Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), dirbantis prižiūrėtoju MB „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2024-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2020 m. birželio 2 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), nuomos punkte, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B. ir M. B., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020 m. spalio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Visaginas) prokuroro nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu atleidžiant E. B. ir M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkus, susitaikiusius su nukentėjusiuoju, bei A. G., kurio atžvilgiu, atskyrus ikiteisminį tyrimą dalyje, 2021 m. liepos 14 d. buvo priimtas Utenos apylinkės teismo teismo baudžiamasis įsakymas, pripažįstant A. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, apgaule, kito asmens naudai, įgijo svetimą, R. K. priklausantį turtą bendros 2 610 Eur vertės: keturis elektrinius paspirtukus – čioperius NKt-1 – 2 600 Eur vertės (vieno elektrinio paspirtuko čioperio vertė – 650 Eur) ir paspirtukuose buvusias SIM korteles, kurių vertė 10 Eur (vienos SIM kortelės vertė – 2,50 Eur), tai yra kartu su E. B. apsimesdami užsieniečiais, E. B. pateikus išgalvoto asmens V. U. vardu padarytą asmens dokumentą ir E. B. pasirašius V. U. vardu 2020 m. birželio 2 d. elektrinio dviračio (skuterio) nuomos sutartį su D. L., taip suklastojant tikrą dokumentą ir gavus teisę išsinuomoti keturis paspirtukus, jis, (M. B.) kartu su bendrininkais nugabeno paspirtukus į nuošalesnę vietą ir automobiliu nugabenę į Panevėžį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, pranešdamas neteisingus, fiktyvius duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015).

Kaltinimai M. B. grindžiami jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais (3t., b. l. 14-17, 4 t., b. l. 76-79), nukentėjusiojo R. K. parodymais (1 t., b. l. 37-40), liudytojų D. L., D. K., V. K. parodymais (1 t., b. l. 54-47, 66-69, 129-130), asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas E. B., M. B. parodymais (2 t., b. l. 42-46, 104-106, 122-125, 171-174), A. G., kurio atžvilgiu, atskyrus ikiteisminį tyrimą buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, parodymais (4 t., b. l. 28-30), R. K. pareiškimu (1 t., b. l. 29-30), apžiūros protokolu ir jo priedais – fotonuotraukomis (1 t., b. l. 31-34), savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolais (1 t., b. l. 60-63, 70-85), 2020-06-16 kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 97-99, 100-104, 111-119), išrašu iš fizinio asmens paieškos nacionaliniuose registruose ir Šengeno sistemoje (4 t., b. l. 27).

Visumą šių faktinių duomenų teismas pripažįsta įrodymais, kadangi jie gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, sudaro logišką įvykių seką ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Remdamasis šiais įrodymais ir detaliau jų neanalizuodamas, teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos kaltinamajam M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė būtent kaltinamasis. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog M. B. 2020 m. birželio 2 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), nuomos punkte, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule, kito asmens naudai, įgijo svetimą, R. K. priklausantį turtą bendros 2 610 Eur vertės: keturis elektrinius paspirtukus – čioperius NKt-1 – 2 600 Eur vertės ir paspirtukuose buvusias SIM korteles, kurių vertė 10 Eur, tai yra kartu su E. B. apsimesdami užsieniečiais, E. B. pateikus išgalvoto asmens V. U. vardu padarytą asmens dokumentą ir E. B. pasirašius V. U. vardu 2020 m. birželio 2 d. elektrinio dviračio (skuterio) nuomos sutartį su D. L., taip suklastojant tikrą dokumentą ir gavus teisę išsinuomoti keturis paspirtukus, jis, (M. B.) kartu su bendrininkais nugabeno paspirtukus į nuošalesnę vietą ir automobiliu nugabenę į Panevėžį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus M. B. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su tokiu proceso užbaigimu, bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (4 t., b. l. 88-92, 93-96). Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (4 t., b. l. 97-98).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, dirba, atlygino nusikaltimais padarytą žalą. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką straipsnių sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo nustatytas bausmės minimumas (BK 61 straipsnis, straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarė nesunkius nusikaltimus, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, toks draudimas padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Procesą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į M. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas M. B. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 18 d., 17.30 val. iki 2020 m. birželio 19 d., 19.10 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 1, 2 dalimis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti M. B.: 1) per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti M. B. bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į M. B. paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 18 d., 17.30 val. iki 2020 m. birželio 19 d., 19.10 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad M. B. atliko 6 (šešias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Išaiškinti M. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti M. B., kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti M. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus tokį prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.