- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-180-198/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03585-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-180-198/2013
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03585-2012-9
2013 m. kovo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5617-812/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Žemėpatis“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Žemėpatis“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 57 728,28 Lt skolą, 2 946,85 Lt delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų. Nurodė, kad 2011-11-11 varžytynių būdu įsigijo nuosavybės teisę į atsakovo išsinuomotus sklypus su reikalavimo teise į žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis ir reikalavimo teisę į 28 480,16 Lt skolą, kuris susidarė atsakovui nemokant nuomos mokesčio. Kadangi atsakovas nevykdė laiku mokėti nuomos mokestį, žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos ir ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovas D. Š. 2012-08-08 pateikė teismui prieštaravimus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. preliminaraus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu pakeitė 2012 m. liepos 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies priteisė ieškovei iš atsakovo 28 480,16 Lt žemės nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieškovės pateiktas 2011-11-11 varžytynių aktas pasirašytas ir patvirtintas juridinių asmenų atstovų parašais bei antspaudais, atsakovas neginčijo žemės nuomos sutarčių sąlygų dėl nuomos mokesčio dydžio, nenurodė jokių kitų reikalavimo dėl nuomos mokesčio nepagrįstumo aplinkybių, todėl iš atsakovo priteisė nuomos mokestį už 2009-2010 metus. Pripažino, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys nutrauktos nuo 2011-07-30 ir ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo žemės nuomos mokestį už 2011 metus, baudą už sutarčių nutraukimą ir delspinigius. Teigė, kad ieškovę ir atsakovą nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl priteisė 5 procentus metinių palūkanų. Atmetė atsakovo prašymą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, nes iš esmės būtų paneigtas teismo sprendimas, būtų pažeisti ieškovės tiesėti lūkesčiai gauti priteistą skolos sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju, protingam terminui atidėti teismo sprendimo įvykdymą arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis, mokant ne daugiau kaip 500 Lt per mėnesį. Nurodo, kad ieškovės ieškinys turėjo būti nagrinėjamas taikant bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne dokumentinio proceso tvarka, nes nepagrindė reikalavimo neginčijamais leistinais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad ieškovė teismui įpareigojant nepateikė 2011-11-11 varžytynių akto Nr. 02 originalo, kas kelia abejones dėl jo egzistavimo/tikrumo, be to pateikti 2011-11-11 varžytynių aktų Nr. 01 ir 02 išrašai negalėjo būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos ir teismo turėjo būti vertintos kritiškai. Nurodo, kad 2011-11-11 varžytynių akto Nr. 02 kopija kelia abejones dėl reikalavimo dėl 28 480,16 Lt reikalavimo perleidimo ieškovei pagrįstumo ir teisėtumo. Abejoja, ar reikalavimo teisės į atsakovą galėjo būti/buvo perleistos ieškovei, nes tiek ieškovė, tiek pradinis kreditorius bankrutavusi UAB „Žemės vystymo fondas 18“ priklausė vienai AB „Invalda“ įmonių grupei. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis dėl ligos nesvarbiomis, neatsižvelgė į jo objektyvų negalėjimą dėl ligos iki teismo posėdžio pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu, tuo teismas grubiai pažeidė proceso šalių teisės turėti atstovą bylą nagrinėjant teisme įgyvendinimą, taip pat pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo principus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas faktines aplinkybes dėl jo sunkios finansinės padėties, motyvuodamas ieškovės paskoliniais įsipareigojimais, rėmėsi neaktualiais duomenimis apie paskolos grąžinimą. Mano, kad piniginės sumos išdėstymas turės įtakos vystant žemės ūkio veiklą, atsižvelgiant į vykdomos veiklos mastų santykį tarp ieškovės ir atsakovo bei ieškovės gaunamų ekonominės naudos ir jo patiriamų neigiamų finansinių pasekmių proporcingumą ir adekvatumą. Paaiškina, kad jo turtinė padėtis yra sunki dėl taikomų areštų turtui bei pajamoms, o priverstinis vykdymas neigiamai įtakos jo vykdomą ūkinę veiklą, dėl ko negalės realizuoti ūkinės veiklos produkcijos, kils grėsmė ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir ateityje. Teigia, kad protingam terminui atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų sudaryta galimybė grąžinti ieškovei teismo sprendimu priteistą skolą bei išvengta galinčių kilti itin neigiamų ir neproporcingų padarinių. Mano, kad ieškovei, priklausančiai itin didelei įmonių grupei, skola suma nėra didelė ir svarbi, kokia yra jam, susidūrusiam su neplanuotais finansiniais sunkumais ir vėlesnis skolos grąžinimas neturėtų pažeisti ieškovės teisių ir interesų. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes buvo apribota teisė pasisakyti žodžiu bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Žemėpatis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teikdamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka, pateikė piniginį reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurių kopijos atitinka Civilinio proceso reikalavimus. Atsakovo abejones dėl 2011-11-11 varžytynių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paneigia įrašas Nekilnojamojo turto registre apie įregistruotą ieškovės nuosavybės teisę 2011-11-11 varžytynių akte Nr. 01 nurodytus žemės sklypus, paties atsakovo patvirtinimas, kad gavo pranešimus apie ieškovei perleistas reikalavimo teises ir tai, kad BUAB „Žemės vystymo fondas 18“ nereikalauja iš atsakovo sumokėti perleistą ieškovei skolą. Nurodo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą asmenų parašai PVM sąskaitoms faktūros neprivalomi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą nedalyvaujant atsakovui išnagrinėjo visapusiškai ir tinkamai įvertinęs visas su atsakovo neatvykimu į teismo posėdį susijusias aplinkybes. Nesutinka su atsakovo prašymu atidėti ar dalimis išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teigia, kad atsakovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl prašo skirti 20 000 Lt baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.
Byloje nustatyta, kad 2008-03-26 UAB „Žemės vystymo fondas 18" ir atsakovas ūkininkas D. Š. sudarė žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 18-ŽNS-016; 18-ŽNS-017; 18-ŽNS-018; 18-ŽNS-019; 18-ŽNS-020 (1 t., b. l. 36-45). Bankrutavusios UAB „Žemės vystymo fondas 18“ bankroto administratorius 2011-06-20 atsakovą informavo apie susidariusią 28 480,16 Lt skolą ir nurodė, jog nesumokėjus skolos, nuomos sutartys vienašališkai bus nutrauktos nuo 2011-07-30 (1 t., b. l. 63). 2011-11-11 Varžytynių aktu Nr. 01 ieškovei buvo perduota nuosavybėn atsakovo nuomojami žemės sklypai su reikalavimo teise į nuomos sutartis ir Varžytynių akto Nr. 02 pagrindu, ieškovei UAB ,,Žemėpatis“ buvo perduota reikalavimo teisė į atsakovo D. Š. 28 480,16 Lt skolą pagal atsakovui išrašytą 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZVF1800064 15 475,52 Lt sumai, 50 procentų sumos apmokėjimo terminas iki 2009-03-01 ir likusios 50 procentų sumos apmokėjimo terminas iki 2009-12-01, ir pagal 2010-11-10 PVM sąskaitą faktūrą ŽVF Nr. 1800091 13 004,64 Lt sumai (be PVM), viso 28 480, 16 Lt (1 t., b. l. 46, 52-53, 55). 2011-12-29 ieškovė išrašė atsakovui D. Š. PVM sąskaitą faktūrą PAT Nr. 0000005 – 1953,64 Lt sumai, PVM sąskaitą faktūrą PAT Nr. 0000020 – 3499,77 Lt sumai, PVM sąskaitą faktūrą PAT Nr. 0000022 – 2170,76 Lt sumai, PVM sąskaitą faktūrą PAT Nr. 0000023 – 4194,30 Lt sumai, PVM sąskaitą faktūrą PAT Nr. 0000024 – 3124,55 Lt sumai, viso 14 943,02 Lt dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už 2011 metus (1 t., b. l. 47-51). Atsakovas žemės nuomos mokesčio ir įsiskolinimo nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas priteisė 28 480,16 Lt žemės nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (1 t., b. l. 162-165).
Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str. 1 d.). Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį, rašytiniais įrodymais laikomi dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Byloje dalyvaujantis asmuo, kuris grindžia reikalavimus rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas, patvirtintas teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2 d.). Apeliantas skunde teigia, jog ieškovės ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, nes nebuvo pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Iš bylos dokumentų matyti, jog ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė išrašus iš 2011-11-11 varžytynių aktų Nr. 01 ir 02 (1 t., b. l. 46, 55), o teismui įpareigojus, pateikė 2011-11-11 Varžytynių akto Nr. 01 originalą ir patvirtintas kopijas, o Varžytynių akto Nr. 02 patvirtintas kopijas (1 t., b. l. 106-111, 127-128). Dokumentų kopijų bei išrašų įforminimą reglamentuoja LR Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateiktos 2011-11-11 varžytynių kopijos tinkamai patvirtintos, nes turi visus privalomus dokumentų kopijoms būtinus rekvizitus: specialiąją žymą „KOPIJA“, tikrumo žymą, tvirtinančio asmens pareigų pavadinimą, parašą, vardą (vardo raidę) ir pavardę, datą (LR Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 35 p., 53-55 p.). Apeliantas nepateikė kitokių įrodymų, paneigiančių varžytynių aktų kopijų tinkamumą (CPK 178 str.). Atmestini apelianto teiginiai dėl nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų, nes LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (teisės akto redakcijos galiojusios sąskaitų faktūrų išrašymo metu) 13 straipsnio 1 dalyje bei LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (teisės akto redakcijos galiojusios sąskaitų faktūrų išrašymo metu) 80 straipsnio 1 dalyje nenumatytas privalomasis sąskaitos faktūros rekvizitas pirkėjo/paslaugų gavėjo ar pardavėjo parašas. Tai, kad ieškovė UAB „Žemėpatis“ priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir pirmoji kreditorė UAB „Žemės vystymo fondas 18“, nesuteikia pagrindo abejoti 2011-11-11 Varžytynių aktų Nr. 01 ir 02 egzistavimu, teisėtumu ir pagrįstumu, nes, kaip minėta, varžytynių aktų kopijos atitiko nustatytus reikalavimus, nekėlė abejonių dėl jų tikrumo. Be to, apeliantui šie varžytynių aktai turėjo būti žinomi ieškovei 2012-03-29 informavus atsakovą dėl nuomos sutarčių ir įsiskolinimo ir nėra duomenų, kad apeliantas būtų išreiškęs abejones dėl minėtų varžytynių aktų teisėtumo bei pagrįstumo (1 t., b. l. 95). Šiuo atveju apeliantas jokių pakankamų įrodymų dėl varžytynių aktų teisėtumo ir pagrįstumo su apeliaciniu skundu nepateikia (CPK 178 str.). Vertinant apelianto teiginius dėl jo pažeistos teisės tinkamai atstovauti savo interesus bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, sutiktina, jog pirmosios instancijos teismui protokoline nutartimi nepagrįstai nusprendė tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant atsakovui teismo posėdyje (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2012-10-18 protokoline nutartimi patenkino apelianto 2012-10-16 prašymą dėl jo ligos atidėti teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2012-11-26 (1 t., b. l. 135). Apeliantui 2012-11-22 pateikus teismui prašymą dėl jo ligos atidėti paskirtą teismo posėdį, teismui buvo pateikta informacija iš Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos, jog apeliantui D. Š. 2012-10-11 buvo diagnozuota ūmi radikulopatija ir 2012-11-06 ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija (1 t., b. l. 143). Nors ir CPK byloje dalyvaujančio asmens neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos nelaiko svarbia priežastimi (CPK 246 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į apelianto ligų ypatumus (radikulopatija bei ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija), kurie neabejotinai sukelia didelius nepatogumus pačiam apeliantui bei gali įtakoti kitų asmenų sveikatą, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti 2012-11-22 apelianto prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 185 str.). Tačiau nustačius procesinės teisės normų pažeidimą, vien šiuo pagrindu naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Šiuo atveju apeliantas savo pažeistų teisių gynybą įgyvendino per apeliacinio skundo padavimą (CPK 301 str., 305 str.). Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl ši pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ištyrusi ir įvertinusi visus byloje esančius bei pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog apeliacinio skundo motyvai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 185 str.).
CPK 284 straipsnio nuostatos įtvirtina teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliantas prašo protingam terminui atidėti teismo sprendimo įvykdymą arba išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis po 500 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto turimam turtui yra taikyti areštai daugiau nei 700 000 Lt sumai (1 t., b. l. 187-202). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant dideliam apelianto įsiskolinimui kreditoriams nėra pagrindo konstatuoti, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą protingam terminui ar išdėsčius sprendimo vykdymą apelianto prašomomis kas mėnesį 500 Lt sumomis bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas. Šiuo atveju nėra itin reikšminga ta aplinkybė, jog ieškovė yra įmonė didžiulei įmonių grupei. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad 2012-11-26 teismui priėmus sprendimą dėl skolos priteisimo būtų sumokėjęs UAB „Žemėpatis“ nors dalį priteistos sumos. Dėl paminėtų motyvų tenkinti prašymą nėra pagrindo, nes atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės tai reikštų nepagrįsto pranašumo suteikimą skolininkui ir paneigtų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeistų šalies, kurios naudai jis priimtas, t.y. ieškovės, lūkesčius. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tenkinti apelianto prašymą nėra pagrindo.
Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas D. Š. prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso motyvavo apribotomis jo teisėmis pasisakyti žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo išsprendimui byloje apeliantas yra pateikęs išsamius procesinius dokumentus ir turimus įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė UAB „Žemėpatis“ nepateikė duomenų, kad apelianto D. Š. pateiktas apeliacinis skundas prieštarauja įstatymo nuostatoms, nes minėtas skundas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi šaliai tokią teisę suteikia CPK 42 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. nuostatos, todėl konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.