Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis, 2024 m. kovo 6 d., apie 20:10 val., Vilniaus r. sav., Avižienių k., Sudervės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. parodė, kad pareikšto kaltinimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Sutinka duoti paaiškinimus. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad laikosi parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Viską pasakė kaip buvo, nori tik atsiprašyti. Yra kaltas, daugiau taip nedarys, nesės girtas už vairo. Nuoširdžiai gailisi. Nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta automobilio verte. Darbdavys 2015 m. pirko automobilį už 12000 Eur, dabar mašina kainuoja 300 Eur, nes ji yra sena. Pridėjo duomenis apie automobilio vertę, patvirtinančius, jog transporto priemonė šiuo metu kainuoja 7180 Eur, pridėjo UAB (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą, kad automobilio likutinė vertė 207,54 Eur. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad jam niekas nepaaiškino, kad reikia kreiptis į nepriklausomą ekspertą, tačiau jo sūnus sakė, kad apžiūros metu buvo ekspertas. Jie važiavo su nepriklausomu ekspertu ir apžiūrinėjo tą mašiną. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju jau nedirba, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gydosi ir gydytojų komisija sprendžia dėl stuburo operacijos atlikimo. Su baudžiamojo poveikio priemone – uždrausti vairuoti transporto priemones 2,5 metų laikotarpiui gali sutikti, nes yra kaltas, o 25554 Eur negalėtų sumokėti, nes jam jau daugiau negu 60 metų, sveikata neleidžia dirbti, šiuo metu nedirba, todėl prašo šią sumą sumažinti. Reikia sūnaus paklausti dėl nepriklausomo eksperto akto, jis turi būti pas sūnų. Jis turi atsiųsti, tada pateiks. Jo žmona dirba, jos atlyginimas 800-1000 Eur per mėnesį, iš Užimtumo tarnybos šį mėnesį gavo 600 Eur, tokia suma jam skirta metams. Jokių kreditų, lizingo sutarčių neturi.

3. Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad tėvas, turintis 45 metų vairuotojo stažą, šeimoje ir vairuotojų kolektyve pridarė nemažai gėdos. Ir buvę darbuotojai, ir giminės buvo atvažiavę ir teiravosi, kokios buvo to įvykio priežastys. Tėvas labai gailėjosi dėl savo tokių veiksmų, pagrįsdamas sveikatos problemomis. Gyvename visi tokiu pačiu adresu, rytais visi išvažiuojame į darbus, vakarais visi suvažiuojame namo. Tėvas dažnai pasiskųsdavo nugaros skausmais, kelio, klubo sąnarių skausmais, tačiau kartais jis nutylėdavo ir dėl to pradėjo vartoti alkoholį. Jis turi problemų su nugara, laukiame operacijos. Atsakydamas į teisėjo klausimus, liudytojas parodė, kad dirba procesų vadovu įmonėje, dažnai tenka važiuoti į užsienį, nes dirba tarptautinėje įmonėje. Anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka buvo baustas. Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu tėvas kitos išeities neturi, nes rakteliai nuo automobilio iš jo atimti, jis dabar vykdo žemės ūkio veiklą, kiekvieną dieną turi užduotis atlikti tam tikrus ūkio darbus. Prižiūrime, kad jis daugiau judėtų, kad neturėtų jokių pašalinių minčių. Kadangi sužinojome, kad automobilis buvo vertinamas 25000 Eur, tačiau jis jau buvo nusidėvėjęs, dažnai remontuojamas, mes atlikome nepriklausomą vertinimą. Jis turi tą ataskaitą su išvada, tačiau neatspausdino ir neatsinešė to dokumento. Gali tą išvadą iš telefono atspausdinti ir pateikti šio posėdžio metu. Automobilis buvo pirktas už 12000 Eur, šiuo metu jis oficialiai įvertintas 17160 Eur. Atsakydamas į prokurorės klausimus, liudytojas parodė, kad nepriklausomas ekspertas matė visus dokumentus, už kiek tas automobilis buvo nupirktas. Jis automobilį vertino Europos mastu. Automobilis 2001 metų gamybos, techniškai tvarkingas, važiuojantis, tačiau jam reikalingas remontas. Kaip būsimas laiduotojas, su baudžiamojo poveikio priemonėmis – 2,5 metams uždrausti vairuoti transporto priemones ir sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (17160 Eur) sutinka, nes nėra laiko ginčytis. Prašo tą sumą mažinti iki įmonės nurodytos vertės.

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5. 2024 m. kovo 8 d. J. R. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir apklausos metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, priklausomybės ligų centre nesigydė. 2024 m. kovo 6 d., likus maždaug pusantros valandos iki kol jį Vilniaus r. sustabdė policijos pareigūnai, Utenoje, kur buvo iškrautas vilkikas, jis išgėrė 0,3 l talpos buteliuką trauktinės „Trejos devynerios“. Jam reikėjo grįžti į Vilnių, todėl jis pats vairavo vilkiką, nes kito vairuotojo nebuvo. Jam įsiskaudėjo nugarą, todėl išgėrė alkoholio, kad numalšintų skausmą. Jis apie pasekmes nepagalvojo. Vilniaus r., Avižieniuose, Sudervės g., jį sustabdė policijos pareigūnai, dėl kokios priežasties – nežino. Jam pareigūnai pasiūlė patikrinti blaivumą. Jis sutiko. Tiksliai koks girtumas jam buvo nustatytas, neatsimena, bet galėjo pripūsti 1,69 prom.. Su alkotesterio parodymais sutiko. Vilkikas, kurį jis vairavo, t. y. „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba. Automobilis yra jo darbo priemonė. Apie tai, kad jis galėjo vairuoti vilkiką neblaivus, bendrovės vadovas nieko nežinojo ir negalėjo numanyti, nes darbe niekada nebuvo neblaivus ir administracine tvarka nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo prie apklausos pridėti VšĮ „Emprekis“ automobilio vertės išrašą, kurį jam pateikė direktorius R. V., ir pažymą apie likutinę ilgalaikio materialaus turto vertę, kurioje darbdavys įvardino jo vairuojamo vilkiko įsigijimo vertę ir likutinę vertę (b. l. 73-76).

14. Iš kvito matyti, kad 2024 m. kovo 6 d., 20:45 val., alkoholio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARKA0045, patikros sertifikato Nr. 1989080, J. R. nustatytas 1,86 prom. girtumas (b. l. 61).

15. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 35).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

20. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

21. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 6 d., apie 20:10 val., Vilniaus r. sav., Avižienių k., Sudervės g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. J. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, liudytojo Dariaus Januškevičiaus parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo ir garso įrašuose bei kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

23. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018 ir kt.).

25. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, žala asmenų gyvybei, sveikatai, turtui nepadaryta, veika sunkių padarinių nesukėlė. Savo elgesį šiuo metu kaltinamasis vertina negatyviai, suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sunkumą ir grėsmę, supranta tokio elgesio pasekmes. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apgalvoto, įprasto ar susiformavusio elgesio rezultatas, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

26. S. R. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. S. R. neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis procesų vadovu tarptautinėje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaltinamąjį ir laiduotoją sieja glaudus, stiprus ryšys, jie gyvena kartu, dažnai leidžia laisvalaikį kartu, tėvas jo nuomonės klauso ir jis gali jam daryti teigiamą įtaką.

27. Aukščiau paminėtos aplinkybės (nuolatinis kaltinamojo ir laiduotojo bendravimas, artimi jų tarpusavio santykiai, laiduotojo teigiamas charakterizavimas darbe, teistumo nebuvimas, jo neigiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoju ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad S. R. gebės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad S. R., kuris raštu išreiškė sutikimą būti laiduotoju, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojo, atsakomybę. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.

28. Teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atleisti asmenį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

29. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui bus pakankamas, siekiant laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį kontroliuoti. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

30. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

31. Nustatant draudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad J. R. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir jos pavojingumui. Šis terminas, nagrinėjamu atveju, skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 8 d.

32. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). Taip pat remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

33. Šioje byloje nustatyta, kad J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedez-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju, nėra įstatyme nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenis ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

34. Byloje kilo ginčas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės vertė yra 7180 Eur su PVM (b. l. 39). Tyrėjas gavo VšĮ „Emprekis“ atsakymą, jog minėtos transporto priemonės vertė yra 25554 Eur su PVM (b. l. 38). Su šia suma kaltinamasis nesutiko. UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje (b. l. 78) nurodyta, kad transporto priemonė įsigyta 2014 m. gegužės 30 d. už 12446,48 Eur, ji yra 2001 m. gamybos, jos likutinė vertė 207,54 Eur. Teismo posėdžio metu laiduotojas S. R. parodė, kad nepriklausomo eksperto išvadoje automobilio vertė įvertinta 17160 Eur su PVM. Teismo vertinimu, šioje byloje taikant didžiausią transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos (25554 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama baudžiamuoju procesu, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir, kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Taikyti likutinę minėtos transporto priemonės vertę (207,54 Eur) taip pat nėra pagrindo, nes transporto priemonės kėbulo tipas yra sunkvežimis su kranu, o ne bortinis, kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje (b. l. 39). Be to, teismo posėdžio metu laiduotojas S. R. parodė, kad nepriklausomo eksperto išvadoje automobilio vertė įvertinta 17160 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę pirko 2014 m. gegužės 30 d. už 12446,48 Eur ir ja buvo daug metų važinėjama, egzistuoja pagrindas konfiskuoti iš kaltinamojo mažesnę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (7180 Eur), išieškant šią sumą valstybės naudai per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad su šia suma teismo posėdžio metu sutiko ir prokurorė.

35. AB „Regitra“ šiuo nuosprendžiu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą J. R. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 8 d.

36. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinčiai institucijai – AB „Regitra“.

37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

J. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. R., gim. (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 8 d. ir apie tai pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. R. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7180 Eur. Išaiškinti J. R., kad 7180 Eur per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos mokesčio kodas – 6801, mokėjimo paskirtis – „bylos Nr. 1-856-1197/2024“). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt). Nesumokėta suma išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o J. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinčiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalimis, išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. R. ir laiduotojui S. R., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.