Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02085-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.5; 1.1.11.12; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.6.4.2

2023 m. spalio 12 d.

nukentėjusiajam A. Š., jo atstovei pagal įstatymą D. P. ir įgaliotam atstovui advokatui J. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. R. 2023 sausio 13 d. apie 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties, tyčia vieną kartą šovė ,,Airsoft“ pneumatiniu pistoletu CZ 75 SP-01 SHADOW ir sužalojo dešinę koją nepilnamečiui A. Š., taip nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje.

Kaltinamasis O. R. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad ginklą – pneumatinį šautuvą, šaudomą plastmasiniais šaratukais, įsigijo internetinėje svetainėje ir nusinešė jį į profesinio rengimo centrą bei per pertrauką po pirmos pamokos su nukentėjusiuoju A. ir L. C. nuėjo į lauką. Iš pradžių jiems nerodė ginklo, bet vėliau parodė pistoletą, iš pradžių šaudė į medžius, o paskui A. šovė į koją. Šaudymas truko nuo 5 iki 7 ar 8 minučių. Tai buvo kaip ir tyčia, nusitaikė į koją ir šovė. Tiksliai nepamena, ar ką nors prieš tai sakė, kai nusitaikė šauti į koją nukentėjusiajam. Visų aplinkybių L. teisingai nenurodė, nes po jo L. taip pat šovė A., mano, kad šovė tyčia, nes prieš šūvį nusitaikė. Dėl to, kad L. šovė A., A. ir jo mama pretenzijų neturėjo. Nukentėjusiojo jis nieko neklausė, tiesiog paleido į jį du-tris šūvius. Pirmi jo (kaltinamojo) paleisti šūviai buvo į nugarą, į striukę, o po to nusitaikė A. šauti į koją ir iš 1-1,5 metro atstumo pataikė jam į koją per kelnes. Neprašė, kad pakeltų kelnes tam, kad galėtų šauti į nuogą koją. Po šūvio į koją nukentėjusysis pasakė, kad jam skaudėjo, ir jis iš karto jo atsiprašė. Kai nuėjo pas auklėtoją, matė, kad nukentėjusiam iš kojos bėgo kraujas. Supranta, kad šiuo šautuvu gali būti sužalotas žmogus, taikėsi į žmogų, nes neapsvarstė savo veiksmų prieš tai darant. Po įvykio šautuvas buvo paimtas iš namų. Pripažino, kad ir anksčiau būdavo konfliktų su nukentėjusiuoju, nes jis (kaltinamasis) bandydavo kažkaip pasirodyti arba pakenkti A., jie apsistumdydavo, buvo ir susimušę. Jam asmeniškai A. nieko nepadaręs, bet jis norėjo pavaidinti prieš draugus. Negalėjo atsakyti, kodėl kibo būtent prie A., gal norėjo pakenkti, norėjo pavaidinti, parodyti, kad A. silpnesnis, pasirodyti prieš kitus. Nurodė, kad incidentas įvyko dėl to, kad anksčiau iki šio įvykio kibo prie A.. Dėl ankstesnių konfliktų buvo kalbėta su socialine pedagoge, jeigu gerai pamena, buvo kalbėta su jo mama. Tokių savo veiksmų nenutraukė, nes gal norėjo pasirodyti prieš draugus. Dabar blogai vertina situaciją ir kad taip pasielgė – sukėlė žmogui skausmą. Tikrai gailisi dėl savo veiksmų. Mano, kad dabar atsiprašyti neverta, nes nebus atleidimo, be to ir nukentėjusiojo mama nenori taikytis. Mokosi (duomenys neskelbtini), mokymasis – vienintelis užsėmimas. Bandė ieškoti darbo vasarą, bet nepavyko. Gyvena šeimynoje su globėja metus ir du mėnesius, iki tol gyveno su tėvu, mamą turi, tačiau nežino, kur ji. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad šovė į koją, ir pažada daugiau taip nedaryti. Padarė išvadas iš šio įvykio. Atlygino 100 eurų turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos, mano, kad 500 eurų būtų teisinga suma, gauna vaiko pinigus ir kišenpinigius, kas sudaro 120 eurų, turto neturi. Šių pinigų užtenka bendriems poreikiams. 500 eurų jam didelė suma, bet būtų teisinga ją atlyginti.

Panašius parodymus kaltinamasis O. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133-136).

Teisme apklaustas liudytojas L. C. parodė, jog su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju konfliktinių situacijų neturi. Per pertrauką jis, A. ir O. išėjo į lauką pašaudyti iš pistoleto, nuėjo už mokyklos kampo, kur nėra kamerų. Šautuvą turėjo O., sakė, kad jį pirko, tai buvo juodas šautuvas, kuris šaudė šaratukais. O. parodė jiems šautuvą, jie jį paėmė į rankas ir apžiūrėjo. Bandė šauti į medį, į skelbimų lentą. O. siūlė A. šautuvą paimti į rankas, bet jis jo neėmė. O. šaudė į medžius, į mokyklos sieną, į visokius objektus ir norėjo išbandyti, ar skauda, kai į kūną šauna. Šaudė, šaudė ir O. sugalvojo pašaudyti į žmones, į juos. Jam šovė į striukę ir į batą, jam neskaudėjo, bandė šauti per kelnes, per jas mažiau skaudėjo, ir bandė per pliką odą šauti. O. bandė A. įkalbinti, kad į nuogą vietą šauti. O. A. sakė: „pažiūrėsim ar skauda“, o A. sakė: „nenoriu“ ir nesutiko su tuo. O. liepė, kad A. sutiktų su tuo, jis per prievartą sutiko ir tada šovė gal tris šūvius į kojas, į rankas. Bandė šaudyti į kūną ir paskui pabandė šauti į nuogą vietą – į koją. Tai vyko 1-2 metrų atstumtu. Į A. buvo paleisti gal kokie trys šūviai. A. O. sakė: „baik“. Ant kojos A. buvo tokia kaip žaizda, bėgo kraujas, žaizda pasirodė iš karto po šūvio, suprato, kad A. skaudėjo, žaizdą ir bėgantį kraują jis matė pats. Kelnėms pažeidimų nebuvo padaryta. Šaudymas truko apie 15 minučių, po to grįžo į mokyklą, A. išėjo į tualetą valyti žaizdos, nes jam skaudėjo, jis tikriausiai plovė žaizdą. Nežino, ar per kameras pamatė, ar A. pats nuėjo ir pasakė auklėtojai, kad į jį šaudė pistoletu, po ko auklėtoja juos pasikvietė, vyko posėdis, rado tą ginklą ir jį paleido, o O. ir A. liko. Paskui atvažiavo policija ir viskas tuo baigėsi. A. ir O. santykiai iki įvykio buvo tokie, kad jie bendravo, bet visą laiką mušėsi, muštynės vyko O. iniciatyva, A. buvo žeminamas, tačiau įvykio dieną smurto tarp O. ir A. iki šaudymosi nebuvo, po pasišaudymo O. bandė atsipašyti A.. Kitą dieną vyko tas pats, niekas nepasikeitė. Nežino priežasties, dėl ko yra tokie santykiai. Būna, kad O. kabinėjasi prie kitų, prieina, spiria, bet išvien prie kitų nelenda, o prie A. lenda nuolat. Tarp kitų moksleivių buvo daug žeminančių pokalbių apie A..

Be kaltinamojo O. R. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš D. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2023 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) nepilnametis O. R. sužalojo jos nepilnametį sūnų A. Š.. Apklausta liudytoja D. P. paaiškino, kad jos sūnus A. Š. lanko (duomenys neskelbtini) centrą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtoje mokymosi įstaigoje jau anksčiau yra buvę konfliktų su berniuku, kuris buvo sumušęs jos sūnų, jo vardas O., tačiau ankstesnį įvykį nutraukė, kadangi tam berniukui atleido. Po to jos sūnus vengė būti su šiuo berniuku ir su juo nebendravo. 2023 m. sausio 13 d. apie 11.30 val. jai paskambino A. ir pasakė, kad su ja susisieks mokyklos pedagogai, kadangi nutiko tam tikras incidentas. Iš sūnaus sužinojo, kad apie 10.00 val., jam einant su draugu L. C. iš mokyklos į lauką, prie jų prisijungė kartu eiti ir O.. Berniukams nuėjus už kampo, O. išsitraukė iš kišenės pistoletą, kurį pademonstravo jos sūnui ir L.. Tiek pats O. sakė, tiek jos sūnus sakė, kad suprato, jog tai ,,airsoft“ pistoletas, šaudantis plastikiniais šratukais. Pats O. šovė keletą kartų į medį ir į ženklą, po to du kartus šovė jos sūnui į batą ir staiga pakėlęs šautuvą šovė jos sūnui į dešinę koją, dėl ko jis teigė jautęs fizinį skausmą ir ant kojos atsirado nežymus sužalojimas. Kadangi jos sūnus jo bijojo, todėl būnant lauke jis nieko O. nesakė, visi nuėjo į mokyklą. Nuėjus į mokyklą jos sūnus taip pat dar niekam nesiskundė, tačiau galimai kažkas pastebėjęs, kad vienas iš vaikų turi daiktą, panašų ginklą, apie tai pranešė mokyklos administracijai, todėl jos sūnaus auklėtoja pasiteiravo kas nutiko. Tada jos sūnus viską papasakojo, kiek supranta, mokykla pati atlikto vidinį tyrimą ir apie tai ją informavo. Kai jai skambino mokytoja, ji suprato, kad įvykio vietoje buvo ir policija, ir vaiko teisių tarnyba arba bent jau šios institucijos yra informuotos, tačiau paaiškėjo, kad tyrimas atliktas tik jų mokykloje ir dėl to niekas neinformuotas. Kadangi minėto įvykio metu jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis dėl to patyrė nežymų sužalojimą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar prieš O. šaunant į jos sūnaus koją, šautuvą rankose laikė ir L., kuris netyčia pataikė jos sūnui į dešinės kojos šlaunį, tačiau tai tikrai nutiko netyčia ir dėl to pretenzijų nereiškia (1 t., b. l. 1-8).

Iš 2023 m. sausio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos paimti 6 balti rutuliukai (1 t., b. l. 19-25).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) centro socialinės darbuotojos O. P. paimtas iš O. R. paimtas ,,Airsoft“ pistoletas ASG ir plastikinis maišelis su baltos palvos plastikiniais šratais (1 t., b. l. 26-27).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2023 m. sausio 20 d. išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas (pistoletas) yra pramoninės gamybos, „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. 22C074233 (Taivanas), skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikinėmis rutulio formos (BB tipo) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 tirti pateiktas „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. 22C074233 nėra ginklas. Pistoletas tinkamas šaudyti, vidutinė iššautos kulkos kinetinė energija lygi 1.55 J. (1 t., b. l. 32-35).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti apžiūrėti iš įvykio vietos paimti 6 rutuliukai (1 t., b. l. 36-39).

Nukentėjęs A. Š. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (duomenys neskelbtini) centre. Jo klasiokas yra O. R., su O. sutaria prastai, seniau O. jį mušdavo. 2023 sausio 13 d. apie 10 val. jis su klasioku L. C. ėjo į lauką pasišnekėti, tai buvo mokyklos teritorijoje. Jie lipdami laiptais susitiko O. ir A., kuris irgi jo klasiokas. O. nusprendė eiti kartu su jais į lauką. Kadangi O. su L. ir A. yra draugai, todėl jis neprieštaravo, kad O. eis. O. jam nieko nerodė. Kai jie nuėjo už kampo, O. išsitraukė ir parodė pistoletą ,,airsoft“, iš kur O. išsitraukė pistoletą, nežino. O. jiems parodė, kaip veikia jo pistoletas, šaudė į tolį ir medžius. O. pradėjo rodyti, kad šaus į jį, liepė jam prieiti arti jo. Jie su O. stovėjo vienas prieš kitą. O. pistoletą laikė ir buvo pasiruošęs šauti jam į batą, bet staigiai pistoletą pakėlė ir jam pataikė į dešinės kojos blauzdą, neperspėjo, kad šaus į jį. O. gal ir buvo nusitaikęs į jo striukę, ar šovė, ar nešovė į striukę, jis neatsimena, kadangi nejautė jokio skausmo. Kai O. jam pataikė į blauzdą, jam skaudėjo, o paskui skausmas buvo aštrus, skaudėjo net kaulą. Jis suriko ,,au“, O. juokėsi. L. irgi juokėsi, o A. nesijuokė, nes jis užjaučiantis žmogus. L. irgi pabandė O. pistoletą, jis apžiūrinėjo pistoletą ir jis netyčia iššovė ir pataikė į jį, tai buvo dešinė šlaunis. Tačiau L. tai padarė netyčia, nes jis iš karto jo atsiprašė, o O. irgi atsiprašė, tačiau tai padarė, kai atsiprašė L.. Jie lauke užtruko apie 5 minutes ir paskui ėjo į pamokas. Sėdėjo pamokoje ir jautė skausmą blauzdoje, kaule, pažiūrėjo į blauzdą ir pamatė, kaip iš blauzdos bėga kraujas, matėsi šaratuko dydžio įdubimas. Jis tą kraujuojančią žaizdą parodė klasiokui L.. Po įvykio jis jautė stresą. Mokykla išsikvietė juos paaiškinti, kas ten įvyko, mokykloje jis papasakojo kas įvyko. Po dar vienos pamokos nenorėjo kentėti skausmo, todėl pasakė auklėtojai ir ėjo namo. Jam blauzdą skaudėjo visą dieną. Vaistų jokių nevartojo, buvo per daug pavargęs nuo streso, laukė kol praeis skausmas. Šiai dienai jis bando vengti O., jis jo bijo, jų požiūriai su O. nesutampa, jis su juo nekalba, bando nežiūrėti į jį. Jei O. nebūtų atsinešęs šautuvo, šitas įvykis nebūtų įvykęs (1 t., b. l. 69-72).

Iš Alytaus valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2023 m. sausio 30 d. išvados Nr. G 31/2023 (06) matyti, kad A. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl paviršinio odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje; sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 92).

Liudytojas L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) centre 10 klasėje. 2023 sausio 13 d. tarp 9-10 val., tikslios valandos nepamena, išėjo už mokyklos kampo pašaudyti. Ėjo O. R., A. Š. ir jis, jie yra jo klasiokai. Ėjo pašaudyti iš O. R. airsoft pistoleto, O. jį buvo atsinešęs į mokyklą, prieš tai jis mokykloje jį jiems rodė, bet mokykloje nešaudė. Nuėjus už mokyklos kampo O. pradėjo šaudyti į lentą. Tiesiog šiaip šaudė. O. ir jam davė pašaudyti iš pistoleto. A. irgi siūlė pašaudyti, tačiau A. nešaudė. Jis šaudydamas pataikė į A., tačiau tai buvo netyčia, jis A. pataikė į šlaunį. Jis A. atsiprašė. O. nurodė, kad irgi nori pataikyti į A., tačiau A. pasakė, kad ne. O. neklausė, pasakė, kad jam neskaudės, nes kelnės ir ne nuoga vieta. O. išbandė ant jų striukių, tačiau striukės storos ir per jas neskaudėjo, A. irgi šovė į striukę, tačiau irgi neskaudėjo. Tuomet O. su pistoletu pradėjo taikytis į A. koją, į kurią vietą šauti, ir jis iššovė A. į kojos blauzdą. O. į A. koją šovė vieną kartą. Po O. iššovimo A. jis susiėmė už kojos ir pasakė, kad jam skauda. O. pasakė A., kad užgis, nes čia šaudoma iš šaratukų. Tuomet suskambo skambutis ir jie grįžo į pamoką. Pamokos metu jam A. parodė, kad blauzdoje jam yra sužalojimas, žaizdelė šaratuko dydžio, bėgo kraujas. Kažkas iš mokyklos susižinojo, kad A. buvo sužalotas pistoletu, todėl vyko posėdis. O. bandė slėpti, kad turi pistoletą, O. jį laikė įsikišęs už kelnių, nes bijojo, kad bus iškviesti policijos pareigūnai. O. mokykloje bandė suversti kaltę ant jų, kad čia jų pistoletas, tačiau pas O. rado kuprinėje šaratukus. Su jais kartu ėjo ir klasiokas A., pavardės nežino, tačiau jo nebuvo lauke, kai O. pataikė į A. koją, jis buvo mokykloje, O. rodė jiems pistoletą. Kas vyko lauke, A. nematė, jie buvo trise: jis, O. ir A., kitų pašalinių žmonių nebuvo. O. dažnai kimba prie A., kadangi A. yra silpnesnis, O. jam yra sudavęs smūgius. Mano, kad O. tyčia siekė sukelti skausmą A., šaudamas su airsoft pistoletu (1 t., b. l. 104-107).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2023 sausio 13 d. apie 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties tyčia vieną kartą šovė ,,Airsoft“ pneumatiniu pistoletu CZ 75 SP-01 SHADOW ir sužalojo dešinę koją nepilnamečiui A. Š., taip nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje. O. R. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo A. Š. sveikatai, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris patvirtintas specialisto išvada. Kaltinamasis, tyčia smurtaudamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinamojo motyvai buvo asmeniniai, duomenų, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, byloje nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo O. R. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis).

O. R. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra nepilnametis. Jo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Anksčiau O. R. neteistas (1 t., b. l. 143-144), vieną kartą baustas administracine nuobauda, kuri yra galiojanti (1 t., b. l. 146-147), Sodros duomenimis nedirbantis (1 t., b. l. 148-149), mokosi (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) kurse (2 t., b. l. 59). Mokymo įstaigos anksčiau išduotoje charakteristikoje nurodyta, jog O. R. neturi motyvacijos mokytis, tačiau su klasės draugais ir mokyklos bendruomene bendrauja mandagiai, nusiskundimų dėl jo nekultūringo elgesio negauta (1 t., b. l. 162). (duomenys neskelbtini) centro išduotoje charakteristikoje O. R. charakterizuojamas iš esmės teigiamai, nurodoma, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo elgesys nekelia rūpesčių, jis turi įvairių pareigų šeimynoje: prižiūri savo bei bendras patalpas, tvarko lauko teritoriją, geba atlikti pagrindinius buities darbus, moka naudotis buitine technika, tačiau stinga finansų valdymo įgūdžių (negeba planuoti reikalingų pirkinių). O. R. geba užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, yra komunikabilus, drąsus, bendrauja be sunkumų. Su darbuotojais elgesys priimtinas, nestebimi grubumo, įžūlumo atvejai. O. mokomas konstruktyviai spręsti problemas, labiau įsigilinti į aplinkybes ir apgalvoti poelgių pasekmes. Pastabas jis priima, ramiai išklauso, žodžiais neprieštarauja, sutinka, nors ne visada pavyksta laikytis duotų pažadų. Globos namuose labai pagerėjo O. R. drausmingumas, socialinių normų laikymasis, jis metus laiko lankė atvirąsias jaunimo Erdves, padėjo Raudonojo Kryžiaus veikloje, šiuo metu dalyvauja prevenciniuose žalingų įpročių užsiėmimuose. Šiuo metu rūpintinio elgesys pastebimai pasikeitęs, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, planuoja savo ateitį, pasitardamas su socialiniais darbuotojais, psichologe (2 t., b. l. 57-58).

Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu prašytą priteisti 100 Eur turtinę žalą ir jo atsiprašė, taip pat jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis ir jo gynėja prašo O. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 93 straipsnio 1 dalies numatytais pagrindais kaip nepilnametį, pirmą kartą padariusį nesunkų nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo rūpintojo (duomenys neskelbtini) centro atstovė patvirtino, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini) centro bendruomeniniuose šeimos namuose, kur jis buvo apgyvendintas maždaug prieš du metus, iš pradžių su juo buvo problemų, susijusių su jo santykiais su tėvais, tačiau paskutiniu metu O. R. elgesys pasikeitė teigiama linkme. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, itin neigiamai ir kritiškai vertina šį savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, ne kartą bandė susitaikyti su juo, atlygino turtinę žalą. Bylos faktinės aplinkybės ir charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir po padaryto nusikaltimo kaltinamasis keičia savo elgesį teigiama linkme. Šių aplinkybių visuma ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis O. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – turtinės žalos – 60 Eur atlyginimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas (BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas ir 5 punktas, 83 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone šios auklėjamojo poveikio priemonės, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, gali padėti jam pakeisti elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. Š. atstovė pagal įstatymą D. P. raštu pareiškė ieškinį dėl 100,00 Eur turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29–31). Teisiamojo posėdžio metu ji paprašė papildomai priteisti 60,00 Eur turtinę žalą už medicininę konsultaciją, suteiktą nukentėjusiajam. Ieškinyje nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą sudaro 50 Eur dėl šovinio suplėšytų kelnių ir 50 Eur dėl pirktų vaistų (nuo skausmo, raminančių, jodo ir tepalo žaizdai, pleistrų). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis pervedė nukentėjusiajam A. Š. 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 60). Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą patvirtino gavę iš kaltinamojo 100 Eur turtinės žalos atlyginimą, todėl jis ir civilinė ieškovė atsisako civilinio ieškinio dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Toks civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė D. P. palaikė savo reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 60,00 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam suteiktą medicininę konsultaciją.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. P., kuri yra ir civilinė ieškovė, teisme taip pat nurodė, jog jos sūnui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad sūnus kentėjo didelį skausmą, buvo sužalota koja, ją gydėsi apie mėnesį laiko, be to nusikaltimo padarymo metu buvo labai išgąsdintas, patyrė dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją, dėl ko vėliau teko kreiptis pagalbos į psichiatrijos bei psichologijos specialistus, taip pat patyrė pažeminimą, pablogėjo sūnaus reputacija. Taip pat buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, nes negalėjo lankyti mokymo įstaigos dėl jam padarytų sužalojimų, negalėjo dalyvauti pamokose ir kituose užsiėmimuose bei dėl šio nusikaltimo patyrė nepatogumus, nes teko lankytis pas gydytojus, tiriant šį nusikaltimą policijos komisariate, pastoviai aiškinti įvykio aplinkybes, be to po įvykio sekė nuolatinės patyčios, sužeidimas buvo didelis, po įvykio sūnui prasidėjo bemiegės naktys, depresija, lankymaisi pas specialistus, todėl neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur. Nuketėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė, bet kaltinamajam neatleido.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajam, privalo ją pilnai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinė ieškovė prašė iš kaltinamojo papildomai priteisti 60,00 Eur už nukentėjusiajam suteiktą medicininę konsultaciją, šią sumą pagrindė MB ,,Rytų klinika“ medicininių dokumentų išrašu ir mokėjimo kvitu (2 t., b. l. 551 ir 552), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019).

Vertinant nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą reikalavimo dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad O. R. savo nusikalstamais veiksmais neabejotinai sukėlė A. Š. tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat nepatogumų, susijusių su ikiteisminiu bei teisminiu procesu. Taip pat pabrėžtina, kad padaryta nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, kuri yra įstatymo saugoma vertybė. Siekdamas pagrįsti neturtinę žalą nukentėjusysis pateikė medicinos dokumentų 2023 m. rugsėjo 11 d. išrašą, iš kurio matyti, kad gydytojui jis skundėsi prasta nuotaika, nerimu, įtampa, miego sutrikimu, migrenos galvos skausmais, patyčiomis, nurodė, kad visa tai vyksta apie du metus (2 t., b. l. 55²). Nusikaltimas nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas prieš devynis mėnesius, todėl akivaizdu, jog visi šie išgyvenimai tik iš dalies susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Be to, objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo reputacijos žymų sumažėjimą, sveikatos būklės pablogėjimą, sąlygotą būtent nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, byloje nepateikta. Kaltinamojo rūpintojo (duomenys neskelbtini) centro atstovė nurodė, jog 5 000 Eurų kaltinamajam yra labai didelė suma ir ji yra nepagrįsta, jis neturi tiek pinigų, nes jo pajamos yra kišenpinigiai ir vaiko pinigai. Vaikui susirasti darbą yra labai sunku, vasarą bandė jo ieškoti, bet nepavyko.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki kelių tūkstančių eurų (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), Nr. 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) ir kt.).

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, kėsinimosi objektą (sveikata), jo sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo turtinę padėtį (yra nepilnametis, moksleivis, nedirbantis, neturintis turto ir gaunantis tik minimalią išmoką), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo (elgesys pasikeitė teigiama linkme, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo), teismas sprendžia, jog civilinės ieškovės nurodyta 5 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, todėl tinkamas ir individualizuotas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis šiuo atveju turi būti ženkliai mažinamas, nustatant 600 Eur neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis).

Įvertinus tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis bei baudžiamosios bylos duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu kaltinamojo motinai D. R. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio O. R. atžvilgiu (2 t., b. l. 61-65) bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką O. R., šiuo metu laikinai gyvenantį (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) padalinyje (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo N. R. (2 t., b. l. 66-70), ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu N. R. neterminuotai apribota tėvo valdžia O. R. atžvilgiu bei Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi O. R. nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju skirtas (duomenys neskelbtini) centras (1 t., b. l. 169-172), nukentėjusiajam iš kaltinamojo bei subsidiariai iš (duomenys neskelbtini) centro priteistina 60 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.277 straipsnis). Rūpintojo pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo A. Š. sudaro 293,33 Eur (2 t., b. l. 49-52). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis ir į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, neturi savarankiškų pajamų, pilnai yra išlaikomas valstybės, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo A. Š. valstybės naudai nepriteisiamos.

Dėl daiktų likimo

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rutuliukai, pistoletas Airsoft su dėtuve, du CO2 balionėliai ir plastikiniai šratai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, (1 t., b. l. 40-42) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip BK uždraustos veikos įrankiai ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 75 straipsnio 2 dalis).

Du vokai su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose įrašytos nepilnamečių apklausos, paliktini saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais, 84 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 85 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti O. R. auklėjamojo poveikio priemones – 60 Eur turtinės žalos atlyginimą per tris mėnesius; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant O. R. būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto bei tęsti mokslą arba dirbti.

Išaiškinti O. R., kad tuo atveju, jei jis padarys naują nusikalstamą veiką, jis nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. Š. atstovės pagal įstatymą D. P. civilinio ieškinio dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo A. Š. atstovės pagal įstatymą D. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 60,00 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai ir iš O. R., o jam neturint lėšų, subsidiariai iš rūpintojo (duomenys neskelbtini) centro, priteisti A. Š. 60,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. Š. atstovės pagal įstatymą D. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš O. R., o jam neturint lėšų, subsidiariai iš rūpintojo (duomenys neskelbtini) centro, priteisti A. Š. 600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 3 dalimi, rūpintojo pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nepriteisti iš O. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rutuliukus, pistoletą Airsoft su dėtuve, du CO2 balionėlius ir plastikinius šratus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Du vokus su dviem kompaktiniais diskais, kuriuose įrašytos nepilnamečių apklausos, palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja V. D.