Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-122(7-107/2021) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-45 „Dėl G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2021-05-24 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Panevėžio AVMI) 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (42.59MR) FR0682-97 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės Z. B. tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos 12 958 Eur viršijo gautas pajamas, t. y. sutuoktiniai disponavo pajamomis, nepagrįstomis atitinkamais pajamų gavimo šaltiniais. Panevėžio AVMI konstatavo, kad pareiškėjas gavo B klasės pajamų, kurių pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka nedeklaravo pateiktoje 2017 m. Metinėje pajamų deklaracijoje, nuo jų neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM. Dėl nustatyto mokestinio pažeidimo pareiškėjui apskaičiuotas 971 Eur GPM bei su juo susijusios sumos. VMI patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą. Nesutikdamas su VMI sprendimu, jis pateikė skundą MGK, kuri netenkino pareiškėjo skundo ir patvirtino minėtą VMI sprendimą.

2.2. Esminis ginčo objektas yra tai, kad VMI neteisingai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo paskolos I. N. grąžinimo, o tai įtakojo pareiškėjo pajamų ir išlaidų neatitikimą už 2017 metus, kadangi 42 321 Eur paskolos dalį I. N. jis grąžino 2016 m. gruodžio 12 d., o ne 2017 m. MGK nevisapusiškai ir netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.3. Jis su I. N. 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 14/08/08 (toliau – ir paskolos sutartis), pagal kurią I. N. atlygintinai jam paskolino 800 000 litų. Buvo sutarta, jog paskola dalimis bus grąžinama kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje. Gautą paskolą jis grąžindavo grynaisiais pinigais dalimis: 2014 m. gruodžio 24 d. – 89 375 Eur; 2016 m. gruodžio 12 d. – 42 321 Eur; 2018 m. gruodžio 14 d. – 50 000 Eur; 2019 m. gruodžio 15 d. – 20 000 Eur. Tai patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjo su I. N. sudarytas paskolos sutarties Nr. 14/08/08 priedas Nr. 2.

2.4. Jam 2021 m. gegužės 14 d. telefoninio pokalbio metu VMI darbuotoja A. Č. teigė, jog 42 321 Eur pinigų sumos perdavimo 2016 metais I. N. faktą būtų galima įrodinėti tik liudytojais, kadangi, pasak VMI darbuotojos, paskolos sutarties priedai nėra reikšmingi įrodymai. Iki šio pokalbio telefonu momento nei raštu, nei žodžiu jis nebuvo informuotas ir / ar paprašytas pateikti pavardes žmonių, jeigu tokių yra, mačiusių ir galinčių patvirtinti pinigų perdavimo 2016 metais I. N. faktą. Jis 2016 m. gruodžio 12 d. paprašė K. N. vykti kartu pas I. N. į jos namus (duomenys neskelbtini), tikslu turėti liudytoją apie paskolos dalies grąžinimą ir papildomą žmogų dėl saugumo grąžinant didelę pinigų sumą, kadangi K. N. padėjo pareiškėjui parengti Investicinį projektą „Laisvalaikio pramogos (duomenys neskelbtini)“, dėl kurio įgyvendinimo bei finansavimo ir buvo sudaryta aktuali paskolos sutartis. MGK posėdžio metu liudytojas K. N. patvirtino, jog, pareiškėjui paprašius, kartu su juo nuvežė daugiau nei 40 000 Eur grynaisiais pinigais į (duomenys neskelbtini). Pasak K. N., perduodant pinigus dalyvavo M. N. bei jo sutuoktinė I. N., pinigai buvo perskaičiuoti minėtam asmeniui sėdint šalia, tačiau MGK išklausiusi tik liudytoją K. N., kurio parodymus atmetė ir kuris patvirtino, kad paskolos dalis buvo grąžinta žiemą, nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybę, kad 42 321 Eur pinigų sumos perdavimo faktą galėjo paliudyti ir kiti tiesioginiai liudytojai – kreditorė I. N. ir jos sutuoktinis M. N.. Pagal teismų formuojamą praktiką ir bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkas turi įrodyti, kad paskolą grąžino. Šiuo atveju MGK išnagrinėtoje byloje nėra įrodymų, jog kreditorius būtų negavęs 42 321 Eur sumos.

2.5. MGK byloje esantis rašytinis paskolos sutarties priedas Nr. 2, pasirašytas abiejų paskolos sutarties šalių, suteikia pagrindo manyti, kad paskolos dalies grąžinimo sandoris 2016 metais buvo sudarytas ir mokesčių administratoriaus nepagrįstai buvo nevertintas ir nepripažintas. Pagal minėtą paskolos sutarties priedą matyti sistemingas paskolos dalių grąžinimas 2014, 2016, 2018, 2019 metų gruodžio mėnesiais panašiomis dienomis ir iki Kalėdų švenčių laikotarpio. Be to, paskolos sutarties priedai Nr. l ir Nr. 2 dar prieš 2021 m. sausio 28 d. pradėtą mokesčių administratoriaus mokestinį patikrinimą buvo įteikti ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), kuri atliko tyrimą dėl I. N. pinigų kilmės ir tuos įrodymus prijungė prie bylos. Panevėžio AVMI, atlikdama tyrimą, visiškai neatsižvelgė į šiuos pateiktus argumentus. MGK neteisingai vertino, kad dokumentus FNTT pareiškėjas pateikė jau po to, kai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės Z. B. 2017 metų deklaracijos. Paskolos sutarties dokumentus FNTT jis pateikė dar 2020 metų pabaigoje, nieko nežinodamas apie 2021 m. sausio 28 d. pradėtą mokestinį patikrinimą.

2.6. Kitas netiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad 2016 metais kreditorei buvo grąžinta 42 321 Eur paskolos dalis, yra pareiškėjo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. išsigrynino 42 008,59 Eur sumą, iš esmės atitinkančią paskolos sutarties priede Nr. 2 nurodytai sumai ir 2016 metais gruodžio mėnesį grąžintai 42 321 Eur sumai.

16. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 177, 178, 185 str.) netinkamai jas taikydamas bei netinkamai atlikęs įrodymų vertinimą padarė nepagrįstas išvadas – teismas netinkamai nustatė surinktų įrodymų sąsajumą, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą, dėl ko netinkamai atskleidė mokestinio ginčo esmę ir priėmė nepagrįstą sprendimą:

17.1. Pagrindinis nagrinėjamo ginčo objektas – laiko momento aplinkybės nustatymas – kada pareiškėjas grąžino 42 321 Eur paskolos dalį I. N. (2016 m. gruodžio 12 d. ar 2017 metais). Pasak pirmosios instancijos teismo, pareiškėjo mokestiniam patikrinimui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 8 d. sudarytas paskolos sutarties Nr. 14/08/04 priedas Nr. 2 apie pinigų ir palūkanų grąžinimą buvo pateiktas mokesčių administratoriui jau tada, kai pareiškėjas žinojo apie pradėtą jo atžvilgiu mokestinį patikrinimą ir jo paaiškinimai buvo iš anksto apgalvoti. Tačiau toks teismo motyvas ir išvada bei mokesčių administratoriaus motyvas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėjo atstovas į bylą 2022 m. spalio 11 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame nurodė, jog skunde buvo nurodyta aplinkybė, kad ginčui aktualios paskolos sutarties priedai Nr. l ir Nr. 2 dar prieš 2021 m. sausio 28 d. pradėtą mokesčių administratoriaus mokestinį patikrinimą buvo įteikti ir FNTT, kuri atliko tyrimą dėl I. N. pinigų kilmės ir tuos įrodymus prijungė prie bylos ir kad bus teikiama užklausa FNTT dėl paskolos sutarties priedo pateikimo FNTT momento. Pareiškėjo atstovas 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu dėl susipažinimo su ikiteisminiu tyrimu Nr. 0670000820 kreipėsi į FNTT dėl aukščiau nurodytos aplinkybės išsiaiškinimo ir įrodymų gavimo. Ikiteisminį tyrimą kuravusi FNTT vyriausioji tyrėja O. P. 2022 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku pareiškėjo atstovui atsakė, kad „2020-11-18 spec. liudytojo apklausos metu M. N. pateikė paskolos sutartį su priedais, kurie yra nurodyti Jūsų prašyme.“ Pareiškėjas, teikdamas 2021 m. gegužės 24 d. skundą Centriniam mokesčių administratoriui, tinkamai įvykdė savo pareigą teikti visus turimus dokumentus kaip tai numato MAĮ 153 straipsnio 3 dalis, t. y. kartu su skundu pateikė ir aktualų ginčui paskolos sutarties priedą Nr. 2.

17.2. Pirmosios instancijos teismo ir mokesčių administratoriaus motyvą, kad neva pareiškėjas paskolos sutarties 2020 m. rugpjūčio 8 d. priedą Nr. 2 sudarė jau vykstant ūkinės finansinės veiklos tyrimui pagal 2020 m. kovo 19 d. pavedimą Nr. PSI-5 ir 2020 m. gegužės 11 d. pavedimą Nr. PSI-8, paneigia tai, kad pareiškėjas apie mokesčių administratoriaus pradėtą jo atžvilgiu finansinės veiklos patikrinimą jokia forma nebuvo informuotas. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą teisme nepaneigė ir mokesčių administratoriaus atstovas, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino bei dėl jos nepasisakė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad paskolos sutarties 2020 m. rugpjūčio 8 d. priedo Nr. 2 sudarymo momentu pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą, apie atliekamą mokestinį patikrinimą pareiškėjas sužinojo tik po 5 mėnesių nuo minėtos paskolos sutarties priedo sudarymo, kai iš mokesčių administratoriaus gavo 2021 m. sausio 28 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (42.59 Mr) FR0663-22. Todėl nėra pagrindo laikyti pareiškėją besielgusiu nesąžiningai, kaip iš anksto apgalvojusiu paaiškinimus ar iš anksto parengusį minėtą paskolos sutarties priedą Nr. 2 bei vertinti pareiškėjo poziciją dėl 42 321 Eur grąžinimo 2016 m. kritiškai.

17.3. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimą. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog gali būti tikslinami 5 praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenys. Nors pareiškėjas per 5 metus ir netikslino 2017 m. balandžio 21 d. pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus dėl 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo I. N., tačiau savo teises dėl 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo fakto 2016 metais gynė per 5 metų galimą deklaracijų tikslinimo terminą pasinaudodamas apskundimo institutu ir skųsdamas Panevėžio AVMI, VMI ir MGK sprendimus. Todėl pareiškėjo aktyvus elgesys skundžiant nurodytus mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus negali būti prilyginamas pareiškėjo neveikimui dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus netikslinimo. Pareiškėjas, pradėjęs mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo procedūrą, siekė įrodyti, kad 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo faktas I. N. buvo įvykęs 2016 metais, todėl objektyviai nebeketino tikslinti pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus, bei dėl pradėto mokestinio patikrinimo objektyviai minėtosios deklaracijos taip pat nebetikslino dėl 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo, kadangi bet koks tikslinimas esant mokestiniam patikrinimui būtų praradęs esminę reikšmę bei būtų traktuojamas kaip dirbtinis pareiškėjo gynybos būdas. Pareiškėjo elgesys vykusio mokestinio patikrinimo metu atitinka teismo pacituotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai priešinga prasme – neužkerta galimybės tikėti pareiškėjo sąžiningumu, o aktualus paskolos dalies grąžinimas atspindi tikrąsias aplinkybes, kurios nebuvo apgalvotos iš anksto.

17.4. Teismo sprendimo motyvas, kad pareiškėjas ir liudytojai tarpusavyje galėjo susitarti, grindžiamas tikimybine prielaida, o ne objektyviu įrodymu. Teismas, apklausdamas pareiškėją ir liudytojus, nesiaiškino, ar visi apklausti liudytojai ir pareiškėjas galėjo tartis ir ar tarpusavyje susitarė dėl paskolos dalies grąžinimo laiko aplinkybės. Tokiu būdu nebuvo nustatyta objektyvi aplinkybė, kad pareiškėjas su liudytojais ir liudytojai tarpusavyje susitarė dėl 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo laiko aplinkybės. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo kviesti ir apklausti liudytojai vienaip ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi pareiškėjo naudai.

17.5. Teismo išvada dėl pinigų išgryninimo padaryta netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetą – pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Pareiškėjo atstovas į bylą 2022 m. spalio 11 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos portalo „Verslo žinios“ straipsnį apie AB SEB banke naujai patvirtintus ir nuo 2016 m. birželio 13 d. padidintus įkainius už operacijas grynaisiais pinigais. Šiuo rašytiniu įrodymu pareiškėjas įrodinėjo aplinkybes, susijusias su 42 321 Eur grąžintai I. N. artimos sumos išgryninimo tikslingumu iš savo kaupiamojo indėlio sutarties. Iš šiame straipsnyje pateiktos palyginamosios AB SEB banko įkainių lentelės yra akivaizdu, kad, jeigu pareiškėjas būtų išsigryninęs 42 008,59 Eur sumą, esant naujai įsigaliojusiems banko įkainiams, jam būtų tekę bankui sumokėti 336,07 Eur banko komisinį mokestį. Todėl pareiškėjas pagal nusistovėjusią praktiką su kreditore I. N., kuriai paskolos dalis grąžindavo einamųjų metų gruodžio mėnesį, būdamas ekonomiškai apdairus, objektyviai išsigrynino lėšas iš kaupiamojo indėlio iki komisinio išsigryninimo mokesčio pabrangimo, o vėliau paskolos grąžinimo faktą užfiksavo minėtame paskolos grąžinimo priede Nr. 2. Tačiau teismas šio portalo „Verslo žinios“ straipsnio, kaip įrodymo, kartu su kitais įrodymais, įskaitant ir liudytojų paaiškinimais dėl 42 321 Eur paskolos dalies grąžinimo nevertino ir dėl to nepasisakė.

17.6. Liudytojais apklausti kreditorė I. N. ir jos sutuoktinis M. N. patvirtino, kad paskolos sutarties priedo Nr. 2 sudarymą iniciavo kreditorės I. N. sutuoktinis, kadangi jų šeimoje visus finansinius reikalus tvarkydavo būtent vyras, kuris norėjo raštu užfiksuoti negrąžintos paskolos likutį ir kuris, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad tai tas pats asmuo – K. N., kuris kartu su pareiškėju buvo atvykęs 2016 m. gruodžio mėn. grąžinant apie 42 000 Eur paskolos dalį. Netikėti šių liudytojų paaiškinimais nebuvo pagrindo, nes teismas nenustatė šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi.