Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. administracinio nusižengimo bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 430 Eur dydžio bauda už tai, kad jis per įgaliotą atstovą E. P. organizavo remonto, atnaujinimo, dažymo darbus kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka su Palangos miesto savivaldybės administracija suderinto projekto kioskui ir reklaminei iškabai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai ant kiosko, ir negavęs nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, taip pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 34.6, 34.25 punktus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktus bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taip pat V. P., gavęs elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 24 d. išsiųstą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimą, reg. Nr. (19.2.E)J1-432, per nustatytą 10 darbo dienų terminą, t. y. iki 2022 m. birželio 7 d., nesiėmė priemonių tam, kad pašalintų nesuderintą su Palangos miesto savivaldybės administracija kioską „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo išduotas ir galiojantis Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti komercinę veiklą viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, taip pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1 punktus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu V. P. buvo nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis per įgaliotą atstovą E. P. organizavo remonto, atnaujinimo, dažymo darbus kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka su Palangos miesto savivaldybės administracija suderinto projekto kioskui ir reklaminei iškabai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai ant kiosko, ir negavęs nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, taip pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 34.6, 34.25 punktus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktus bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taip pat V. P., gavęs elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 24 d. išsiųstą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimą, reg. Nr. (19.2.E)J1-432, per nustatytą 10 darbo dienų terminą, t. y. iki 2022 m. birželio 7 d., nesiėmė priemonių tam, kad pašalintų nesuderintą su Palangos miesto savivaldybės administracija kioską „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo išduotas ir galiojantis Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti komercinę veiklą viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, taip pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1 punktus. Tačiau skundžiamu nutarimu apylinkės teismas V. P. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje, nutraukė.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė ANK 366 straipsnio 1 dalies, 505 straipsnio 1 dalies ir 144 straipsnio 1 dalies dispozicijas, taip pat Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1, 34.6, 34.25 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktų bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, todėl apygardos teismas dar kartą to paties nekartoja. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 366 straipsnio 1 dalies, 144 straipsnio 1 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės, todėl nukreipia į kitus teisės aktus, o šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja tik laikinų nesudėtingų statinių projektų derinimus.

10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto statybos ir architektūros skyriaus gamybinė personalo grupė 1981 m. balandžio 24 d. sudarė projektą Nr. 81, jo objektas vasarinio tipo kino kasų projektas (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas (t. 1, b. l. 18–35). 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, juo E. P. buvo perleistas statinys – išankstinės kino bilietų kasos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36–38). 2009 m. balandžio 2 d. tarp E. P. kartu su R. P. ir V. P. buvo sudarytas susitarimas, juo V. P. buvo padovanotas aptariamas statinys, t. y. išankstinės bilietų kasos (t. 1, b. l. 39). 2009 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų – pastato – panaudos sutartimi V. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti šias patalpas ir vykdyti prekybą (t. 1, b. l. 40–42). 2020 m. vasario 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 20/02/29-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P., išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus E. U., pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–49). 2021 m. rugpjūčio 10 d. negyvenamųjų patalpų sutartimi V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (t. 1, b. l. 50–58). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad pastatas – išankstinės kasos, (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį neįregistruoti. Pagrindinė naudojimo paskirtis – prekyba (t. 1, b. l. 59, t. 2, b. l. 19).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamo pastato – išankstinių kasų, (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ statusas ir daiktinės teisės į jį neįregistruoti, t. y. pastato statusas nėra aiškus, tačiau šis pastatas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje yra įregistruotas, o jo naudojimo paskirtis – prekyba. Todėl ši aplinkybė savaime nepatvirtina to, kad tai tik laikinas nesudėtingas statinys. Priešingai, aptarti duomenys parodo, kad pastatas pastatytas pagal 1981 m. projektą, ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad prekybinis objektas buvo pastatytas teisėtai, suderintas įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog V. P. statinį yra įgijęs sąžiningai ir teisėtai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas direktoriaus įsakymu Nr. 37ĮV-498 „Dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo panaikinimo“ panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), Maisto tvarkymo subjekto registracijos Nr. 37MTSPĮ-1181 galiojimą, išduotą 2022 m. balandžio 11 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 37SV-131 uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą. Tačiau pažymėtina, kad šie sprendimai buvo priimti tik 2022 metais, o iki tol prekybinė veikla minėtame objekte buvo vykdoma daug metų, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad objekto faktinis savininkas turėjo pagrindo manyti, kad statinys nėra laikinas nesudėtingas statinys, ir jam netaikomos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, jis juo naudojasi kaip sąžiningas jo įgijėjas, o būtent iškilus ginčui dėl statinio statuso, V. P. ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas pareiškėjo V. P., atstovaujamo advokato V. R., pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nekilnojamojo daikto valdymo, juo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2YT-216-588/2023). Taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-162-999/2023 ir pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros departamento dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą V. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią šiaurinėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini); pašalinti atsakovo V. P. faktiškai valdomą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti, kad pašalinus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini) “, atsakovas V. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) , tinkančią naudoti. Tačiau pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-162-999/2023 nagrinėjimas pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros departamento dėl pažeistų teisių gynimo yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-216-588/2023 ir įsiteisės teismo sprendimas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), motyvuojant tuo, kad ginčas vyksta dėl to paties objekto, t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P. ir tretiesiems asmenims. Šiuo atveju teisminio proceso metu V. P. siekia įregistruoti statinį VĮ „Registrų centras“ būtent kaip nekilnojamąjį daiktą, nes mano, jog tai statinys, priskirtinas nekilnojamųjų daiktų kategorijai, kad tai nėra laikinas nesudėtingas statinys, kuriuo naudojantis būtų privalu laikytis Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų, jis statinį jau įgijo su reklamine iškaba bei pastatu naudojosi (vykdė veiklą) daug metų. Šiuo metu, kadangi teisminis procesas tik vyksta, nėra ir jokio teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinį.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog statinys (kioskas) buvo ar yra laikinas nesudėtingas statinys, dėl kurio taikytinos šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties būtinojo požymio – kaltės (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl jis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai.

14. Atsižvelgdamas į skundžiamame nutarime nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas, kuriuo V. P. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra pagrįstas ir teisėtas bei apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas advokatas V. R. prašo priteisti V. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat gautas ir V. P. prašymas priteisti jam jo patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

16. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Iš teismui pateikto V. P. prašymo ir pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad V. P. atstovui advokatui V. R. už susipažinimą su apeliaciniu skundu, už apeliacinio skundo analizę ir vertinimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 500 Eur.

18. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, į aptartą teisinį reglamentavimą dėl išlaidų priteisimo, į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą sunkinančiais pagrindais padavė Institucijos atstovė, todėl V. P. buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, taip pat į tai, kad Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, V. P. prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokato teisines paslaugas yra pagrįstas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 1 500 Eur dydžio suma yra pernelyg didelė.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas tik iš dalies. Pažymėtina, kad advokatas V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktą V. P. atstovavo ir apylinkės teisme. Nors apylinkės teismui paduotame skunde pasirašė V. P., tačiau atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys iš esmės sutampa, jokių naujų esminių argumentų atsiliepime nenurodyta, advokatui šios bylos faktinės aplinkybės buvo žinomos. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, iš Palangos miesto savivaldybės priteistina V. P. 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš Palangos miesto savivaldybės V. P. 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama.