- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- AN2-4-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00050-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. administracinio nusižengimo bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 430 Eur dydžio bauda už tai, kad jis per įgaliotą atstovą E. P. organizavo remonto, atnaujinimo, dažymo darbus kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka su Palangos miesto savivaldybės administracija suderinto projekto kioskui ir reklaminei iškabai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai ant kiosko, ir negavęs nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, taip pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 34.6, 34.25 punktus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktus bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taip pat V. P., gavęs elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 24 d. išsiųstą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimą, reg. Nr. (19.2.E)J1-432, per nustatytą 10 darbo dienų terminą, t. y. iki 2022 m. birželio 7 d., nesiėmė priemonių tam, kad pašalintų nesuderintą su Palangos miesto savivaldybės administracija kioską „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo išduotas ir galiojantis Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti komercinę veiklą viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, taip pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena V. P. nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė I. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir palikti galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą.
3.1. Skunde pažymima, kad pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais teiginio, jog prekybinis kioskas yra pastatytas teisėtai ir suderintas įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, teismui yra pateikta eilė įrodymų, kad prekybinis kioskas yra pastatytas neteisėtai, neturint reikalingų leidimų ir suderinimų, neįregistruotas juridinių asmenų registre, neturi unikalaus numerio ir adreso.
3.2. Nurodoma, kad 2006 m. vasario 1 d. apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-517-676/2005 (apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 2A-333-123/2006). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko galioti apylinkės teismo sprendimą, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjo valdomas statinys yra laikinas statinys, be to, Statybos įstatymo nustatytas laikino statinio naudojimo 3 metų terminas yra praėjęs. Išduoto leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje iš kiosko galiojimo terminas pasibaigė 2004 m. rugpjūčio 31 d., dėl naujo leidimo prekybai kreiptasi nebuvo. Šią aplinkybę įrodo ir teismui pateiktas 2020 m. birželio 11 d. VĮ Registrų centras raštas Nr. S-49804 (16.1E) ,,Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. birželio 10 d. duomenimis, nurodytu adresu daiktas (statinys) ir daiktinės teisės į šį daiktą neįregistruotos. Aplinkybę, kad V. P. neturi dokumentų, įrodančių, kad statinys turi visus reikalingus leidimus ir suderinimus, patvirtina ir tai, kad 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas direktoriaus įsakymu Nr. 37ĮV-498 „Dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo panaikinimo“ panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), Maisto tvarkymo subjekto registracijos Nr. 37MTSPĮ-1181 galiojimą, išduotą 2022 m. balandžio 11 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 37SV-131 uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2022 m. birželio 16 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16Žn-50-(14.16.78.), kuriame nurodyta, kad nustatytas valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo faktas.
3.3. Atsižvelgdama nurodytas aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad statant ar remontuojant laikiną statinį, turėjo būti laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, kad asmenys privalo „statant lauko prekybos statinius ar įrangą, projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano reikalavimais“, ir 34.6. punkto reikalavimų, kad „draudžiama statyti ir įrengti laikinus nesudėtingus statinius ar įrenginius, pramoginius įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (jeigu jis reikalingas)“.
3.4. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai – administracijos 2022 m. birželio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl atlikto tikrinimo, nuotraukos, patvirtina, kad Institucijos pareigūnams 2022 m. birželio 12 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog ant prekybinio kiosko esanti iškaba yra ne tik kad nešalinama, o priešingai, ji yra atnaujinama (patikrinimo metu buvo atliekami iškabos dažymo darbai). Tad argumentas, kad ji jau buvo seniai ir niekas nekėlė pretenzijų, nėra priemonė, atleidžianti nuo administracinės atsakomybės. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad yra iškaba, prieš sezoną ją atnaujino ir nesiėmė jokių veiksmų, kad iškaba būtų suderinta teisės aktų nustatyta tvarka arba pašalinta. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Minėto įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad išorine reklama laikoma ir iškaboje pateikta informacija. Reklamos įstatymo 12 straipsnio l dalies 5 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.
3.5. Apeliantės tvirtinimu, Palangos miesto savivaldybės administracija ant pareiškėjo valdomo laikino statinio esančiai iškabai „(duomenys neskelbtini)“ nėra išdavusi leidimo, ji nėra suderinta įstatymų nustatyta tvarka. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas nereikalingas, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be jų (išimtis yra numatyta tik reklamai, talpinamai pastato viduje, tačiau ne išorinei reklamai). Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalia prekybinio kiosko stogo įrengtas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iš to, kas matyti fotografijose bei nurodyta nutarime, darė išvadą, kad šis užrašas atitinka iškabos sąvoką – ji yra ant pareiškėjo kioskelio prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant jos pateikiama informacija – reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (bistro). Ant iškabos nėra pateikta daugiau perteklinės informacijos. Teismas atkreipė dėmesį į Reklamos įstatymo 12 straipsnio l dalies 5 punktą ir 12 straipsnio 2 dalies l punktą, t. y., kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, išskyrus, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų, ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla. Apeliantė nurodo, kad teismui yra pateikta 2020 m. birželio 11 d. VĮ Registrų centras raštas Nr. S-49804 (16.1E) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. birželio 10 d. duomenimis, nurodytu adresu daiktas (statinys) ir daiktinės teisės į šį daiktą neregistruotos. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies l punkto nuostata gali būti taikoma kalbant apie reklamą esančią pastato viduje (statinyje), o ne išorėje.
3.6. Pažymima kad pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalies nuostatas, leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Aptariamuoju atveju išorinė reklama yra įrengta neturint galiojančio leidimo, todėl už pažeidimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, V. P. turi būti taikoma administracinė atsakomybė.
3.7. Skunde nurodoma, kad nei Pareiškėjas, nei teismas nutartyje neneigia aplinkybės, jog prekybinis kioskas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam nėra suteiktas adresas, nėra suformuotas žemės sklypas, iškaba esanti ant statinio yra nesuderinta, tačiau, pasak teismo, tol, kol vyksta nuosavybės teisės klausimas civilinėje byloje, negali būti priimami jokie sprendimai. Tačiau, apeliantės nuomone, laikantis tokios pozicijos yra formuojama ydinga nebaudžiamumo praktika, toleruojant daromus administracinius nusižengimus. V. P. neginčija, kad laikinas statinys jam priklauso, priešingai, teigia, kad jis yra jo, tad ir atsakomybę už padarytus administracinius pažeidimus turi pareigą prisiimti. V. P. priklausantis laikinas statinys neįregistruotas juridinių asmenų registre, nenugriautas per nustatytą terminą, ant pastato esanti iškaba „(duomenys neskelbtini)“ nesuderinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, apeliantės tvirtinimu, Institucijos nutarimas, kuriuo V. P. paskirta bauda už pažeidimus, numatytus ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio l dalyje ir 144 straipsnio l dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas advokatas V. R. prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės I. Š. apeliacinio skundo netenkinti, priteisti V. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu V. P. buvo nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis per įgaliotą atstovą E. P. organizavo remonto, atnaujinimo, dažymo darbus kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka su Palangos miesto savivaldybės administracija suderinto projekto kioskui ir reklaminei iškabai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai ant kiosko, ir negavęs nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, taip pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 34.6, 34.25 punktus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktus bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taip pat V. P., gavęs elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 24 d. išsiųstą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimą, reg. Nr. (19.2.E)J1-432, per nustatytą 10 darbo dienų terminą, t. y. iki 2022 m. birželio 7 d., nesiėmė priemonių tam, kad pašalintų nesuderintą su Palangos miesto savivaldybės administracija kioską „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo išduotas ir galiojantis Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti komercinę veiklą viešojoje vietoje, t. y. valstybinėje žemėje, taip pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1 punktus. Tačiau skundžiamu nutarimu apylinkės teismas V. P. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje, nutraukė.
9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė ANK 366 straipsnio 1 dalies, 505 straipsnio 1 dalies ir 144 straipsnio 1 dalies dispozicijas, taip pat Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 8.6.1, 34.6, 34.25 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9, 11, 12 punktų bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, todėl apygardos teismas dar kartą to paties nekartoja. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 366 straipsnio 1 dalies, 144 straipsnio 1 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės, todėl nukreipia į kitus teisės aktus, o šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja tik laikinų nesudėtingų statinių projektų derinimus.
10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto statybos ir architektūros skyriaus gamybinė personalo grupė 1981 m. balandžio 24 d. sudarė projektą Nr. 81, jo objektas vasarinio tipo kino kasų projektas (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas (t. 1, b. l. 18–35). 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, juo E. P. buvo perleistas statinys – išankstinės kino bilietų kasos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36–38). 2009 m. balandžio 2 d. tarp E. P. kartu su R. P. ir V. P. buvo sudarytas susitarimas, juo V. P. buvo padovanotas aptariamas statinys, t. y. išankstinės bilietų kasos (t. 1, b. l. 39). 2009 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų – pastato – panaudos sutartimi V. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti šias patalpas ir vykdyti prekybą (t. 1, b. l. 40–42). 2020 m. vasario 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 20/02/29-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P., išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus E. U., pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43–49). 2021 m. rugpjūčio 10 d. negyvenamųjų patalpų sutartimi V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (t. 1, b. l. 50–58). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad pastatas – išankstinės kasos, (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį neįregistruoti. Pagrindinė naudojimo paskirtis – prekyba (t. 1, b. l. 59, t. 2, b. l. 19).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamo pastato – išankstinių kasų, (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ statusas ir daiktinės teisės į jį neįregistruoti, t. y. pastato statusas nėra aiškus, tačiau šis pastatas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje yra įregistruotas, o jo naudojimo paskirtis – prekyba. Todėl ši aplinkybė savaime nepatvirtina to, kad tai tik laikinas nesudėtingas statinys. Priešingai, aptarti duomenys parodo, kad pastatas pastatytas pagal 1981 m. projektą, ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad prekybinis objektas buvo pastatytas teisėtai, suderintas įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog V. P. statinį yra įgijęs sąžiningai ir teisėtai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas direktoriaus įsakymu Nr. 37ĮV-498 „Dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo panaikinimo“ panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), Maisto tvarkymo subjekto registracijos Nr. 37MTSPĮ-1181 galiojimą, išduotą 2022 m. balandžio 11 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 37SV-131 uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), vykdomą veiklą. Tačiau pažymėtina, kad šie sprendimai buvo priimti tik 2022 metais, o iki tol prekybinė veikla minėtame objekte buvo vykdoma daug metų, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad objekto faktinis savininkas turėjo pagrindo manyti, kad statinys nėra laikinas nesudėtingas statinys, ir jam netaikomos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, jis juo naudojasi kaip sąžiningas jo įgijėjas, o būtent iškilus ginčui dėl statinio statuso, V. P. ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas pareiškėjo V. P., atstovaujamo advokato V. R., pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nekilnojamojo daikto valdymo, juo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2YT-216-588/2023). Taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-162-999/2023 ir pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros departamento dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą V. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią šiaurinėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini); pašalinti atsakovo V. P. faktiškai valdomą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti, kad pašalinus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini) “, atsakovas V. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) , tinkančią naudoti. Tačiau pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-162-999/2023 nagrinėjimas pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros departamento dėl pažeistų teisių gynimo yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-216-588/2023 ir įsiteisės teismo sprendimas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), motyvuojant tuo, kad ginčas vyksta dėl to paties objekto, t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P. ir tretiesiems asmenims. Šiuo atveju teisminio proceso metu V. P. siekia įregistruoti statinį VĮ „Registrų centras“ būtent kaip nekilnojamąjį daiktą, nes mano, jog tai statinys, priskirtinas nekilnojamųjų daiktų kategorijai, kad tai nėra laikinas nesudėtingas statinys, kuriuo naudojantis būtų privalu laikytis Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų, jis statinį jau įgijo su reklamine iškaba bei pastatu naudojosi (vykdė veiklą) daug metų. Šiuo metu, kadangi teisminis procesas tik vyksta, nėra ir jokio teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinį.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog statinys (kioskas) buvo ar yra laikinas nesudėtingas statinys, dėl kurio taikytinos šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėties būtinojo požymio – kaltės (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl jis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai.
14. Atsižvelgdamas į skundžiamame nutarime nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas, kuriuo V. P. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra pagrįstas ir teisėtas bei apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas advokatas V. R. prašo priteisti V. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat gautas ir V. P. prašymas priteisti jam jo patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
16. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Iš teismui pateikto V. P. prašymo ir pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad V. P. atstovui advokatui V. R. už susipažinimą su apeliaciniu skundu, už apeliacinio skundo analizę ir vertinimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 500 Eur.
18. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, į aptartą teisinį reglamentavimą dėl išlaidų priteisimo, į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą sunkinančiais pagrindais padavė Institucijos atstovė, todėl V. P. buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, taip pat į tai, kad Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, V. P. prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokato teisines paslaugas yra pagrįstas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 1 500 Eur dydžio suma yra pernelyg didelė.
19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas tik iš dalies. Pažymėtina, kad advokatas V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktą V. P. atstovavo ir apylinkės teisme. Nors apylinkės teismui paduotame skunde pasirašė V. P., tačiau atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys iš esmės sutampa, jokių naujų esminių argumentų atsiliepime nenurodyta, advokatui šios bylos faktinės aplinkybės buvo žinomos. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, iš Palangos miesto savivaldybės priteistina V. P. 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš Palangos miesto savivaldybės V. P. 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis neskundžiama.