Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VESTEY FOODS BALTICS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VESTEY FOODS BALTICS“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ritora“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tinkamą įteikimą skolininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis konstituciniu teisminės gynybos prieinamumo principu, kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, garantuojama teisminė gynyba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Kaip matyti iš šios teisinės nuostatos turinio, asmuo įgyja teisę į teisminę gynybą tik esant įstatyme nustatytam pagrindui - besikreipiančio į teismą asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimui. Paaiškėjus, kad minėto kreipimosi į teismą pagrindo nėra, asmens pareiškimą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalimi, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 4 straipsnyje yra išvardinti 5 pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai, įskaitant ir atvejį, kuomet įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų (ĮBĮ 4 str. 2 p.). ĮBĮ 5 straipsnio 1-2 dalyse nurodyti subjektai, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip vienas iš subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įvardintas įmonės kreditorius (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.). To paties ĮBĮ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prie pareiškimo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai. Iš minėtų teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad kaip vienas iš kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įsiskolinimas pareiškėjui (kreditoriui), kurio pagrįstumą turi patvirtinti prie pareiškimo pridėti įrodymai (ĮBĮ 4 str. 2 p., 5 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.). Pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavus, kad pareiškėjas nėra kreditorius, tokį pareiškimą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ritora“ pateikė ieškovas UAB „VESTEY FOODS BALTICS“, nurodydamas, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 2 624,49 Lt. Ieškovas nurodė, kad šis įsiskolinimas susidarė dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39619-933/2013 priteisė ieškovui iš atsakovo 5 032,77 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (kurios ieškovo paskaičiavimu iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 199,26 Lt) ir 551 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje civilinėje byloje ieškovas kreipėsi į UAB „Terravirtualis“ dėl minėtos skolos išieškojimo, dėl ko patyrė 1 879,86 Lt išlaidų. Iš atsakovo gautą 5 033 Lt sumą ieškovas paskirstė pagal CK 6.54-6.55 straipsnių taisykles tokia tvarka: 1 879,86 Lt skyrė išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu padengti, 199,26 Lt – palūkanoms apmokėti, o 2 953,88 Lt – daliai pagrindinės skolos apmokėti. Tokiu būdu paskirsčius iš atsakovo gautas lėšas, ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 2 624,49 Lt iš teismo sprendimu priteistos 5 032,77 Lt skolos, dėl ko ir kreipėsi į teismą kaip atsakovo kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) paaiškėjo, kad ieškovas jau buvo kreipęsis teismą su ieškiniu dėl 2 624,49 Lt skolos priteisimo, kaip ieškinio pagrindą nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovo skolą ieškovui šiame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių (priimtu civ. byloje Nr. 2-34973-809/2013) ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas reiškė tapatų reikalavimą atsakovui, kuris jau buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimu už akių (priimtu civ. byloje Nr. 2-39619-933/2013). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių (priimtu civ. byloje Nr. 2-34973-809/2013) buvo konstatuota, jog ieškovas nėra laikomas atsakovo kreditoriumi dėl 2 624,99 Lt įsiskolinimo, susidariusio (ieškovo manymu) atsakovui apmokėjus tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimu už akių priteistos 5 032,77 Lt skolos (CPK 182 str. 2 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas, nebūdamas atsakovo kreditoriumi, neturėjo teisinio pagrindo kaip atsakovo kreditorius kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 5 str., 137 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 4 str. 2 p., 5 str. 1 d. 1 p. ir 5 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų bei teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas šioje civilinėje byloje yra atstovaujamas profesionalių teisininkų. Nepaisant to, ieškovas, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo pateiktas ieškinys atsakovui dėl pakartotinio 2 624,99 Lt dydžio 5 032,77 Lt skolos dalies priteisimo, nepasinaudojo savo teise į apeliaciją, o kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokio pobūdžio ieškovo procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, inicijuojant atsakovo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstą bankroto bylos iškėlimo procesą, dėl ko ieškovui gali būti skiriama iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str.).

Nepaisant to, kad aukščiau nutartyje yra konstatuotas savarankiškas atsisakymo priimti ieškovo pareiškimą pagrindas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl pranešimo atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamo įteikimo laikytini pagrįstais (CPK 12 str. ir 178 str.). Iš kartu su pareiškimu pateiktų priedų turinio matyti, kad ieškovas 2013 m. liepos 31 d. pranešimą atsakovui siuntė paštu ne tik jo registruotu buveinės adresu Vaduvos g. 5-5, Vilnius, bet ir elektroniniu paštu adresu uab.ritora@gmail.com. Nors paštu siųsto minėto ieškovo pranešimo įteikti nepavyko, elektroniniu paštu atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakė ieškovui, jog 5 032,77 Lt skola pagal teismo sprendimą sumokėta ir atsisakė mokėti ieškovo prašomą sumą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog žinojo apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais turėtų būti vertinama kaip ieškovo tinkamai įvykdyta pareiga pranešti atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 3 str. 1 d., ĮBĮ 6 str. 1-2 d., 10 str. 1 d.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „VESTEY FOODS BALTICS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties nustatyta, kad ieškovo atskirasis skundas dalyje dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamo įteikimo yra pagrįstas. Nepaisant to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad ieškovas nėra atsakovo kreditorius, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Dėl šios priežasties bei nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.