- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-215-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01261-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
Teisėja S. Plungienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01261-2010-9
NUTARTIS
2011 m. gegužės 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1602-715/2010 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšų priteisimo; byloje patraukta išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. S. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters G. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukterims G. S. ir B. S. jų išlaikymui po 300,00 Lt dydžio periodines kasmėnesines išmokas kiekvienai nuo 2010-10-08 iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 4174 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta jų bendru sutikimu. Tuo pačiu sprendimu nepilnamečių vaikų G. ir B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei nustatyta, kad V. S. moka dukterų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienai iki jų pilnametystės. 2006 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria panaikintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir sutarta, kad dukra G. S. gyvens su atsakovu. D. G. išreiškus norą gyventi su ieškove, 2010-06-16 ji apsigyveno ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko jame gyvena. Atsakovas nuo 2010-06-16 savo dukromis nesirūpina ir neteikia joms išlaikymo.
Atsiliepimas
A. V. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko mokėti dukrų išlaikymui po 135,00 Lt kas mėnesį bei sutiko su reikalavimu dukros G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, jog jis yra bedarbis, turi įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartį, jo dabartinė žmona (tretysis asmuo) dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovo šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai: du žmonos vaikai ir vienas bendras jų vaikas. Šeimos turtinė padėtis yra sunki.
Tretysis asmuo I. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
G. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina I. S.. Priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnametėms dukroms B. S. ir G. S. po 250,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010-06-16 iki jų pilnametystės. I. I. S. paskyrė vaikams priteistų lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo V. S. 136,98 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. S. bei 310,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. S. 18,30 Lt pašto išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl G. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove nėra, todėl nepilnametės G. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, jog nepilnamečių dukrų išlaikymui patiriamos išlaidos per mėnesį nėra nepagrįstai didelės bei yra proporcingos vaikų poreikiams, tačiau spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį sumažino iki 250,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį iki jų pilnametystės. Teismas nustatė, kad G. S. nuo 2010-06-16 gyvena su ieškove I. S. ir yra pastarosios išlaikoma. Atsižvelgdamas į atsakovo sunkią turtinę padėtį, į tai, jog G. S. išlaikymo pareigą taip pat turi ir ieškovė, teismas pripažino, jog G. S. poreikius atitiktų bei šalių interesų pusiausvyrą užtikrintų ne ieškovės nurodytų patirtų 4174 Lt išlaikymo išlaidų, kurių dydis yra kvestionuotinas, atlyginimas, o išlaikymo priteisimas nuo 2010-06-16. Pažymėjo, kad nors ieškovė ir neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2010-06-16 nepilnametei B. S., tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nuo 2010-06-16 abi šalių dukros buvo išlaikomos tik ieškovės lėšomis, todėl teismas, remdamasis LR CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teise viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus, konstatavo, jog išlaikymas B. S. taip pat turi būti priteistas nuo 2010-06-16. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 136,98 Lt bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 310,00 Lt žyminį mokestį ir 26,73 Lt pašto išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 250,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-16, ir priteisti materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui po 135,00 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo 2010-09-01, išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
1. Nurodo, kad priteista kiekvienam vaikui po 250,00 Lt per mėnesį išlaikymo suma atsakovui yra per didelė, teismo sprendimas pažeidžia ne tik atsakovo turtines teises, tačiau pažeidžia ir kitų šeimoje augančių nepilnamečių vaikų: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir bendro santuokinių V. S. ir I. S. vaiko N. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesus. Teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovo šeimos materialinė padėtis yra sunki, nors skundžiamame sprendime tai pažymėta. Taip pat sprendime užsiminta, kad atsakovo šeimoje auga dar trys nepilnamečiai vaikai, tačiau dėl reikalingumo jiems teikti minimalų materialinį išlaikymą, nepasisakyta.
2. Nurodo, kad su ieškinio dalimi, kuria ieškovė reikalavo priteisti abiems dukroms po 300,00 Lt materialinį išlaikymą per mėnesį, atsakovas nesutiko. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tos aplinkybės visiškai nevertino, dėl jos nepasisakė, tuo pažeisdamas LR CPK 265 str. reikalavimus.
3. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi laikytis įstatyme įtvirtinto principo, kad kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, tai teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (LR CK 3.198 str. l d.). Atsakovas šiuo metu išlaiko penkis nepilnamečius vaikus. Tiek atsakovo šeimos, tiek ir ieškovės šeimos materialinė padėtis yra sunki, atsakovo mėnesio pajamos yra minimalios, medikų pripažinta, kad jis yra netekęs 20 proc. darbingumo. Teismas pažeidė vaikų išlaikymo proporcingumo principą, neįvertino atsakovo šeimos turtinės padėties, paliko nežinioje dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos atsakovas augina.
4. Nors teismas savo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė atsakovo sutuoktinę I. S., tačiau dėl jos argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas skundžiamame sprendime nepasisakė.
5. Nuo 2010-06-16 ieškovė neprašė priteisti išlaikymo. G. S. nuo 2010-06-16 išvyko iš atsakovo namų atostogauti pas ieškovę. Dėl jos atostogų šalys sutarė, kad dukra per vasarą bus pas mamą. T. G. tų pačių atostogų metu atostogavo pas senelius – atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė tuo metu dukros išlaikymui jokių lėšų neskyrė. Todėl teismas nepagrįstai priteisė materialinį išlaikymą nuo 2010-06-16 abiems dukroms. Materialinis išlaikymas abiems dukroms turėjo būti priteistas nuo 2010-09-01.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1. Nurodo, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra bendras atsakovo V. S. ir trečiojo asmens I. S. santuokinis sūnus, o L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaikai yra iš pirmos I. S. (buvusios B.) santuokos. V. L. ir L. turi tėvą (B.), kuris ir privalo jais rūpintis ir materialiai išlaikyti iki pilnametystės.
2. Vadovaujantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 3 p., atsakovas turėdamas 20 proc. netekto darbingumo, pilnai gali dirbti ir yra laikomas darbingu.
3. Atsakovas nuo 2010-06-16 dukrų išlaikymui nėra pervedęs nei vieno lito, nors Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo V. S. laikinas išlaikymas nepilnametėms dukterims G. ir B. S. periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Minėta nutartis Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Tuo tarpu skundžiamu teismo spredimu nepilnamečių dukrų išlaikymui iš atsakovo yra priteista po 250,00 Lt periodinių išmokų nuo 2010-06-16 iki jų pilnametystės.
4. Teigia, kad atsakovo šeimos pajamos yra žymiai didesnės, nei nurodo. Tretysis asmuo I. S. verčiasi dėvėtų rūbų prekyba, kuri krizės laikotarpiu nėra nuostolinga. Į byla pateikti įrodymai apie gautas iš verslo pajamas neatitinka tikrovės. Be to, iš Panevėžio socialinės rūpybos skyriaus pažymos matyti, kad nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. gaunamais vaiko pinigais, kurie buvo skirti G. S., disponavo atsakovo šeima.
5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nuo 2010-06-16. D. G. S. pas atsakovo tėvus buvo išvykusi tik kelioms dienoms, nes mirus ieškovės tėvui, mergaitė grįžo namo pas ieškovę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas mano, jog iš jo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista po 250,00 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai išlaikymo suma yra per didelė, neatitinkanti jo materialines galimybes, pažeidžianti jo šeimoje augančių kitų mažamečių vaikų interesus.
Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.
Kaip matyti š bylos medžiagos, atsakovas V. S. ir ieškovė I. S. turi dvi nepilnametes dukras: G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Atsakovas taip pat turi nepilnametį sūnų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio motina yra tretysis asmuo I. S., ir su kuria atsakovas nuo 2007-01-20 gyvena santuokoje ( b. l. 23, 27). Visus tris nurodytus nepilnamečius vaikus atsakovas privalo materialiai išlaikyti (LR CK 3.192 str.).
Atsakovas taip pat nurodo, kad jis privalo materialiai išlaikyti jo šeimoje gyvenančius nepilnamečius vaikus: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad nepilnamečių L. B. ir L. B. tėvas yra S. B. (b. l. 25, 26), todėl jis ir vaikų motina I. S. (buvusi „B.“), o ne atsakovas V. S. LR CK 3.192 str. prasme privalo išlaikyti nurodytus nepilnamečius vaikus. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 7 d. sprendimu nepilnamečiams L. B. ir L. B. iš jų tėvo S. B. yra priteistas išlaikymas po 125,00 Lt per mėnesį (b. l. 79-80). Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko (vaikų) poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.). Todėl esant nurodytiems pagrindams, tretysis asmuo I. S. gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Dėl išdėstyto, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis privalo išlaikyti sutuoktinės I. S. nepilnamečius vaikus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės pateiktų paaiškinimų, kad nepilnamečių dukrų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 600 Lt (b. l. 94-95, 96-97), tačiau nurodo, kad jis nėra pajėgus teikti teismo priteistos 250,00 Lt per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui sumos. Teigia, kad jo finansinės galimybės leidžia dukrų išlaikymui mokėti tik po 135,00 Lt per mėnesį.
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra ganėtinai dar jauno amžiaus. Ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra apie 1000,00 Lt (b. l. 93, 152), ji turi nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2006-07-25 duomenimis buvo 15882,00 Lt (b. l. 104), kuriame ji ir gyvena su nepilnametėmis dukromis (b. l. 109-110), ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas baigiasi 2011-08-10 (b. l. 101-102). Tačiau esant ir ganėtinai sunkiai ieškovės finansiniai padėčiai, ji nuo 2010-06-16 išlaiko dukras, teigia, jog pajėgi teikti dukroms išlaikymą po 250,00 Lt – 300,00 Lt per mėnesį (b. l. 127).
Atsakovas nuo 2010-01-28 yra registruotas darbo biržoje, nuo 2010-08-04 negauna nedarbo draudimo išmokos (b. l. 53), jis turi nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2006-07-21 duomenimis buvo 89780,00 Lt (b. l. 141-142), kuriame atsakovas ir gyvena su šeima (b. l. 28, 29). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėto nekilnojamojo turto įsigijimui 2006 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui buvo suteiktas kreditas, kuris iki šiol negrąžintas (b. l. 36, 65-71, 72-78), atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, įregistruota hipoteka, o nuo 2010-09-10 turtas areštuotas (b. l. 141-142). Iš 2010-01-26 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pažymos matyti, kad atsakovui yra nustatytas 80 proc. darbingumo lygis (b. l. 143). Todėl atsakovas teigia, kad jis dukroms gali teikti išlaikymą tik po 135,00 Lt per mėnesį.
Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo finansinių įsipareigojimų prisiėmimas pagal kredito sutartis nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kadangi šiuos finansinius įsipareigojimus atsakovas prisiėmė, siekdamas įsigyti anksčiau nurodyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, t. y. siekdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nes kredito sutarties su banku pasirašymo metu 2006-08-17, atsakovas gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, iki nutraukiant santuoką, buvo ieškovės ir atsakovo jungtinė nuosavybė (b. l. 3-4, 145). Kai tuo tarpu ieškovė po santuokos nutraukimo su atsakovu apsigyveno bute, o ne nuosavame name, t. y. ji pasirinko gyvenamąjį būstą pagal savo finansines galimybes, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti, todėl yra nepajėgus teikti ir pirmosios instancijos teismo priteisto 250,00 Lt per mėnesį išlaikymo nepilnametėms dukroms. Kaip matyti iš jau minėtos 2010-01-26 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pažymos, atsakovas, vadovaujantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 3 p, yra pripažintas darbingu (b. l. 143). Kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą teikti, kad atsakovas dėl kokių nors objektyvių priežasčių neturi galimybės įsidarbinti ir gauti pajamų, byloje nėra pateikta.
Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms po 250,00 Lt per mėnesį, o nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 250,00 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Dėl išlaikymo priteisimo momento.
LR CK 3.200 str. nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. LR CPK 376 str. 3 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys sutarė, kad nepilnametė dukra G. S. gyvens su tėvu V. S., o nepilnametė dukra B. S. gyvens su motina I. S., todėl šalys sutarė, jog neturės pretenzijų viena kitai dėl dukterų materialinio išlaikymo (b. l. 6-7). Iš byloje esančio 2010-04-21 nepilnametės G. S. prašymo matyti, kad mergaitė išreiškė norą gyventi su motina (b. l. 15), todėl ieškovė 2010-04-29 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu dėl nepilnametės dukters G. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšų priteisimo (b. l. 1-2). Iš ieškovės 2010-10-01 paaiškinimo – papildymo (b. l. 84-89), nepilnametės G. S. paaiškinimų, duotų 2010 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu (b. l. 129) matyti, kad mergaitė apsigyveno pas ieškovę nuo 2010 m. birželio 16 d. Duomenų, kad nuo 2010 m. birželio 16 d. atsakovas būtų teikęs išlaikymą tiek G. S., tiek B. S., nėra, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo 2010 m. birželio 16 d., o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat nepateikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pagrindžiančių įrodymų, kad dukra G. S. nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010-08-31 atostogavo pas atsakovo tėvus kaime.
Dėl kitų apeliacino skundo argumentų.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos, neva, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į trečiojo asmens I. S. išsakytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus apie jos gaunamas pajamas.
Tretysis asmuo I. S. yra į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui nutarus, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms (LR CPK 47 str.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nedisponuoja ginčo dalyku, jo dalyvavimo procese tikslas yra pagalba šaliai, su kuria jis dalyvauja, šiuo konkrečiu atveju – atsakovui. Išlaikyti nepilnametes dukras yra asmeninė atsakovo, o ne trečiojo asmens prievolė. Todėl, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo, o ne trečiojo asmens finansines galimybes teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. O tretysis asmuo I. S., manydama, kad teismui priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 250,00 Lt per mėnesį yra pažeidžiami jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesai, gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (LR CK 3.194 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo V. S. priteistina Valstybei 8,13 Lt (b. l. 190) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei 8,13 Lt (aštuonis litus 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.