- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 1-90-549/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37323-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- I. T.
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
viešame teisimajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Plungės r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vaineikių k. Kretingos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2017-07-23 apie 01 val. 30 min. viešoje vietoje - J.Basanavičiaus ir Meilės alėjos gatvių sankirtoje, Palangoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, be priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, galva smogė nukentėjusiajam I. T. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą
Apklaustas kaltinamuoju E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, nakties metu, būnant Basanavičiaus g. gale, prie Jūratės ir Kastyčio skvero, pamatęs nukentėjusįjį, šis jam pasakė žodžius, kurie jam nepatiko, todėl priėjo prie nukentėjusiojo ir su galva pastarajam smogė į galvos sritį. Nukentėjusiojo neatsiprašė, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino (b. l. 78-80).
Iš nukentėjusiojo I. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nurodė, jog 2017-07-23 apie 01.30 val. Basanavičiaus g. praėjus ten esantį fontaną, prie stovėjusios prekybinės, tuščios palapinės sutiko keturis jaunuolius. Sutikti jaunuoliai buvo apie 18-20 metų amžiaus. Jų aprangos detalių ar veido bruožų jis neįsidėmėjo ir nurodyti negali. Iš tos sutiktų jaunuolių kompanijos priešais jį, mažiau nei metro atstumu, atsistojo ir taip kelią pastojo du jaunuoliai. Vienas iš kelią pastojusių jaunuolių, tačiau kuris įvardinti negali, jam pasakė, kad dingtų iš čia. Prie jo priėjo, kaip vėliau sužinojo, E. S., kuris buvo maždaug mano ūgio apie 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo. Priėjo iš priekio ir nieko nesakęs staigiu galvos linktelėjimu į priekį sudavė smūgį jam į galvos sritį su galva. Po suduoto smūgio jis pajuto stiprų skausmą ir šiek tiek pasilenkęs savo rankomis susiėmė už skaudamos vietos. Suėmęs rankomis pajuto, kad iš skaudamos vietos bėga kraujas. Tuo metu visi keturi jaunuoliai apsisuko ir pradėjo eiti nuo jo. Jis dar E. S. paklausiau už ką jis sudavė smūgį. Jis tepasakė "eik iš čia" ir nieko daugiau nesakęs nuėjo. Kaip E. S. sudavė smūgį matė ir D. S., kadangi ji tuo metu stovėjo netoliese. Tuo metu aplink buvo ir pašalinių žmonių, tačiau jų nepažįsta. Įtaria, kad sutikti jaunuoliai galėjo būti D. S. pažįstami asmenys. Kitą dieną paskambinus telefonu D. S. ji pasakė, kad asmuo sudavęs jam smūgį buvo E. S.. Paprašius pas ją E. S. kontaktinių duomenų ji pasakė, kad su juo nebendrauja ir neturi, o tik jį pažįsta iš matymo. Iškart po incidento jis jokios pagalbos nekvietė, o prisėdęs ant netoliese ten buvusio suoliuko apsivalė kraujavusią žaizdą. Ant suoliuko pasėdėjo apie 30 min. ir tada ėjo link apartamentų, kuriuose buvo apsistojęs. Apie 03.30 val. jam būnant Neringos g., išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi norėjo, kad apžiūrėtų vis dar kraujuojančią žaizdą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nugabeno į Palangos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuota kaktos srityje virs dešinio antakio kirstinė žaizda. Žaizda buvo susiūta. Civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos jis pareikš vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. (b. l. 18-25).
2017-07-24 specialisto išvadoje Nr. G725/2017(06) nurodyta, kad I. T. muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 37)
BK 284 str. numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Motyvuojamoji dalis
E. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jis patvirtino, jog įvykio, t.y. viešoje vietoje, kaltinamajame akte nurodytu laiku, jis, be pateisinamos priežasties, nesiaiškinęs aplinkybių, tyčia atliko kaltinime jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi įvykis vyko viešoje vietoje, vienoje iš pagrindinių Palangoje gatvių, esant pašaliniams žmonėms, kur bet kada galėjo patekti ir kiti žmonės.
E. S. parodymus patvirtino nuketėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, netgi neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-242/2009). Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-76/2014).
Tokiu būdu, vertinant kaltinamojo E. S. veiksmus, teismas daro išvadą, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, sudėtis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltę ir pripažino, tačiau nei iki teisiamojo posėdžio, nei jo metu nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl traktuoti, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jų daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
E. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, savo poelgį vertina neigiamai, anksčiau neteistas, dirba. Įvertinus visumą aplinkybių, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad E. S. už įvykdytą nusikalstamą veiką yra vada ir pagrindas skirti bausmę – baudą. Jos dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
Kadangi bylos nagrinėjimas vyko taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra vada ir pagrindas taikyti LR BK 64¹ str. ir skirtiną bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Nukentėjusysis I. T. teisiamojo posėdžio metu pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 115-117) ir 810 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl nusikalstamų E. S. veiksmų ekspertai jam nustatė nežymų sveikatos sužalojimą ir tai sukėlė jam fizinį skausmą. Jam skaudėjo sumuštą veidą, jaučia dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą prieš kartu buvusius asmenis, jis po patirto įvykio patiria nesaugumo ir baimės jausmą, nebepasitiki nepažįstamais žmonėmis, jautriau reaguoja į aplinką, ilgą laiką ant veido buvo matyti siuvimo žymės, dėl ko veide liko randas, gali tekti likusį randą šalinti darant plastinę operaciją.
Teikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nurodė, jog per įvykį buvo sutepta krauju ir sugadinta jo striukė, kainuojanti 100 Eur, 40 Eur vertės šortai, kuriuos po įvykio išmetė kaip beverčius, turėtos transporto išlaidos - 50 Eur, bei tepalas randams gydyti Dermatix ultra 20 Eur vertės. Taip pat prašo priteisti 500-600 Eur už preliminariai numatytą rando korekciją, kurią nurodo pasikonsultavęs su gydymo įstaiga. Taigi, viso prašo priteisti 810 Eur turtinei žalai atlyginti
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taip pat BPK 109 straipsnyje nurodyta, jog asmuo turi pateikti duomenis, patvirtinančius civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius turėtas išlaidas dėl turtinės žalos už sugadintus įvykio metu daiktus – striukę (100 Eur), šortus (40 Eur) , transporto išlaidas (48,60 Eur), bei pirktus vaistus (22,89 Eur) (b.l.120), su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka kaltinamasis, jos pagrįstos, teisėtos, sugadintų daiktų vertės atitinka rinkos kainas ir nekelia teismui abejonių, todėl turtinės žalos suma – 211,49 Eur laikytina teisėta, pagrįsta, tenkintina. Tuo tarpu, prašydamas priteisti iš nukentėjusiojo 500-600 Eur už preliminariai numatytą rando korekciją, kurią nurodo pasikonsultavęs su gydymo įstaiga, nėra pagrįsta jokiais tai patvirtinančiais įrodymais, neaišku ar tokia korekcija bus reikalinga, ar ji bus atliekama, todėl minėtų numatomų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pagrįsta ir įrodyta turtinės žalos atlyginimui suma - 211,49 Eur.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų I. T. patyrė tam tikrų nepatogumų, jo gyvenimo kokybė suprastėjo, jis patyrė tiek fizinį, tiek ir dvasinį skausmą, pažeminimą, nes buvo sužalotas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Tačiau kita vertus, nenustatyta, kad I. T. buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai. Nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu esančius liekamuosius reiškinius, reikalingumą gydytis, ar dėl patirtų sužalojimų pablogėjusią nukentėjusiojo bendrą fizinę ar emocinę būklę. I. T. nepateikė duomenų apie tai, kad dėl įvykio būtų patyręs kitokių nuostolių, sutrikęs jo socialinis gyvenimas, mokslas, ar praradęs pajamas.
Atsižvelgiant į padaryto tyčinio nusikaltimo pobūdį, I. T. sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo pajamas bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, proporcingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažintina, kad I. T. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 eurų.
E. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikštu ženkliai didesniu nukentėjusiojo I. T. civiliniu ieškiniu ir prašė jį išdėstyti sumokant dalimis 6 mėnesių laikotarpiu. I. T. pateikė prašymą patvirtinti nuteistojo asmens mokėjimo grafiką. Atsižvelgiant į pateiktus prašymus, į tai, jog priteistina tiek turtinė, tiek neturtinė žala ženkliai mažesnė nei pateikė prašymą nukentėjusysis, į tai, jog E. S. yra dirbantis, žalos sumokėjimas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307 str.,
nusprendė:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti bausmę – 30 MGL dydžio t. y. 1129,80 Eur. baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 MGL dydžio t. y. 753,20 Eur baudą.
Priteisti iš E. S. 500 EUR (penkis šimtus eurų) I. T. neturtinei žalai atlyginti, bei 211 Eur 49 ct.(du šimtus vienuolika eurų keturiasdešimt devynis centus) – turtinei žalai atlyginti, nustatant keturių mėnesių sumokėjimo terminą.
Paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.