Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18957-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) 2008 m. sausio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009 m. vasario 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalį, bausmė subendrinta su 2008 m. sausio 25 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 10 dienų;

3) 2010 m. rugpjūčio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2011 m. kovo 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalis, bausmė subendrinta su 2008 m. sausio 25 d., 2009 m. vasario 26 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2012 m. rugsėjo 28 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) 2017 m. gegužės 30 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

7) 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme. Bausmę atlikti baigė 2023 m. kovo 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog jis buvo pas savo pažįstamą V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie ten vartojo alkoholį, buvo gerokai apgirtę. Jokios muzikos neleido, tik kalbėjosi. Buvo girti, bet nemano, kad kalbėjo per garsiai. Kažkuriuo metu į duris pabeldė ir į butą įėjo A. Š.. Jis užsipuolė juos dėl triukšmo, keikėsi. Jis stovėjo prie pat jo, bet neatsimena gerai, kodėl su savo galva trenkė A. Š. į nosį. Šito gerai nepamena, bet žino iš A. Š. pasakojimo. Po to A. Š. išėjo iš buto. Jis irgi iš V. P. buto išėjo. Kas buvo su A. Š. toliau, nežino. Po įvykio gal po savaitės jis susitiko R. M., gyvenantį tame pačiame name. R. M. jam pasakė, kad A. Š. nori, kad jis jam sumokėtų 1 000 eurų, tada jam nieko nebus. Paties įvykio dėl didelio girtumo gerai nepamena.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, kad po to įvykio, kai sudavė su savo galva A. Š. į nosį, su juo matėsi, kalbėjosi, jokio konflikto tarp jų nekilo. Žino, kad dėl nosies sumušimo A. Š. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jei bus pateiktas ieškinys dėl žalos ligonių kasoms, jį apmokės. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 21.25 val. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Iš šalia esančio buto sklido triukšmas, todėl jis nusprendė nueiti iki kaimyno ir paprašyti jo nusiraminti (netriukšmauti). Jam atėjus iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pasibeldus į buto duris, jas atidarė iš matymo pažįstamas A. B., kuris be jokios priežasties galva trenkė jam į veidą (nosį), dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis patyrė fizinį skausmą. Atvykusi GMP jį apžiūrėjo ir nustatė nosies sumušimą.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 21 val. 30 min. jis su kaimyne pastarosios bute vartojo alkoholį. Kaimynės butas yra ketvirtame aukšte šalia V. P. buto ir jie girdėjo, kad tame bute triukšmauja, t. y. rėkauja, garsiai kalba trys žmonės. Suprato, kad pas V. P. yra atėję draugų ir kad jie jo bute geria. Jie su kaimyne jau nutarė skirstytis ir eiti kas sau, nes iš ryto apie pusę penkių turi keltis, yra dirbantys. Jis, išėjęs iš kaimynės buto, pabeldė į V. P. duris, norėjo paprašyti, kad netriukšmautų. Kai pabeldė, bute rėkavimai nutilo, duris atidarė A. B., kurį pažįsta iš matymo ir pagal pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Jis norėjo pasakyti, kad būtų tyliau, bet, jam nespėjus net įeiti į V. P. butą, A. B. su savo galva trenkė jam į nosį, iškart grįžo į V. P. buto vidų ir užsidarė. Jam iš nosies iškart pasipylė kraujas, jis nuėjo į balkoną ir paskambino BPC 112. Greitosios ir policijos laukė balkone, kaimynė laukė su juo. Kai atvyko greitosios pagalbos ekipažas, jie davė jam tvarstį, sustabdė kraujavimą. Atvykus policijos pareigūnams jis viską papasakojo. Pareigūnai nuėjo prie V. P. buto, beldėsi, bet niekas neatidarė, matyt buvo viduje užsidarę. Paskui jis su pareigūnais policijos komisariate parašė pareiškimą dėl jam suduoto smūgio ir sukelto fizinio skausmo. Skausmą jautė apie valandą, bet į gydytojus nesikreipė, pas medicinos ekspertus nevyko, kaip įprasta, kitą dieną vyko į darbą. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, bet jis civilinio ieškinio nereikš, atsisako.

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte ir toje pačioje koridoriaus pusėje bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena A. Š.. Tarp jo ir A. Š. buto dar yra vienas butas, kuriame gyvena moteris. Kitoje jo buto pusėje jokio buto nebėra, yra laiptinė. 2024 m. gegužės 19 d. pavakary, gal apie 18 val., pas jį į svečius atėjo pažįstamas A. B.. Namuose jis turėjo alaus, jie kartu su A. B. tą alų gėrė, kalbėjosi. Jokios muzikos neleido, kalbėjo irgi normaliai. Kažkuriuo metu girdėjo, kad į jo duris beldžiasi. Suprato, kad beldžiasi kaimynas A. Š., nes išgirdo jį sakant kažką panašaus į „tyliau būkit“. Nežino, kodėl jis liepė jiems būti tyliau, nes jie netriukšmavo. Po kiek laiko A. Š. vėl pradėjo belsti į jo buto duris. Jis liko sėdėti ant sofos savo buto gilumoj prie lango, o A. B. nuėjo atidaryti durų. Kas ten vyko nematė, nes jo kambarys nuo buto durų atitvertas spinta, padalintas į kambarį ir virtuvę. Spinta užstoja vaizdą į duris. A. B. grįžo į kambarį greit, gal po poros minučių. Jis nieko nesakė, tiesiog grįžo atsisėdo į savo vietą. Kiek pamena, A. B. neužilgo išėjo, o jis liko savo bute. Gerai nebeatsimena, kaip viskas vyko, bet apie tai, kad A. Š. į nosį A. B. sudavė savo galva, jis sužinojo kitą dieną susitikęs koridoriuje A. Š.. Jis pasakė jam, kad A. B. jam iš galvos stuktelėjo į nosį, paleido kraują.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridorius. Koridoriaus dešinėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriaus gale, kairėje pusėje prie sienos yra nedidelis pufas, šalia jo dviejų lentynų sudedamas staliukas ant ratukų. Šalia šių daiktų ant grindų yra matomos prilašėjusio kraujo dėmės.

Apžiūros protokole, atlikus BPC garso įrašo perklausą, nustatyta, kad apžiūrėta telefoninio pranešimo skaitmeninio garso įrašo kopija „2024_05_19_21-21-27_37069623645“. Įrašo trukmė 5,15 min. Įraše kalba A. Š. su BPC operatore bei greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikais ir nurodo, kad jam sudavė į nosį, kad bėga kraujas.

GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad A. Š. aiškina, kad gavo į nosį nuo kaimyno, skundžiasi skausmu, kraujavo iš nosies. Apžiūros metu stebimas paviršinis nubrozdinimas. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokole nurodyta, kad: 1. Apžiūrėti 2024 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnų – vyriausiosios patrulės Agnės Morozovos kameros įrašas „PSS-20240519-213602UTC+0300“, vyriausiojo patrulio Jono Zubovičiaus Kūno kameros įrašas „PSS-20240519-213605UTC+0300“ ir tyrėjo Česlovo Oršausko kūno kameros įrašas „PSS-20240519-213607UTC+0300“. Duomenys fiksuoti protokole.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – A. Š. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, bedarbis. A. B. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnę nei numatytas bausmės vidurkis, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. B. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant prevencinių tikslų, A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant minimalų įstatyme numatytą dydį (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais ir 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti:

1. Neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. Pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

3. Nevartoti vartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL (500,00 (penkių šimtų) eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 (dvylikos) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo, įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę, asmens kodą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.