- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- I2-2268-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00480-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- UAB Golden Galaxy
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Golden Galaxy“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) 2021-01-13 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. 64.5.1.9.-33 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus dokumentus.
Pareiškėjas paaiškina, kad yra Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Golden Galaxy“ akcininkas. Siekdamas Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla ir būdamas Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius 1 metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jis 2020-12-23 kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo bei pateikė visus reikalingus dokumentus vizai gauti, taip pat dokumentus, patvirtinančius jo ryšį su UAB „Golden Galaxy“ ( Įmonės išrašą iš juridinių asmenų registro, akcininkų sąrašą, įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, sprendimą didinti Įmonės įstatinį kapitalą). Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nes pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak pareiškėjo, Sprendimas pateiktas be motyvų, jis nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nurodo, kad visi jo pateikti dokumentai yra autentiški ir atitinka tikrovę, UAB „Golden Galaxy“ juridinių asmenų registre įregistruoti dokumentai yra patvirtinti sertifikuotais elektroniniais parašais, pažyma iš banko patvirtinta banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu, be to 2021-01-11 įvykusio pokalbio su Lietuvos vizų tarnybos atsakingu konsuliniu pareigūnu jam buvo išsamiai paaiškinti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas ir sąlygos, pokalbis praėjo sklandžiai. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimu, prašo jį panaikinti ir išnagrinėti jo pateiktus dokumentus iš naujo.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka; prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą . Nurodo, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą ir pokalbio – interviu metu gautą informaciją nustatė, kad pareiškėjas pokalbio – interviu metu negalėjo paaiškinti, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas pokalbio metu su konsulu nurodė, kad už įsigytas 560 vnt. UAB „Golden Galaxy“ akcijų sumokėjo 14000Eur banko pavedimu per trečiuosius asmenis, tačiau nepateikė jokio įrodymo dėl šių akcijų apmokėjimo -kad pervedė ar įnešė grynaisiais pinigais į šios įmonės kasą nurodytą sumą pagal pateiktas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kad minėtos lėšos tapo šios UAB įstatiniu kapitalu. Konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautų duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip 14000 Eur į Įmonę, tokiu būdu nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo – vystyti verslą Lietuvoje. Konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis yra gavęs informaciją , jog UAB „Golden Galaxy“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves (duomenys neskelbtini) ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į ES šalis nares tikslais. Įmonės direktoriaus V. Š. tarpininkavimo rašte Ambasadai nurodyta, kad jis patvirtina, jog bendrovės akcininkai apmokėjo 2500Eur dydžio bankiniu pavedimu ir pilnai yra atsiskaitę už jo įsteigtos įmonės akcijas, kad pagal 2020-11-19 priimtą akcininkų sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 42 000Eur akcininkams apmokant iki 2021-04-30, todėl akcininkai kviečiami atvykti į Lietuvą, tam , kad galėtų įnešti lėšas akcijų apmokėjimui, užregistruoti naują įmonės buveinės adresą ir pradėti veiklos vykdymą, tačiau nei V. Š., nei pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pareiškėjas negali įnešti lėšų akcijų apmokėjimui bankiniu pavedimu, o tik po to kreiptis dėl vizos išdavimo. Konsulas nurodė, kad pareiškėjas dėl nacionalinės vizos gavimo kreipėsi po 2019-09-02 Vokietijos atsisakymo išduoti Šengeno vizą turizmo tikslais dėl nepatikimos informacijos teikimo ir nelegalios migracijos grėsmės ir šį faktą pareiškėjas interviu metu bandė nuslėpti.
Aptarusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą atsakovė nurodo, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 28 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kurioje nurodė: 1. Šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla – individuali veikla (19-20 punktai); 3. Pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021-03-01 (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022-02-28 (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo – UAB „Golden Galaxy“ (32 punktas) ; Kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – pats asmuo ( 33 punktas). Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas; tarpininkavimo raštą; įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, (duomenys neskelbtini) bankų Melii, Mellat, En sąskaitų išrašus, lėktuvo bilieto rezervaciją.
Nustatyta, kad Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko interviu – pokalbį su pareiškėju, kurio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas pokalbio metu nurodė, kad už įsigytas 560 vnt. UAB „Golden Galaxy“ akcijų sumokėjo 14000Eur banko pavedimu per trečiuosius asmenis, tačiau nepateikė įrodymų dėl šių akcijų apmokėjimo. Pokalbio su konsulu metu (anglų kalba nekalba) pareiškėjas teigė, kad nuo 2018m. verčiasi laikrodžių ir aksesuarų prekyba (duomenys neskelbtini) ir jų importu iš Kinijos pagal turimą verslo licenciją. Nurodė, kad Lietuvoje kartu su 2 kitais bendrovės akcininkais ir parteriais iš (duomenys neskelbtini) ketina teikti turizmo ir finansines paslaugas bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) registruota turizmo bendrove A. T. Ltd, kurios direktoriui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. ambasada 2021-01-14 atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Pokalbio metu pareiškėjas nepateikė logiškų ir aiškių argumentų, kodėl ketina plėtoti turizmo verslą, neturėdamas jokios praktinės patirties ir būtinų anglų kalbos žinių bei verslo partnerių Lietuvoje. Konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur į įmonę (kaip tai nustatyta Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10p.), pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo – vystyti verslą Lietuvoje. Konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, gavo informacijos, kad UAB „Golden Galaxy“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves (duomenys neskelbtini) ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į ES šalis tikslais. UAB „Golden Galaxy“ direktoriaus V. Š. 2020-11-25 Tarpininkavimo rašte Ambasadai nurodyta, kad bendrovės akcininkai sumokėjo 2500 Eur dydžio kapitalą bankiniu pavedimu ir pilnai atsiskaitę už įmonės akcijas, o pagal 2020-11-19 priimtą akcininkų sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 42000 Eur , akcininkams apmokant iki 2021-04-30, todėl šie kviečiami atvykti į Lietuvą, įnešti lėšas akcijų apmokėjimui, užregistruoti naują įmonės buveinės adresą, pradėti vykdyti veiklą. Nei V. Š., nei pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pareiškėjas negali sumokėti lėšų bankiniu pavedimu ir tik po to, įvykdžius Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10p. reikalavimus, kreiptis dėl vizos gavimo. Be to pareiškėjas bandė nuslėpti faktą, jog dėl nacionalinės vizos gavimo kreipėsi po 2019-09-02 Vokietijos atsisakymo išduoti Šengeno vizą turizmo tikslais dėl nepatikimos informacijos teikimo ir nelegalios migracijos grėsmės. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir gautą papildomą informaciją, 2021 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2,3 ir 10 punktai). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, teismas pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykti į Lietuvos Respubliką tikslą grindė verslo santykiais su UAB „Golden Galaxy“. Taip pat pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas, tarpininkavimo raštą, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išrašus, lėktuvo bilieto rezervaciją.
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai – prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija, taip pat organizavo interviu – pokalbį reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu-pokalbio metu pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Kadangi pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo atvykimo tikslus ir sąlygas bei su prašymu pateiktus dokumentus.
Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, bet ir atliko interviu-pokalbį su pareiškėju, taigi Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Ambasada, tinkamai įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Ambasados manymas, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad Sprendime tiksliai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjo pateiktus dokumentus išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. (E. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.