- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-378/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Josifas Tomaševičius, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- Š. B., R. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. B. ir jo įstatyminės atstovės R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo Š. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo Š. B. ir jo įstatyminės atstovės R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo Š. B. įstatyminės atstovės ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 9 d., apie 20.00 val., veikdamas kartu su R. B., Vilniuje, ,,duomenys neskelbtini“ namo laiptinėje, iš K. B. pagrobė jo motinos B. V. 549 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6020 su SIM kortele.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Š. B. ir jo įstatyminė atstovė prašo teismų sprendimus pakeisti – paskirtos Š. B. bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant jį gydytis nuo narkomanijos (Š. B. gydytis sutinka). Taip pat prašo paskirti jam stacionarią psichiatrinę ekspertizę.
Kasatoriai nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Š. B. atlygino padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, užsiregistravo darbo biržoje, siekia tęsti mokslą ir įgyti specialybę, gydėsi ir gydosi nuo narkomanijos, vykdė teismo paskirtus įpareigojimus. Be to, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi, kasatorių nuomone, šiuo konkrečiu atveju Š. B. galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskiriant jam įpareigojimą gydytis nuo narkomanijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Šalies argumentai
Kasatoriai teigia, kad, norint objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, Š. B. reikia paskirti stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Šį prašymą grindžia prie skundo pateiktais duomenimis apie Š. B. psichikos būklę (iš Vaiko raidos centro bei Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos), kurie patvirtina, kad nuteistasis gydėsi Vaikų psichiatrijos dienos stacionaro skyriuje, o 2003 m. kovo 6 d. buvo įrašytas į Vaikų psichiatrijos stacionaro eilę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl psichikos susirgimo buvo gydoma jo motina. Šių aplinkybių teismai neįvertino. Be to, Š. B. yra priklausomas nuo narkotikų, tačiau teismas nesiaiškino, kokią įtaką ši priklausomybė turi jo ligai. Kasatorių nuomone, veiksmai, už kuriuos yra nuteistas Š. B., yra šios priklausomybės pasekmė, todėl jam turi būti paskirtas įpareigojimas gydytis nuo narkomanijos. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės ir dėl to, kad nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nebuvo surinkti bei pateikti teismui duomenys apie Š. B. ligą ir apie tai, kad jis gydėsi ir gydosi nuo narkomanijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi paskirti Š. B. stacionarią psichiatrinę ekspertizę ir kreiptis į specialistus rekomendacijų dėl jo gydymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų dviejų specialistų nuomonės buvo visiškai priešingos: gydytoja V. Andrejauskienė patvirtino, kad stebėjimą turi atlikti specialistai, o gydytojo V. Šapurovo nuomonė buvo priešinga.
Žemesnės instancijos teismas
Baigus gydymo kursą, būtų visos sąlygos taikyti Š. B. BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. nebuvo tinkamai išaiškintos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, 45 straipsnyje, 50 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos teisės, todėl jis neturėjo gynėjo ir negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių į gynybą. Kasatorių nuomone, gynėjo dalyvavimo neužtikrinimas yra esminis BPK pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl šio skundo argumento nepagrįsti, nes anksčiau, kai Š. B. buvo nepilnametis, gynėjo dalyvavimas byloje buvo užtikrinamas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jam pačiam nereikėjo rūpintis gynyba.
Be to, į bausmės atlikimo laiką teismas neįskaitė laikino kelių parų sulaikymo, nes Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendyje nurodyta, kad į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41straipsnio 2 dalyje. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą jau teistam asmeniui, tačiau teismas privalo padaryti motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Š. B. asmenybę, jo socialinius ryšius ir bylos aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Šią teismo išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą Š. B. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praėjus tik dviem mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo, be to, tai jau trečias jo teistumas už vagystes, todėl žemesnės instancijos teismų išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog Š. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrįsta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Š. B. BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų
Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remdamiesi nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinis teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus kitu aspektu įrodymų kasacinis teismas neturi teisės vertinti. Kasacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių iš naujo netiria. Kasatorių prašymas paskirti Š. B. stacionarią psichiatrinę ekspertizę ir šį prašymą pagrindžiantys argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes tai susiję su bylos faktinių aplinkybių tyrimu, todėl paliktinas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija dėl šio kasatorių prašymo pasisako tik bylos aplinkybių ištyrimo išsamumo aspektu – ar žemesnės instancijos teismai tyrė šias aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tyrė Š. B. psichinės sveikatos būklę – apklausė specialistus. Apeliacinės instancijos teisme kaip specialistė apklausta Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja V. Andrejauskienė paaiškino, kad, jos nuomone, Š. B. reikalinga psichologinė psichiatrinė ekspertizė, tačiau, kaip pažymėjo pati specialistė, ji to negali konstatuoti kategoriškai. Tuo tarpu kitas specialistas – VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Psichikos sveikatos centro gydytojas V. Šapurovas paaiškino, kad, atsižvelgiant į Š. B. nustatytas diagnozes, nėra pagrindo teigti apie jo asmenybės sutrikimą, todėl jam psichiatrinė ekspertizė nereikalinga. Specialistas V. Šapurovas pasirašė VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Psichikos sveikatos centro Gydytojų konsultacinės komisijos 2006 m. spalio 25 d. išduotą medicinos pažymėjimą Nr. 521, kuriuo savo prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme grindė nuteistojo Š. B. gynėjas. Taigi teismas tyrė Š. B. psichinės sveikatos būklę ir, įvertinęs specialisto V. Šapurovo (Psichikos sveikatos centro gydytojas, šio centro Gydytojų konsultacinės komisijos narys) paaiškinimą, pagrįstai neskyrė psichiatrinės ekspertizės. Taigi žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes.
Bylos duomenys patvirtina, kad Š. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 punktu, 50 straipsniu, 2006 m. liepos 17 d. Š. B. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Įtariamasis pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas, todėl buvo surašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo. Įtariamajam Š. B. buvo išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Nagrinėjant bylą teismuose Š. B. gynėją turėjo. Taip pat pažymėtina, kad pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus turėjo teisę ir pats įtariamasis (BPK 21 straipsnio 4 dalis), o ne tik jo gynėjas ar ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įtariamojo Š. B. teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.
Dėl laikinojo sulaikymo įskaitymo
Kasatoriai prašo į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendį.
Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis. Š. B. šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio (kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) 3 dalimi, subendrinta su 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Taigi BK 64 straipsnio pagrindu subendrinant paskirtas bausmes, pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Š. B. ir jo įstatyminės atstovės R. M. kasacinį skundą atmesti.