Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams A. G. ir I. K. dėl paskolos priteisimo, trečiasis asmuo S. D., ir ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-04 nutarties, kuria buvo ištaisytos 2011-04-08 sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2010-02-20 Preliminariu sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovai A. G. ir I. K. pareiškė prieštaravimus. Nurodė, kad terminas atnaujintas be pagrindo, nes ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys išimtinai priklausė nuo ieškovės valios, kadangi nebuvo jokių kliūčių kreiptis į advokatą įstatymo nustatyto termino eigos metu, jeigu ji iš tikrųjų nebūtų žinojusi apie įpėdinius. Įrodymų, kad ji apie įpėdinius sužinojo tik iš 2010-01-20 notarės J. M. pranešimo, byloje nėra. Taip pat nurodė, kad ieškovei apie įpėdinius buvo žinoma palikimo atsiradimo momentu, nes ji dalyvavo V. G. laidotuvėse, o viena iš testamentinių įpėdinių, priėmusių velionio palikimą, yra ieškovės motina S. D., kuri dalyvavo 2008-05-21 skelbiant V. G. testamentą. Tai, kad ieškovei buvo žinoma apie įpėdinius, esą patvirtina 2010-01-15 ieškovės atstovo prašymo notarei J. M. turinys. Atsakovai nurodė, kad apie ieškovės paskolintus pinigus jiems tėvas niekada nesakė, jų susitarimo turinys atsakovams nežinomas, tačiau poreikio skolintis V. G. esą neturėjęs. Atsakovų nuomone, jeigu jų tėvas ir buvo pasiskolinęs iš ieškovės nurodytą sumą, tai skola buvo grąžinta ieškovės motinai testamentu palikus žemės sklypą, kuriame ieškovė dar esant gyvam V. G. pastatė naują statinį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų procesinės ir materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspęsta byla . Nagrinėjamuoju atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį visiškai (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011 pažymėjo, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu ši norma būtų aiškinama taip, kad priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų reikalavimus pareikšti tik rašytine forma, tai rašytinės formos nesilaikymas nebūtų pagrindas kitokia negu rašytine forma pareikštiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais; tokiu atveju šalys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiškimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismas nutartyje 3K-3-470/2008 pažymėjo, kad spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, tačiau turi į tai atkreipti šalių dėmesį ir pasiūlyti šalims pateikti visus su tuo susijusius įrodymus (CPK 158 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodė, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik tos ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Teisėjų kolegija, vertindama, kad yra reikšminga, ar ieškovė senaties termino eigos metu ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad išsiaiškinti potencialius įpėdinius, jeigu ne, kokios buvo neveikimo priežastys, ar ji, kuriam nors iš įpėdinių kokia nors forma buvo pareiškusi reikalavimą dėl paskolos sugrąžinimo, kada ieškovei tapo žinoma, jog palikimą priėmė ir jos motina S. D. ir kitos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo visiškai išsiaiškintos, 2012-03-22 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Palikimo atsiradimo laiku (diena) laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Byloje esant rašytiniams įrodymams, kad V. G. mirė 2008-02-26, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad palikėjo kreditoriai teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ginčui aktualus terminas nuo 2008-02-26 iki 2008-05-26, priežastys, sąlygojusios šio termino praleidimą, bei aplinkybės, ar tokioms priežastims išnykus, A. S. į teismą kreipėsi per protingą terminą.

Nustatyta, kad A. S. su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-02-04, t. y. ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl terminas pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), nustačius, kad tokį terminą A. S. praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantė A. S., siekdama įrodyti, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismui pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, kad 2008-01-23 jai buvo diagnozuotas 7 savaičių nėštumas, dėl rizikingo nėštumo ji buvo nukreipta genetiko konsultacijai, o dėl įtartino apgamo – onkologo – dermatologo konsultacijai (t. 1, b. l. 204). Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, A. S. konsultacijai buvo užsiregistravusi 2008-01-28, tačiau jai paskirtu laiku – 2008-02-15 – neatvyko (t. 2, b. l. 46-47). 2008-04-03 A. S. buvo įtartas gręsiantis nėštumo nutrūkimas, todėl ji gavo siuntimą į ligoninę, kur 2008-04-10 buvo diagnozuotas gręsiantis nėštumo nutrūkimas. Vėlesni įrašai patvirtina, kad pacientė buvo stebima, atliekami tyrimai (t. 1, b. l. 204). Be to, A. S. pateikė Medicinines pažymas, patvirtinančias, kad laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2008-03-18 sirgo jos sūnus A. M., nuo 2008-03-18 iki 2008-03-26 sirgo sūnus L. K., o nuo 2008-04-12 iki 2008-04-30 – vėl sūnus A. M. (t. 1, b. l. 205-207). Panašiais laikotarpiais A. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (t. 1, b. l. 208-210). Pateikta Beijing Tibeto ligoninės Tarptautinio medicininės priežiūros centro pažyma patvirtina, kad A. S. šioje ligoninėje buvo gydoma nuo 2008-02-18 iki 2008-06-26 (t. 2, b. l. 49-68).

Teisėjų kolegija vertina, kad pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad terminą, skaičiuojamą nuo 2008-02-26 iki 2008-05-26, reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti, A. S. praleido dėl pateisinamų, svarbių priežasčių - dėl komplikuoto nėštumo ir įtariamos onkologinės ligos. Vertintina, kad komplikuoto nėštumo diagnozavimas, onkologinės ligos įtarimas ir galimų pasekmių prognozavimas, A. S. sukėlė sunkius emocinius išgyvenimus, sąlygojusius jos neveikimą dėl kreditorinių reikalavimų savalaikio pareiškimo, ir kad toks neveikimas yra objektyviai pateisinamas.

Reikšminga yra ir tai, kada A. S. tapo žinoma apie V. G. paveldėtojus. Nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 41-ąjį notarų biurą S. D. kreipėsi 2008-05-15, o A. G. ir I. A. (K.) – 2008-03-17 (t. 1, b. l. 59-62). Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, kad A. G. ir I. A. (K.) palikimą priėmė 2008-03-17, o S. D. – 2008-05-15. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. tokios aplinkybės buvo žinomos. Kaip matyti iš 2008-05-21 protokolo, Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarė J. M., dalyvaujant testamentinei įpėdinei – S. D. ir suinteresuotiems asmenims A. G. ir I. K., paskelbė V. G. 2005-05-20 patvirtintą testamentą (t. 1, b. l. 38). S. D. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad A. S. nebuvo žinoma, jog A. G. ir I. K. priėmė palikimą, nes skelbiant testamentą, notarė juos įvardijo suinteresuotais asmenimis, tačiau nei notarė, nei patys atsakovai nepasakė, kad jie parašė pareiškimus dėl palikimo priėmimo, todėl ir pati S. D. nežinojusi, kad atsakovai taip pat priėmė palikimą (t. 1, b. l. 174-175). Paveldėjimo teisės liudijimas S. D. buvo išduotas 2008-06-11 (t. 1, b. l. 41). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir tuo atveju, jeigu sutikti su atsakovų argumentais, jog S. D., būdama A. S. motina, negalėjo nepasakyti apie V. G. paveldėtojus, laiko tarpas (5 dienos), per kurį A. S. pagal įstatymą privalėjo pareikšti reikalavimus paveldėtojams, buvo pernelyg trumpas, kad kontekste nėštumo komplikacijų ir kitų sveikatos problemų, ji būtų galėjusi tinkamai realizuoti tokią savo teisę.

Be to, S. D. teismui nurodė, kad esą 2008 m. birželio viduryje į vaistinę, esančią Kalvarijų gatvėje, kur dirbo trečiasis asmuo, atėjusi I. K. A. S. pasakė, kad jie kartu su broliu perrašys 1,6 ha žemės sklypą Valkininkų k., ir prašė nesikreipti dėl skolos į teismą (t. 1, b. l. 174-175). Šių aplinkybių ir apeliantės A. S. paaiškinimų, kad apie esančią V. G. skolą ji atsakovams pasakė 2008 m. gegužės – birželio mėnesiais ir kad su ją abu atsakovai žadėjo atsiskaityti geruoju, atsakovai nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat pateisina A. S. delsimą kreipti į teismą dėl skolos išieškojimo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, 3 mėnesių terminas, numatytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje, A. S. atnaujintinas.

Atsakovų argumentai, kad A. S. ginčui aktualiu laikotarpiu verslo tikslais važinėjo į Kinija, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo. Kinijos Liaudies Respublikos ambasadai pateikus duomenis, kad A. S. 2008 metais buvo išduotos 6 Kinijos vizos (t. 2, b. l. 5-6), ieškovė pateikė teismui Pekino Deweizhi kinų klinikos pažymas, patvirtinančias, kad ji Kinijoje lankėsi 2008-03-09, 2008-03-23, 2008-04-13, 2008-05-04, 2008-05-17, 2008-01-20 ir 2008-06-08 auglio tyrimo tikslais (t. 2, b. l. 8-35). Aplinkybė, kad apeliantės pateikti Pekino ir Tibeto gydymo įstaigų dokumentai nėra legalizuoti 2006-10-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtinta Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo jų pripažinti netinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neoficialų šių dokumentų pobūdį, jiems nėra būtinas toks legalizavimas. Tuo atveju, jeigu sutikti su atsakovų argumentais ir pateiktus dokumentus vertinti kaip įrodymus, turinčius trūkumų Civilinio proceso kodekso 202 straipsnio prasme, kontekste nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių apie A. S. 2008 metais išduotas 6 Kinijos vizas, nustatytas aplinkybes apie jai įtartą onkologinį susirgimą bei Vilniaus universiteto Onkologijos instituto patvirtinimą, kad A. S. dėl apgamo lankėsi 2008-06-17 ir 2009-05-29 (t. 2, b. l. 43), šie įrodymai papildo visumą įrodymų, kuriuos ištyrusi teisėjų kolegija priėjo išvados apie senaties termino praleidimo priežasčių pateisinamą pobūdį.

Pateiktas 2005-04-29 A. S. ir V. G. sudarytos paskolos sutarties originalas patvirtina, kad A. S. paskolino V. G. 50 000 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2006-04-29 (t. 1, b. l. 14). Mirus V. G., palikimą priėmė A. G., I. K. ir testamentinė įpėdinė S. D. – A. S. motina (t. 1, b. l. 7, 39). Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles, visi V. G. palikimą priėmę paveldėtojai, t. y. A. G., I. K. ir testamentinė įpėdinė S. D. už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditoriai turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dali (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovė A. S. solidarinį reikalavimą pareiškė tik atsakovams A. G. ir I. K., todėl ieškovės A. S. naudai 50 000 Lt V. G. skola priteistina solidariai iš atsakovų A. G. ir I. K. (CK 5.1 str. 2 d., 5.52, 6.38, 6.200, 6.205, 6.210, 6.874 str.). Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdę skolininkai turi tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.9 str.).

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų išdėstyti argumentai dėl paskolos sutarties sudarymo galimų tikslų – esą ji buvo sudaryta tam, kad pridengti žemės sklypo pirkimą – pardavimą bei užfiksuoti pinigų gavimo faktą, nėra pagrįsti įrodymais ir todėl jie nepaneigia paskolinių santykių fakto ir atsakovų prievolės, kylančios iš palikėjo V. G. su A. S. sudarytos 2005-04-29 paskolos sutarties. Aplinkybė, kad paskolos grąžinimo terminas buvo suėjęs 2006-04-29, tačiau ieškovė A. S. nesiėmė veiksmų ją išsiieškoti, bei tai, kad paskolos sandorio šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų, taip pat nepatvirtina paskolos sutarties fiktyvumo ar paskolos sumos grąžinimo fakto. Apeliantė teismui parodė, kad V. G. už naudojimąsi paskolos pinigais vietoj palūkanų grynais pinigais duodavo ką nors iš gaminamos produkcijos, jų santykiai buvo geri, todėl nebuvo pradėtas paskolos išieškojimo procesas (t. 1, b. l. 185).

Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kitą (CK 6.874 str. 1 d.). Todėl ieškovės A. S. reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas yra pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad, atsižvelgiant į ieškovės poziciją dėl paskolos grąžinimo termino pažeidimo (iš esmės ieškovė sutiko su paskolos grąžinimo termino atidėjimu), protingumo ir teisingumo principus labiau atitiktų tokių palūkanų priteisimas nuo to momento, kai ieškovė, suvokusi savo teisių pažeidimą, iniciavo skolos išsiieškojimo procedūrą, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas iš naujo ir tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti atskiruoju skundu skundžiamą 2011-05-04 nutartį, kuria buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida šiame sprendime dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 640 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų valstybės naudai priteistina 21,20 Lt išlaidų suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Ieškovės A. S. apeliacinį ir atskirąjį skundus tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą ir 2011-05-04 nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovės A. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti terminą reikalavimams pareikšti ir priteisti ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2010-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje reikalavimo dėl palūkanų netenkinti.

Priteisti ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai lygiomis dalimis iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1640 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.