- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-2241-781/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Turto bankas“, UAB „Visagino transporto centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apelianto) UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens S. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, tretieji asmenys VĮ „Turto bankas“, UAB „Visagino transporto centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjai S. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“; nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d.
2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. liepos 11 d. ir 2017 m. kovo 23 d. nutartimis buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Pareiškėjos S. P. bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ 2017 m. balandžio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti pareiškėjos 2017 m. balandžio 13 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. įvyko antrasis pareiškėjos kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo abu pareiškėjos kreditoriai. Administratorius pažymėjo, kad kreditorius VĮ „Turto bankas“ pritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui bei pateikė keletą pastabų (su kuriomis administratorius sutiko), tuo tarpu kreditorius UAB „Visagino transporto centras“ mokumo atkūrimo planui nepritarė nenurodydamas jokių priežasčių, todėl, anot bankroto administratoriaus, minėtas planas turėtų būti patvirtintas, nes jis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) normas, kreditorių interesus ir sąžiningumo bei proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Visagino transporto centras“ pateikė pirmosios instancijos teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad S. P. priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tik 10/100 dalių šiame sklype esančio gyvenamojo pastato. Trečiojo asmens teigimu, administratorius neanalizavo ir nepateikė dokumentų kokiu būdu perleista minėta pastato dalis, todėl trečiajam asmeniui kyla abejonių dėl 90/100 turto dalių perleidimo 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutartimi teisėtumo.
Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ atstovė paaiškino, kad dėl 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties teisėtumo buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau 2015 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl bankroto administratorius neanalizuoja turto perleidimo teisėtumo. Atstovė taip pat nurodė, kad bankroto administratorius sutiko sumažinti bankroto administravimo išlaidoms skirtiną lėšų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens S. P. pateiktą 2017 m. balandžio 13 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė 2017 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo (pareiškėjos kreditorius) UAB „Visagino transporto centras“ mokumo atkūrimo planui nepritarė nenurodydamas jokių priežasčių, o kitas kreditorius VĮ „Turto bankas“ planui pritarė, tačiau išreiškė pastabas, su kuriomis bankroto administratorius sutiko ir planą pakoregavo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus, mokumo atkūrimo plane numatytas priemones, į skolininkės gaunamų pajamų ir numatomų išskaitų santykį, turimo turto vertę, įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, skolininkės bei kreditorių elgesį, sprendė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, yra realus ir įgyvendinamas, todėl tvirtintinas. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius UAB „Visagino transporto centras“ prieštaravo dėl plano tvirtinimo, nes jam kyla abejonių dėl 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutartimi perleisto turto teisėtumo, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog turtas buvo perleistas nepagrįstai ir nesąžiningai. Be to, teismas konstatavo, kad prokuratūrai 2015 m. birželio 8 d. nutarimu nutraukus šiuo klausimu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nebėra pagrindo teigti, jog 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (apeliantas) UAB „Visagino transporto centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas S. P. mokumo atkūrimo planas, ir įpareigoti bankroto administratorių parengti naują S. P. mokumo atkūrimo planą ir pateikti jį tvirtinti kreditoriams, bei atstovaujant viešąjį interesą ir visų kreditorių interesus, siekiant susigrąžinti skolininkei galimai neteisėtai perleistą turtą, įvertinti ir ginčyti jungtinės veiklos sutartį, kuria buvo perleista didžioji dalis vertingo skolininkės turto, bei pateikti kreditoriams detalią ataskaitą apie skolininkės sandorius, išviešintus per paskutinius penkerius metus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl atmestino administratoriaus dėmesio skolininkės (pareiškėjos) turimam turtui, galimam turto slėpimui ar neteisėtam perleidimui, ir remdamasis tik deklaratyviais administratoriaus pareiškimais apie prokuratūros pradėtą bei nutrauktą tyrimą dėl turto perleidimo teisėtumo nusprendė, jog nėra pagrindo spręsti dėl 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apelianto teigimu, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nebuvimas ir tyrimo nutraukimas baudžiamosios teisės atžvilgiu savaime nesuponuoja civilinių santykių teisėtumo bei kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo. Pažymi, kad administratorius neanalizavo ir nepateikė nei teismui, nei kreditoriams jokių dokumentų, patvirtinančių kokiu būdu buvo perleista pareiškėjai priklausiusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Be to, aiškina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo pareiškėjos mokumo sumažėjimo ir minėtos jungtinės veiklos sutarties teisėtumo, kuri buvo įregistruota tik daugiau kaip po 8 metų, kreditorių atžvilgiu, nors ji buvo įregistruota pareiškėjai jau turint didelių įsipareigojimų kreditoriams. Anot apelianto, nurodyta jungtinės veiklos sutartis kreditoriams nebuvo pateikta, jos sudarymo aplinkybės, laikas ir tikrasis tikslas kelia abejonių, galimai ji yra fiktyvi, siekiant nuslėpti nuo kreditorių pareiškėjos turtą. Apelianto vertinimu, administratoriui sąžiningai atlikus jam priskirtas funkcijas, įvertinus minėto turto perleidimo faktą ir ėmusis priemonių grąžinti neteisėtai perleisto turto nuosavybę pareiškėjai, turto realizavimas taptų paprastesnis, turto vertė būtų gerokai didesnė ir tikėtina leistų visiškai patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į jo teiginius, jog pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype yra neregistruoti statiniai.
Atsiliepimas
Pareiškėjos S. P. bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Bankroto administratorius nurodo, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai išanalizuotas klausimas dėl 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir administratorius visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjos turtas buvo perleistas nepagrįstai ir nesąžiningai. Anot administratoriaus, tai iš esmės patvirtina ir tai, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu, tuo tarpu apeliantas prieš tai į administratorių dėl minėtos sutarties nesikreipė ir jos nekvestionavo. UAB „Bankroto valdymas“ pažymi, kad teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, jog vienintelis neregistruotas statinys pareiškėjai priklausančiame žemės sklype yra sandėliukas, tačiau jo įregistravimui reikalingas projektas, kuriam pareiškėja šiai dienai neturi lėšų. Be to, administratoriaus teigimu, atliekant pareiškėjos turto vertinimą, turto vertintojas įtrauks ir neregistruotą sandėliuką į visą turto masę bei šis statinys bus užfiksuotas kartu su visu turtu. Taigi, administratoriaus vertinimu, tokie formalūs apelianto prieštaravimai negali užkirsti kelio sąžiningai siekiančio bankrutuoti asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Papildomai pažymi, kad apeliantas visas pastabas dėl nurodyto plano galėjo teikti kreditorių susirinkime, tačiau to nepadarė, o su planu nesutiko nepateikęs jokių argumentų. Anot administratoriaus, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, nes jis atitinka FABĮ nuostatas ir gali būti įgyvendintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarkos
Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Kaip nurodyta, plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui.
Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų šio įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
Kita vertus, FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. pirmajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas, tačiau pirmasis kreditorių susirinkimas minėtam planui nepritarė. Nustatyta, kad pareiškėja tikslino planą ir teikė jį antrajam 2017 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimui svarstyti, tačiau kreditorių susirinkimas ir vėl plano nepatvirtino – pagrindinis pareiškėjos kreditorius, kurio reikalavimas buvo patvirtintas pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi, nesutiko su teikiamu patikslintu planu nenurodęs jokių savo nesutikimo priežasčių, todėl bankroto administratorius kreipėsi iš karto į teismą, nagrinėjantį pareiškėjos bankroto bylą, dėl patikslinto plano patvirtinimo.
Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo, pakartotinio svarstymo ir kreipimosi į teismą dėl plano tvirtinimo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Dėl kreditoriaus nepritarimo mokumo atkūrimo planui
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
Nagrinėjamu atveju apeliantas (kreditorius) UAB „Visagino transporto centras“ nepritarė/nepritaria pareiškėjos patikslintam 2017 m. balandžio 13 d. mokumo atkūrimo planui iš esmės dėl to, kad jam kilo/kyla abejonių dėl pareiškėjos 2006 m. vasario 20 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu pareiškėja perleido didžiąją dalį (90 proc.) jai priklausančio pastato, teisėtumo.
Kaip minėta, reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos, tuo tarpu apelianto nurodomos nesutikimo su planu aplinkybės/priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesusijusios su tokiam planui keliamais reikalavimais, todėl iš esmės jau vien tai apelianto nesutikimą su planu sudaro pagrindą vertinti kaip nepagrįstą ir vilkinantį bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procedūrą.
Viena vertus, apeliantas teigia, kad pareiškėjos bankroto administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl pareiškėjos 2006 m. vasario 20 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties įvertinimo ir ginčijimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreditorius, manydamas, jog tam tikri bankrutuojančio fizinio asmens sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, turi teisę pats kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) restitucijos taikymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas tiek administratoriui, tiek pareiškėjai, tiek teismams būtų teikęs pranešimus/pretenzijas/kitus procesinius dokumentus dėl nurodytos sutarties kvestionavimo/ginčijimo ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, kad nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo nebuvimas ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesuponuoja civilinių santykių teisėtumo, tačiau iš esmės pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjos turtas buvo perleistas nepagrįstai ir nesąžiningai, t. y. apeliantas neįrodė (bent jau šiuo metu) 2006 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties akivaizdaus neteisėtumo ir nesąžiningumo, apsiribodamas iš esmės tik savo deklaratyviais teiginiais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, keldamas pareiškėjui bankroto bylą, sąžiningumo aspektu vertina pareiškėjo elgesį tik per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Kita vertus, bankroto administratoriui suteikta teisė pačiam įvertinti bankrutuojančio fizinio asmens sudarytus sandorius ir administratoriui nusprendus tam tikro sandorio neginčyti, teismas negali/neturi kompetencijos įpareigoti bankroto administratorių ginčyti vieną ar kitą pareiškėjo sudarytą sandorį (kaip to prašė apeliantas) ir (ar) savo iniciatyva spręsti dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kaip minėta, tokia teisė (ginčyti skolininko – bankrutuojančio fizinio asmens, sudarytus sandorius) suteikta ir skolininko kreditoriams, todėl jie taip pat turėtų būti aktyvūs bankroto procese ir tinkamai bei aktyviai naudotis jiems suteiktomis teisėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal kompetenciją, o pagal FABĮ 10 straipsnio 2 dalį – teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Vadinasi, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (pavyzdžiui, jeigu bankroto proceso metu bankrutuojančių asmenų sudaryti sandoriai nuginčijami ir taikoma restitucija, grąžinant jiems perleistą turtą, planas patikslinamas, įtraukiant į jį nurodytą turtą realizavimui). Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, kitais būdais ginti savo teises (teikiant ieškinius dėl skolininkų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais), todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktas tvirtinti patikslintas pareiškėjos 2017 m. balandžio 13 d. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus (kreditoriai iš esmės to ir neginčijo), kreditoriaus (apelianto) nesutikimo su planu priežastys iš esmės nesusijusios su jam keliamais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas, patvirtindamas patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trečiojo asmens (apelianto) UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos S. P. patikslintas 2017 m. balandžio 13 d. mokumo atkūrimo planas, palikti nepakeistą.