- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eA-1027-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00893-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Pagėgių savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pagėgių savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Pagėgių savivaldybės meras V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-55 „Dėl V. K. atleidimo iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą, kuriuo pavesta Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius ir jai skirtas 40 proc. priedas prie pareiginės algos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo, kaip mero, kompetencijos, nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 3 dalyje (siūlyti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo kandidatūrą laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Tarybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 21.5 punkte. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, savivaldybės merui yra suteikta išimtinė teisė teikti tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Tol, kol savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai nepaskirti, savivaldybės taryba į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas gali paskirti tik mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario pasiūlytą valstybės tarnautoją. Jis, kaip Pagėgių savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras, Tarybai neteikė D. A. kandidatūros. Taryba, pavesdama D. A., Administracijos valstybės tarnautojai, eiti Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, nesant pareiškėjo siūlymo dėl šios kandidatūros, pažeidė VSĮ 29 straipsnio 3 dalį, taip pat VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Sprendimas ta apimtimi, kiek juo pavesta Administracijos valstybės tarnautojai D. A. eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, ir jai skirtas 40 proc. priedas prie jos pareiginės algos, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas siekiant netrikdyti Administracijos, Savivaldybei pavaldžių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos, nežlugdyti vykstančių Europos Sąjungos lėšomis kompensuojamų projektų įgyvendinimo. Sprendimu nebuvo padaryta žala Savivaldybės veiklai, viešajam interesui. Pripažinus Sprendimo 3 punktą neteisėtu, sutriks visa Savivaldybės ir jos įstaigų veikla – paslaugų, socialinės ir piniginės paramos teikimas gyventojams, Savivaldybės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bus pažeistas viešas interesas. Šiuo metu Administracija neturi nei direktorius, nei jo pavaduotojo, todėl ji iš esmės yra tapusi neveiksni. Sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti Savivaldybės darbo paralyžiavimo. Pareiškėjas nepasiūlė kandidato į Administracijos direktoriaus vietą ir paliko Tarybos posėdžio salę, todėl Taryba priėmė sprendimą pavesti D. A. laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas iki kol bus paskirtas naujas Administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas ir Sprendimo 3 punktas panaikintas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą patenkino ir panaikino atsakovo Tarybos Sprendimo 3 punktą bei pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.
6. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies, VSĮ (bylai aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. liepos 12 d.) 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 29 straipsnio 2, 3 dalių, Reglamento 21.5 papunkčio nuostatas, teismas konstatavo, kad teisės aktai numato Tarybai teisę, nesant paskirtam Administracijos direktoriui bei jo pavaduotojui, laikinai paskirti Administracijos valstybės tarnautoją eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Tačiau VSĮ 29 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 21.5 papunktis aiškiai numato, kad Taryba gali paskirti valstybės tarnautoją laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas, jeigu meras ar laikinai mero pareigas einantis tarybos narys pasiūlė to valstybės tarnautojo kandidatūrą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog Savivaldybės meras neteikė Tarybai D. A. kandidatūros. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimo 3 punktas priimtas pažeidžiant VSĮ 29 straipsnio 3 dalies bei Reglamento 21.5 papunkčio reikalavimus ir viršijant Tarybai priskirtos kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimo 3 punktą panaikino.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nuspręsta byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto galiojimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 10 dalis nustato, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Įvertinęs tai, jog pareiškėjo skundas tenkintinas, teismas sprendė, kad 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė paliekama galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
8. Spręsdamas pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš Tarybos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 600 Eur. Pareiškėjas patirtas bylinėjimo išlaidas grindžia 2022 m. liepos 8 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/07-06, 2022 m. birželio 3 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/06-05, 2022 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymais. Administracija advokatui J. P. sumokėjo: 1) už skundo parengimą ir pateikimą teismui – 2 500 Eur; 2) už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo parengimą ir pateikimą teismui – 550 Eur; 3) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui – 550 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra Pagėgių savivaldybės meras. Pagal VSĮ 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų teismas nustatė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos savivaldybės vykdomosios institucijos – Administracijos.
10. Įvertinęs VSĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo, todėl iš jos atstovavimo išlaidų atlyginimas išvis negali būti priteisiamas, be to, bylinėjimosi išlaidos yra patirtos tos pačios savivaldybės vykdomosios institucijos.
11. Įvertinęs VSĮ 20 straipsnio 2 dalies, Reglamento 234.2 papunkčio nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę pavesti kitam Savivaldybės valstybės tarnautojui atstovauti jo teisėtus interesus teisme. Iš Savivaldybės internetinėje svetainėje www.pagegiai.lt pateiktos informacijos teismas nustatė, jog Administracijoje yra įsteigtas Dokumentų valdymo ir teisės skyrius, kuriame iš viso dirba 11 darbuotojų. Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus nuostatų 9.28 punktas nustato, kad viena iš skyriaus funkcijų – ieškinių teismams, atsiliepimų į pareikštus ieškinius rengimas. Taip pat Dokumentų valdymo ir teisės skyrius atstovauja Savivaldybės Tarybos, Savivaldybės mero, Savivaldybės administracijos teises ir teisėtus interesus, ikiteisminėse ginčų institucijose, teisėsaugos institucijoje bei jų priimtų sprendimų vykdymo procese, gina jos teisėtus interesus (Nuostatų 9.29 punktas). Taigi, Administracijoje yra įsteigtas skyrius, kurio viena iš funkcijų yra, be kita ko, ir mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, skundų teismams rengimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl šiuo atveju nepakako Administracijos vidinių resursų ir buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-415/2022), teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui) naudotis advokatų paslaugomis.
III.
13. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Tarybos išvis negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2143-502/2020) bei paties Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimams analogiškose bylose (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5406-609-2021). Nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsakovu laikyta Taryba, todėl, priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo naudai, iš Tarybos turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
14.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis galėjo naudotis Administracijoje dirbančių asmenų paslaugomis ir jam nebuvo būtina kreiptis pagalbos į advokatą. VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Ši nuostata gali būti taikoma tuomet, kai teisme sprendžiamas ginčas tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų. Tuomet meras, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, gali įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybės interesams. Tačiau VSĮ expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra numatyta teisė merui įgalioti Administracijos tarnautoją, kuris atstovautų jo interesams teisme ginče su kita savivaldybės institucija – savivaldybės taryba. Toks mero įgaliojimas ne tik galėtų būti vertinamas kaip sukeliantis interesų konfliktą, bet ir ribotų jo teisę į nešališką teisinę pagalbą, kadangi įgaliotasis Administracijos tarnautojas teisiniame ginče būtų verčiamas pasirinkti būtent mero, o ne savivaldybės administracijos poziciją arba jis būtų priverstas laviruoti tarp dviejų savivaldybės institucijų – mero ir savivaldybės tarybos pozicijų, kas taip pat neužtikrintų mero teisės į kokybišką ir kvalifikuotą teisinę pagalbą.
14.3. Pareiškėjas paaiškina, kad tik 2 iš 11 Dokumentų valdymo ir teisės skyriuje dirbančių Administracijos tarnautojų (V. V. ir I. Z.) turi teisę atstovauti įstaigos interesams teismuose. Jų atstovavimas įstaigos interesams yra susijęs su įstaigos atliekamomis funkcijomis ir teisiniais ginčais, kurie kyla atliekant teisės aktuose įstaigai nustatytas funkcijas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija vertintina kaip ekstraordinarinė, kadangi teisinis (ir teisminis) ginčas kilo ne tarp savivaldybės institucijų ir trečiųjų asmenų, bet tarp savivaldybės vadovo – mero, ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos. Todėl mero atstovavimas tokiame teisiniame ginče reikalauja didesnių kompetencijų (šioje byloje reikėjo parengti skundą teismui, atsiliepimą į atskirąjį skundą, kitus procesinius dokumentus, atstovauti pareiškėjo interesams teismo posėdžio metu), nei yra reikalaujama iš Administracijos tarnautojų, pastariesiems vykdant tik konkrečioje srityje apibrėžtas funkcijas.
14.4. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir sąžiningai atliko savo pareigas, todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skundžiamu teismo sprendimu patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Tarybos Sprendimo 3 punktą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šiuo atveju sprendžiama, ar pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą. ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-968/2021).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad pareiškėjas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo, matyti, kad Administracijoje yra įsteigtas Dokumentų valdymo ir teisės skyrius, kuriame iš viso dirba 11 darbuotojų ir kurio viena iš funkcijų yra ir mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, taip pat ieškinių teismams, atsiliepimų į pareikštus ieškinius rengimas.
22. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad tik 2 iš 11 šiame skyriuje dirbančių Administracijos tarnautojų turi teisę atstovauti įstaigos interesams teismuose bei kad mero atstovavimas tokiame teisiniame ginče reikalauja didesnių kompetencijų, nepagrindžia būtinybės šiuo atveju naudotis advokato paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, nereikalavo specialių teisinių žinių. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl Tarybos kompetencijos paskirti valstybės tarnautoją laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas, kai meras nepasiūlė to valstybės tarnautojo kandidatūros. Taigi, ginčas iš esmės susijęs su savivaldos teisiniais santykiais, todėl, atsižvelgiantį į ginčo pobūdį ir apimtį, Administracijos darbuotojams negalėjo kelti sunkumų rengiant procesinius dokumentus teismui. Juolab, kaip minėta, viena iš Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus funkcijų – mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, ieškinių teismams, atsiliepimų į pareikštus ieškinius rengimas.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, dėl kurių buvo būtina naudotis advokato paslaugomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas.
24. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.