- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-144-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50744-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
BK 63 str. 1, 3, 4, 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2019-02-22 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda jas iš dalies ir visiškai sudedant ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į atliktą bausmę jam įskaitytinas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas (šioje byloje) nuo 2018-10-21 d. iki 2019-02-22 d. ir atlikta bausmė pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-02-22 d. nuosprendį nuo 2019-02-22 d. iki 2019-03-28 d. bei 4 paros, išbūtos sulaikyme.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nuteistasis suimtas teismo salėje.
Iš M. V. priteista 5,40 EUR proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 promilių), 2018 m. spalio 21 d., apie 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) J. M. Š. priklausančiame mediniame gyvenamajame name, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, sukeldamas grėsmę, kad gali užsidegti visas gyvenamasis namas, užkišdamas celofaninį maišelį už butų (duomenys neskelbtini) durų tarpo ir degtukais jį padegdamas, pasikėsino sunaikinti svetimą, didelės vertės J. M. Š. priklausantį turtą - gyvenamąjį namą bendros 25 000 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas namo gyventojos.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį, dalyje dėl 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, pakeisti ir skirti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo.
3. Teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir prašė teismo jam skirti gydymą nuo alkoholizmo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nurodo, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Mano, kad jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė turėtų būti pakeista į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, paskyrė M. V. pagrįstą ir teisingą bausmę, taip pat nenusižengdamas BPK normoms naujai paskirtą bausmę subendrino su anksčiau paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. M. V. po šio bausmių subendrinimo, paskirtos dviejų rūšių bausmės – terminuotas laisvės atėmimas ir bauda. Jokios baudžiamojo poveikio priemonės M. V. nepaskirtos. Atsiliepime teigia, kad viena iš BK numatytų už laisvės atėmimą švelnesnių bausmių – laisvės apribojimas, kuris numato kaip vieną iš galimų įpareigojimų paskirti gydymą nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. Taip pat BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad atidėjus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, gali būti paskirta viena iš galimų pareigų – gydytis priklausomybės ligas. Prokuroro manymu, įvertinus M. V. asmenybę, anksčiau turėtus teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę. Taip pat prokuroro manymu, nėra galimybės ir atidėti laisvės atėmimo vykdymą. Prokuroras pažymi, kad BK nenumato jokių baudžiamojo poveikio ar kitokių priemonių, susijusių su priverstiniu gydymu nuo alkoholizmo, paskyrimo nuteistiems laisvės atėmimu asmenims, o tuo labiau nenumato tokio gydymo paskyrimo vietoj laisvės atėmimo bausmės dalies (3 mėnesiai), kuri realiai buvo pridėta subendrinant su anksčiau jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme.
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. M. V. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
8. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. V. nėra pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, taip pat nėra duomenų, jog nuteistajam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog M. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. M. V. po inkriminuojamos veikos padarymo ir šiuo metu (2018 m. lapkričio 13 - gruodžio 7 d.) gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl M. V. priverstinis gydymas šiuo metu nereikalingas (t.1, b. l. 199-200). Pažymėtina ir tai, jog BK nėra numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nors M. V. skunde ir neprašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau pareikšto prašymo pobūdis apeliuoja į tai, kad teismas, svarstydamas, ar yra pagrindas skirti gydymą nuo alkoholizmo, turėtų aptarti, ar yra pagrindas minėto straipsnio taikymui.
9. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad M. V. praeityje teistas 19 kartų, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, pasikėsinimą sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, atlieka laisvės atėmimo bausmę (LITEKO duomenys), naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas leidžia teigti, jog dėl ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, ir rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis. Be to, M. V. eilę kartų baustas ir administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai M. V. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties. Be to, byloje nėra duomenų, kad M. V. pats savo iniciatyva būtų kreipęsis į Priklausomybės ligų reabilitacines įstaigas ir tokiu būdu bandęs gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, vis tik byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde išreikštas noras gydytis nuo alkoholizmo, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir skirti įpareigojimą gydytis priklausomybes ligas.
10. Apelianto prašymas taikyti gydymą nuo alkoholizmo gali būti siejamas su baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų taikymu pagal BK normas skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas), tačiau šioje byloje pirmos instancijos teismas motyvuotai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau paminėta, skiriant laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme neskiriamos, išskyrus BK 42 straipsnyje 6 dalyje nurodytas priemones.
11. Pažymėtina, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam M. V. už BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui – 9 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019-02-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda jas iš dalies sudedant ir visiškai sudedant ir nustatyta galutinė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Paskirta bausmė atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
12. Galiausiai pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).
13. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.