- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- I-1704-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04589-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad 2018 m. balandžio mėn. (tikslios dienos neatsimena) už Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpas. Teigia, kad kameroje Nr. 5 nebuvo įrengtas radiatorius, dėl ko kameroje buvo nuolatinė drėgmė. Dėl šios priežasties išsiskalbti skalbiniai džiūdavo 3–4 paras, čiužiniai ir nuosava patalynė būdavo drėgna, skleisdavo nemalonų kvapą. Ant kameros sienų ir lubų dėl drėgmės veisėsi pelėsis ir grybelis, taip pat veisėsi kiti parazitai, luposi sienų dažai ir byrėjo tinkas.
Taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 5 netinkamai buvo įrengtas tualetas, t. y. tualete nebuvo klozeto, nes, kaip pareiškėjui paaiškino pareigūnai, prieš tai šioje kameroje kalėję asmenys jį sudaužė. Todėl pareiškėjas 10 parų turėjo tuštintis į skylę grindyse, kas kėlė didelį diskomfortą ir neigiamus išgyvenimus, žemino jo garbę ir orumą. Kadangi kameroje buvo dar vienas nuteistasis, pareiškėjui buvo gėda tuštintis į skylę grindyse, todėl negalėjo išsituštinti, dėl ko teko kentėti pilvo skausmus. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priverstas pasirašyti sutikimą atlikti bausmę kameroje Nr. 5, kurioje nebuvo tinkamai įrengtas tualetas, nes atsisakius pasirašyti sutikimą, pareiškėjas būtų priverstas bausmę atlikti vėlesniu laiku, dėl ko būtų praradęs galimybę nueiti į pasimatymą su trumpam į Lietuvą iš užsienio grįžusia drauge.
Nurodo, kad kameroje Nr. 5 nebuvo radijo taško, nebuvo įrengtas tinkamas apšvietimas, t. y. visą parą buvo tik naktinis apšvietimas (prieblanda), dėl ko negalėjo skaityti.
Teigia, kad pareiškėjo laikymas minėtomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsniui (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 d. balandžio 8 d. pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 5K (plotas 14,08 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos).
Nurodo, kad visos Vilniaus PN patalpos, taip pat ir kamerų tipo patalpa Nr. 5K, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), be kita ko, 6.7, 16.9, 16.10 papunkčiais. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Daro išvadą, jog jokie teisės aktų reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.
Nurodo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 5K įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Nuteistieji turi galimybę praverti langą ir vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 5K įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatūros, padidėjusios drėgmės, pelėsio šioje patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Pabrėžia, kad ir pats pareiškėjas į įstaigos administraciją nėra kreipęsis dėl skunde nurodomų aplinkybių.
Teigia, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taškai bei pareigūnų iškvietimo sistemos, kaip tai numatyta Taisyklių 16.11 papunktyje, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos juos gadina. Tai nuteistieji daro sąmoningai, siekdami vieno tikslo – sudaryti sąlygas atsirasti faktiniam pagrindui manipuliuoti tariamai pažeistomis jų teisėmis. Nurodo, kad Vilniaus PN administracija labai stengiasi, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad patalpose esanti įranga funkcionuotų nuolatos. Siekiant sumažinti nuteistųjų vandalizmo atvejus, kamerų tipo patalpose esantys radijo taškai šiuo metu sumontuoti į kamerų tipo patalpų išorines metalines duris, tokiu būdu radijo taškų gadinimas nuteistiesiems yra apsunkintas. Teigia, kad Vilniaus PN administracija neturi duomenų, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 5K įrengtas radijo taškas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 8 d. būtų neveikiantis.
Dėl kameroje Nr. 5K įrengto sanitarinio mazgo nurodo, kad šioje kameroje nuobaudą atlikęs kitas nuteistasis 2018 m. kovo 7 d. sudaužė kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge esantį unitazą, tačiau sudaužytas klozetas pakeistas nauju 2018 m. kovo 14 d. Todėl laikotarpiu, kai pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 5K, šios kameros sanitariniame mazge jau buvo įrengtas naujas klozetas.
Mano, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra grįstos abstrakčiais teiginiais.
Teigia, jog pareiškėjas jokiais skaičiavimais, dokumentais ar teisės aktais nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės (b. l. 11–15).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).
Pareiškėjas prašo priteisti 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą už laikotarpį, kai jis 2018 m. balandžio mėn. atliko paskirtą nuobaudą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 5, savo reikalavimą grįsdamas netinkamomis jo kalinimo šioje kameroje sąlygomis, t. y. kad kameroje buvo didelė drėgmė, ant kameros sienų ir lubų veisėsi pelėsis ir grybelis, taip pat kameroje veisėsi kiti parazitai, luposi sienų dažai ir byrėjo tinkas; kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo; kameroje nebuvo radijo taško; kameroje įrengtame tualete nebuvo unitazo, tik skylė grindyse.
Kadangi pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo į bylą pateiktais įrodymais.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 28-166 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, kad jis 2018 m. kovo 23 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skirta 10 parų kamerų tipo patalpoje Nr. 5K, į kurią perkeltas 2018 m. kovo 29 d. 14.35 val., išleistas 2018 m. balandžio 8 d. 14.35 val. (b. l. 16–17).
Pareiškėjo teigimu, kamerų tipo patalpoje Nr. 5K buvo drėgna, veisėsi pelėsis, grybelis ir kiti parazitai, luposi sienų dažai ir byrėjo tinkas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nebuvo radijo taško.
Pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Taisyklės, kurių 16 punkte įtvirtinti kameros įrengimo reikalavimai: kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (16.4 papunktis); kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (16.7 papunktis); kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 papunktis); kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 papunktis); kamerose įrengiamas radijo taškas (16.11 papunktis).
Pagal HN 134:2015 nuostatas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų tipo patalpos Nr. 5K būklę, apšvietą, santykinę oro drėgmę, radijo taško įrengimą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina nuteistiesiems tinkamas sąlygas, numatytas teisės aktuose.
Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 5K (kameros būklės, apšvietos, santykinės oro drėgmės, nesančio radijo taško) nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN, žinodami apie tam tikrus kameros neatitikimus higienos normų ar Taisyklių reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Vilniaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Lietuvos higienos normų bei Taisyklių reikalavimų neatitinkančios kameros, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų tipo patalpos Nr. 5K būklės (nuo sienų luposi dažai, byrėjo tinkas, veisėsi pelėsis, grybelis ir kiti parazitai), patalpos apšvietos, santykinės oro drėgmės, radijo taško neįrengimo (nebuvimo) nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų tipo patalpos Nr. 5K būklės, santykinės oro drėgmės, apšvietos (pažymėtina, jog pareiškėjas skunde neteigė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 5K nebuvo stiklo langų) ir nesančio radijo taško atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, žr. pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui raštu nesikreipus į Vilniaus PN pareigūnus, administraciją ir (ar) kompetentingas patikrinimus įgaliotas atlikti tarnybas dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 5K nuo sienų besilupančių dažų, byrančio tinko, pelėsio, grybelio ir kitų parazitų veisimosi, patalpos apšvietos, santykinės oro drėgmės, radijo taško neįrengimo (nebuvimo), teismas neturi pagrindo pripažinti anksčiau nurodytų Taisyklių ir HN 134:2015 normų nuostatų pažeidimų.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš netinkamai kamerų tipo patalpoje Nr. 5K įrengto sanitarinio mazgo, kuriame, pasak pareiškėjo, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse.
Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 5 buvo sudaužytas tualeto unitazas (b. l. 21), kuris 2018 m. kovo 14 d. buvo pakeistas (kartu su bakeliu) (b. l. 22). Taigi Vilniaus PN pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpoje Nr. 5K laikotarpiu patalpoje įrengtame sanitariniame mazge buvo klozetas su bakeliu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl unitazo nebuvimo sanitariniame mazge atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 5K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.