau nustatyta, kad nagrinėjant nuteistojo E. K. prašymą buvo padaryti kiti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, nes nebuvo laikomasi BPK 361 str. 1, 2 d. ir 362 str. 3 d. reikalavimų. BPK 361 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokius sprendimus gali priimti teismas, tarp jų numatyta ir galimybė įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai. BPK 362 str. 3 d. nurodyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Iš to, kas nurodyta šiuose baudžiamojo proceso įstatymuose, matosi, kad pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, taip pat išspręsti klausimą dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką gali tik nuosprendį toje byloje priėmęs teismas. Tokiu būdu pats įstatymas numato išskirtinę BPK 361 str. išvardintų klausimų išsprendimo tvarką, nes kai kuriuos kitus nuosprendžio arba nutarties vykdymo metu kylančius klausimus gali nagrinėti ir kiti, t. y. nuteistojo bausmės atlikimo vietos arba atlikusio bausmę asmens gyvenamosios vietos teismai. BPK 40 str. 1, 2 d. nurodoma, kad apygardos teismas yra apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Jau buvo nurodyta, kad nuosprendį E. K. byloje priėmė ne vienas teisėjas, o teisėjų kolegija, ir tai reiškia, kad šį nuosprendį priėmęs teismas yra apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Todėl BPK 361 str. numatytus klausimus nutartimi išspręsti irgi galėjo ne vienas apygardos teismo teisėjas, o tik šio teismo teisėjų kolegija. Tuo tarpu skundžiamą nutartį šioje byloje priėmė vienas teisėjas. Tai reiškia, kad buvo pažeisti ne tik BPK 361 str. 1, 2 d. bei 362 str. 3 d. reikalavimai, tačiau ir BPK 225 str. nustatytos teismingumo taisyklės ir tai yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, tuo pačiu ir nepagrįsta, ji naikinama, o nuteistojo E. K. prašymas perduodamas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kadangi teisėjas S. Lemežis priimtoje nutartyje dėl nuteistojo E. K. prašymo jau išdėstė savo nuomonę, šį prašymą iš naujo turi nagrinėti trijų kitų teisėjų kolegija. Šį sprendimą kolegija priima vadovaudamasi ne tik nurodytais baudžiamojo proceso įstatymais, bet ir jau susiformavusia teismine praktika.

Skundžiamą teismo nutartį panaikinus ir nuteistojo prašymą perdavus nagrinėti iš naujo, kiti prokuroro skundo argumentai dėl nepagrįsto kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtos bausmės laiką išsamiau nenagrinėjami, nes šį klausimą iš naujo nagrinės pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių. Nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-44/2006, kurioje pagal priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nuteistasis E. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir kita baudžiamoji byla Nr. 1-403/1994, kurioje tas pats E. K. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 150 str. 3 d. buvo išteisintas, tarpusavyje nėra niekaip susijusios. Šios bylos niekada nebuvo išskiriamos ar sujungiamos, byloje Nr. 1-44/2006 ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus keletui metų po išteisinamojo nuosprendžio kitoje byloje priėmimo, o kaltinimai E. K. šiose bylose irgi nėra susiję. Iš skundžiamos teismo nutarties matosi, kad sprendimas į paskirtos bausmės laiką E. K. įskaityti jo kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 1994 m. vasario 14 d. iki 1994 m. rugsėjo 14 d. ankstesnėje byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš esmės grindžiamas tik tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas pagal BK 249 str. 3 d. dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui laikotarpiu nuo 1993 d. vasario mėnesio iki 2004 m. pabaigos. Teismas vadovavosi BK 66 str. 1 d. nuostata apie tai, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tačiau tolesni nutarties motyvai, dėl kurių buvo nuspręsta įskaityti kardomojo kalinimo laiką visai kitoje byloje, kurioje E. K. buvo išteisintas, kelia didelių abejonių. Nutartyje nurodoma, kad E. K. suėmimas ankstesnėje byloje niekur nebuvo įskaitytas, tačiau tai nereiškia, kad tik todėl šis kardomasis kalinimas privalomai turi būti įskaitytas į bausmės laiką bet kurioje kitoje byloje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Toks suėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę galimas tik BK 66 str. 1 d. nurodytu atveju, o iš pačios šio baudžiamojo įstatymo dispozicijos matosi, kad joje nurodoma apie suėmimo laiko įskaitymą į bausmę, paskirtą toje pačioje byloje. Nutartyje dar nurodoma, kad jeigu kaltinimai E. K. dėl turto prievartavimo pirmojoje byloje ir kaltinimai vėlesnėje byloje būtų nagrinėjami kartu, tai suėmimo laikas į bausmę būtų buvęs įskaitytas net ir E. K. pagal 1961 m. BK 150 str. 3 d. išteisinus. Taip pat nurodoma, kad pripažinus E. K. kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui nuo 1993 m. iki 2004 m., iš šio kaltinimo nebuvo pašalintas nusikalstamos veikos laikotarpis, kurio metu E. K. buvo suimtas ankstesnėje byloje. Abejonių kelia ir šie teismo motyvai. Prokuroro skunde teisingai nurodoma, kad šiuo atveju teismas be pagrindo tiesiog modeliuoja įvairius bylų nagrinėjimo variantus, tačiau tuo pat metu nutartyje neįvertino konkrečios situacijos ir nesilaikė BPK 255 str. nustatytų nagrinėjimo teisme ribų. Su tuo galima sutikti, nes pagal BPK 361 str. sprendžiami neaiškumai, kylantys tik vykdant teismo priimtą nuosprendį, todėl sprendžiant šiuos klausimus irgi turi būti laikomasi tų pačių ribų. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad E. K. nuteistas už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui nuo 1993 m. iki 2004 m., irgi dar nereiškia, kad visas bet kurioje byloje suėmime jo išbūtas laikas būtinai turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. E. K. pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 3 d., ši jo nusikalstama veika tęstinė, truko ilgą laiką ir jos laikotarpis nuosprendyje nurodytas gana apytiksliai. Tai nepaneigia galimybės, kad atskirais laikotarpiais, taip pat ir būdamas suimtas kitoje byloje dėl kito nusikaltimo, nuteistasis tuo metu galėjo aktyvių vadovavimo nusikalstamam susivienijimui veiksmų ir neatlikti, o priešingos išvados šiuo atveju irgi galėtų būti grindžiamos tik spėlionėmis.

Kolegijos nuomone, iš naujo nagrinėjant nuteistojo E. K. prašymą dėl suėmimo įskaitymo į jam paskirtą bausmės laiką, būtina atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę. Jau buvo nurodyta, kad pagal BK 361 str. 1 d. nuostatas teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti tik tokias dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Kardomasis kalinimas į bausmės laiką vadovaujantis BPK 361 str. dažniausiai įskaitomas tais atvejais, kai nuosprendžiu tai nebūna padaryta arba dėl teismo klaidos, nuosprendžio priėmimo metu nesant tokį suėmimą patvirtinančių duomenų, arba dėl kitokių, dažniausiai techninio pobūdžio priežasčių. Tuo tarpu nagrinėjant E. K. prašymą teismas skundžiamoje nutartyje sprendė ne tik nurodytus klausimus, tačiau išdėstė ir motyvus, susijusius su dviejų baudžiamųjų bylų faktinėmis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, taigi iš esmės dar kartą vertino įrodymus. Tokie klausimai BKP 361 str. tvarka nesprendžiami, todėl nuteistojo E. K. prašymą nagrinėjant iš naujo pirmiausia turi būti apsvarstyta, ar teismo priimtas sprendimas nepakeis pačios nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

Nuteistojo E. K. prašymą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kitų trijų teisėjų kolegijai.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.