Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui D. M.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. spalio 10 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr.64-ANR_N-5592-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. spalio 10 d. nutarimu pripažino A. P. kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad A. P. 2024 m. rugsėjo 3 d. 16 val. 57 min., Marijampolės sav., magistralinio kelio Vilnius–Prienai– Marijampolė 132,900 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t.y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 “šalutinis kelias iš dešinės”. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau-ir KET), 104.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nutarimu Pareiškėjui paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė– specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Prašymai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o administracinio nusižengimo teisenos nenutraukus, taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, ar sutrumpinti skirtos priemonės terminą, netenkinti.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas skundas, kuriuo prašoma panaikinti A. P. atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkintus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šio atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnis nei sankcijoje numatytas- atimti teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad pripažįsta administracinio nusižengimo protokole apytiksliai nurodytu laiku ir apytiksliai nurodytoje vietoje vairavęs transporto priemonę, o būtent automobilį „BMW“, ir aplenkęs tamsios spalvos automobilį „VW Passat“, tačiau tai padarė dar iki minėtos sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 109 Nr. „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pažymi, kad policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota, kad jo vairuotas automobilis minėtą sankryžą pravažiuoja pirmas, o mėlynos spalvos „VW Passat“ pravažiuoja vėliau. Šiuo atveju, Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad tamsios spalvos automobilį „VW Passat“ jis buvo apvažiavęs dar iki sankryžos ir važiavo savo krypties eismo juosta, tik kuo arčiau vidurio linijos. Mano, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas paneigia policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Be to, kyla pagrįstų įtarimų, ar policijos pareigūnai sėdėdami automobilyje galėjo matyti, kuria eismo juosta jis važiavo. kaltinimas jam grindžiamas tik prielaidomis. Nurodo, kad teismui visgi pagrįstai ir motyvuotai nusprendus, kad jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, mano, kad atsižvelgiant susidariusią dviprasmišką situaciją jo atžvilgiu tikrai gali būti taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, t. y. neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba atėmimo terminas skirtas žymiai trumpesnis nei 3 mėnesiai. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad netekęs teisės vairuoti, neteks ir savo mėgstamo darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, patikslina, kad yra (duomenys neskelbtini)direktorius. Vos ne kiekvieną dieną vyksta į parduotuves bei pas tiekėjus visoje Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybės samdyti vairuotoją, kad ir trijų mėnesių laikotarpiui. Netekus teisės vairuoti įmonės veikla gali strigti, patirti finansinių nuostolių ir dėl to gali tekti atleisti dalį įmonėje dirbančių žmonių. Be to, Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, šių darbinių funkcijų atlikimui jam taip pat būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Patikslino, kad ir sutuoktinės R. P. sveikta yra silpna, ją dažnai tenka vežti pas gydytojus ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Vertina, kad netekus teisės vairuoti nukentės ne tik jis, bet ir jam artimi žmonės bei UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbdamas Marijampolės AVPK, 2024-09-03 tarnybos metu pastebėjo nuo Marijampolės link Prienų, prie Patašinės kaimo, važiuojantį automobilį „BMW“, kuris sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitą transporto priemonę. Tikslių nusižengimo detalių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisiminė, prašė vadovautis jo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Patikslino, kad nusižengimo padarymo metu buvo šviesus paros metas, kelio sankryžą stebėjo būdami šalutiniame kelyje nuo pagrindinio kelio, atstumas iki pagrindinio kelio buvo 10-15 metrų, puikiai matėsi abi pagrindinio kelio juostos. Be to, nusižengimas fiksuotas ir tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera. Pažymėjo, kad iš pareigūnų stovėjimo vietos nesimatė, kada Pareiškėjas pradėjo ir kada baigė lenkimo manevrą. Paaiškino, kad lenkimo manevras baigiamas sugrįžus į savo važiavimo krypties juostą.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdžio metu palaikė institucijos poziciją, jog Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra įrodytas. Vertino, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas visiškai patvirtina Pareiškėjo kaltę.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Liudytojas D. J. parodė, kad pateiktame vaizdo įraše aiškiai matosi, kad automobilis BMW yra priešingoje eismo juostoje.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip jau minėta, Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pagal kurią < lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti > užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Be to, pagal aptariamo straipsnio 6 dalies nuostatas už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra privalomas, o tokia priemonė gali būti neskiriama arba jos terminas trumpinamas tik ANK 34 straipsnio nuostatų pagrindu.

Administracinio nusižengimo byloje teismui pateikta rašytinė medžiaga:

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto D. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024-09-03 kelyje A-16, 132.900 km. pastebėjo nuo Marijampolės link Prienų atvažiuojantį juodo spalvos automobilį „BMW“ juodos spalvos, kuris sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitą transporto priemonę. Minėtas automobilis netrukus buvo sustabdytas, jį vairavo A. P..

Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas nusižengimo padarymo vietos kelio ženklinimas bei transporto priemonės lenkimo momentas.

Duomenys apie A. P. skirtas administracines nuobaudas– A. P. ne kartą baustas administracine tvarka, tuo pačiu ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu vis dar galioja nuobaudos už ANK 416 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą.

Teismui pateikti nusižengimo padarymo metu policijos pareigūnų naudotos transporto priemonės AUDI A6, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kameromis užfiksuotas ir pareigūno kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai.

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 3.9 punktą lenkimas- vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą . Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti atkarpoje, tai ženklina kelyje esantys kelio ženklai bei horizontalusis ženklinimas. Vairuotojas kiekvienu konkrečiu lenkimo atveju turi gerai įvertinti ir įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir už jo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, paros laiką, oro sąlygas ir pan.

Kelių eismo taisyklių 140.1. punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant skundą apylinkės teisme, Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad vaizdo įraše užfiksuoto lenkimo manevrą jis buvo atlikęs dar iki sankryžos. Teismas šiuos Pareiškėjo aiškinimus vertina tik kaip gynybinę versiją, paneigtą kitais byloje surinktais duomenimis. Teismui pateiktame policijos pareigūnų vaizdo įraše matosi, kaip Pareiškėjo vairuotas automobilis sankryžoje lenkia kitą ta pačia kryptimi judėjusį automobilį. Priešingai nei nurodo Pareiškėjas ir jo atstovas, aptartas vaizdo įrašas yra itin informatyvus, jame aiškiai matosi atliekamas lenkimo manevras, o tuo pačiu ir padarytas pažeidimas. Juo netikėti pagrindo nėra. Iš teismui pateiktos fotonuotraukos, aiškiai matyti, kad kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš dešinės“ buvo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, jo neužstojo medžiai, buvo šviesus paros metas, geras matomumas, be to, net ir pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad matė kelio ženklą, o artėjant prie sankryžos, aiškiai matosi ir pats šalutinis kelias. Pareiškėjas nurodė netgi matęs ir šalutiniame kelyje policijos pareigūnus. Taigi Pareiškėjas vairuodamas automobilį, turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą, įspėjusį apie artėjantį šalutinį kelią. Teismas kritiškai vertina tiek Pareiškėjo, tiek jo atstovo paaiškinimus, kad lenkimas buvo atliktas iki sankryžos. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbus lenkimo manevro užbaigimo momentas, dar kartą pažymint, kad lenkimo manevras laikomas baigtu tik tada, kai yra visiškai sugrįžtama į savo eismo juostą. Kaip minėta, ne kas kitas, o pats vairuotojas, matydamas kelio ženklus, kelio ženklinimą, turi įsivertinti, ar jo veiksmai, šiuo atveju lenkimas, nepažeis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar spės užbaigti manevrą leistinoje vietoje, o to nepadaręs, turi prisiimti ir savo elgesio pasekmes. Iš vaizdo įrašo matyti, jog šiuo atveju Pareiškėjo vairuojamas automobilis sankryžoje su šalutiniu keliu vis dar atlikinėjo lenkimą ir tebevažiavo priešpriešinėje eismo juostoje. Teismui pateiktus paaiškinimus, kad Pareiškėjas aplenkęs automobilį nepilnai grįžęs į savo važiavimo krypties juostą, tačiau jau nebuvo priešpriešinėje eismo juostoje, paneigia tiek teismui pateiktas vaizdo įrašas, tiek policijos pareigūno paaiškinimas. Taigi nėra jokio pagrindo vertinti, kad Pareiškėjas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtų nubaustas nepagrįstai, jo kaltę patvirtina bylos duomenų visuma.

Pareiškėjas skundu prašė, teismui netenkinus jo prašymo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga kaip ir visiems, jis daug vairuoja tiek bendrai Lietuvoje, tiek Marijampolėje.

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Įstatymų leidėjas taip pat yra numatęs galimybę, esat tam tikroms aplinkybėms, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje arba nuobaudos iš viso neskirti. Tokia galimybė įtvirtinta ANK 34 straipsnyje.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinių bei šeimos poreikių tenkinimui. Vertindamas šiuos argumentus, teismas dar kartą pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. A. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui.

Teismas pažymi, kad Pareiškėjo padarytas Kelių eismo taisyklių lenkimo pažeidimas yra laikoma ypač pavojinga veika, nes lenkimas draudžiamose vietose gali sukelti eismo įvykius, kuriuose sužalojami ar žūva eismo dalyviai. Šio administracinio nusižengimo sunkumą, pavojingumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje rodo ir pati įstatymo sankcija, nes už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, be privalomai skirtinos baudos, to paties straipsnio 6 dalyje numatyta itin griežta privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos Pareiškėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Aptariamu atveju teismas vertina ir tai, kad Pareiškėjas kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, nepripažįsta padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, atsakomybės už savo poelgį neprisiėmė.

Pareiškėjas skunde cituoja aukštesnės instancijos teismų nutartis, jos nuomone, analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, tačiau cituojamose bylose (nutartyse) administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis charakterizuojantys duomenys bei nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės, itin svarbūs nuobaudos individualizavimui, negali būti laikomi analogiškais. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. P. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad minimali nuobauda ir minimaliam terminui paskirta nors administracinio poveikio priemonė, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir kitoms Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, paskirta nuobauda pilnai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas:

nutaria:

A. P. skundą atmesti ir palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.64-ANR_N-5592-2024, nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.