Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-819-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-18
Bylos Nr.
2S-819-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24777-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
J. L. Č., N. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-819-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24777-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. Č. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30913-615/2016 pagal pareiškėjų N. Č. ir J. L. Č. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. B. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-773-717/2012 dėl atsakovų N. Č. ir J. Č. įpareigojimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).Antstolio R. B. kontoroje 2016 m. spalio 13 d. gautas pareiškėjų N. Č. ir J. Č. skundas dėl antstolio R. B. veiksmų, kuriam antstolis 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pašalinti trūkumus. 2016 m. lapkričio 7 d. skolininkai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2016 m. spalio 13 d. pateiktame antstoliui skunde aiškiai nurodyta, kad skundžiamas antstolio atsisakymas atlikti matavimus, kas pagal įstatymus antstoliui privaloma. Pareiškėjų teigimu, pateiktu skundu yra skundžiami antstolio veiksmai, o neteikiamas prašymas. Taip pat 2016 m. lapkričio 17 d. antstoliui pateiktas N. Č. ir J. Č. skundas, kuriuo skundžiami antstolio veiksmai, jog antstolis į vykdomąsias bylas nėra įdėjęs dokumentų iš civilinių bylų. Pareiškėjai tai laiko įstatymų pažeidimu, nes skunde išvardinti dokumentai, pareiškėjų vertinimu, yra svarbūs vykdomosioms byloms. Antstolio R. B. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu pareiškėjų skundas, papildytas 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškimu buvo netenkintas ir perduotas Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad iš 2016 m. spalio 13 d. skundo ir 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškimo turinio antstolis supranta, jog skolininkai neatliko jokių kitų veiksmų dėl to, jog statiniai atitiktų projektą po paskutinio sprendimo neįvykdymo akto surašymo, o tik prašo antstolį atvykti matuoti jų nuomone kitų skolininkams reikiamų atstumų tarp statinių. Antstolis R. B. pamatavo tai, ką jis laiko reikšminga vykdomosiose bylose, apie tai surašė aktus ir perdavė teismui spręsti dėl baudos skolininkams nevykdantiems teismo sprendimo paskyrimo. Antstolio vertinimu, 2016 m. lapkričio 17 d. skundas visiškai nepagrįstas dėl reikalaujamų dokumentų vykdomojoje byloje, nes skolininkai gali šiuos dokumentus, būdami civilinių bylų šalimis, pateikti antstoliui į vykdomąją bylą, jeigu mano, jog jie yra reikšmingi vykdymo procesui. Antstoliui nėra pareigos prašyti iš civilinių bylų dokumentų. Skolininkai nesinaudoja savo teisėmis ir akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu teikdami tokio pobūdžio skundus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjų N. Č. ir J. Č. skundų dėl antstolio R. B. veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turi teisę į vykdomąją bylą teikti dokumentus, kurie jų manymu yra būtini vykdomojoje byloje. Pareiškėjų skunde nurodytoje civilinėje byloje jie buvo byloje dalyvaujantys asmenys, todėl patys turi teisę nustatyta tvarka pasidaryti jų nurodomų dokumentų kopijas ir pateikti jas antstoliui, jei jų nuomone šie dokumentai vykdomajai bylai yra būtini. Teismas sprendė, kad antstolis vykdomojoje byloje yra atlikęs matavimus toje apimtyje, kurioje laikė reikšmingasis ir būtinais vykdymo procese. Nesutikdami su antstolio atliktais matavimais pareiškėjai, teismo vertinimu, turi teisę kreiptis į matininkus ir pareiškėjų lėšomis atliktus matininkų matavimus fiksuoti savo iniciatyva ir lėšomis iškviesto bet kurio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o taip pat turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą vykdomojoje byloje skolininkų lėšomis paskirti ekspertizę tiksliems atstumams nustatyti, jei pareiškėjų nuomone tokia ekspertizė vykdomo procese yra būtina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai J. L. Č. ir N. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog yra skundžiamas antstolio atsisakymas atlikti matavimus, kurie yra nurodyti situacijos plane M1:500 ir kituose. Tuo tarpu, antstolis nesivadovauja priimti 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ir nepagrįstai neatlieka matavimų. Antstolis turi patikrinti ar matavimai vietoje atitinka nurodytus projekte, teismas gali spręsti ar ginčo statinys pastatytas pagal projektą. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai nėra tinkamai suformulavę nei skundo dėl antstolio veiksmų, nei atskirojo skundo reikalavimų, nors jam jiems tokia pareiga kyla iš įstatymo. Tuo tarpu tiek teismo sprendime, tiek antstolio patvarkymuose paskaičiuoti atstumai tarp pastatų ir konstatuota, jog pareiškėjai (t. y. skolininkai) nėra įvykdę projekto sprendinio dėl 6 metrų atstumo tarp pastatų. Tuo tarpu antstolis vykdomoje byloje esančius reikšmingus matavimus yra atlikęs.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkinti pareiškėjų N. Č. ir J. L. Č. skundai dėl antstolių R. B. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Gautų vykdomųjų bylų bei nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. išduoti vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 dėl atsakovų N. Č. ir J. L. Č. įpareigojimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, atsisakius, pareiškėjų prašymu, atlikti išmatavimus tarp skolininkų statomo statinio (pripažinto savavališka statyba) ir greta esančio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal apeliantų pateiktą į bylą priedą Nr. 8 (civilinė byla Nr. 2S-819-555/2017, b. l. 21).Tiek antstolis R. B. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Apeliantai (pareiškėjai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog yra skundžiamas antstolio atsisakymas atlikti jų prašomus matavimus, o antstolis nesivadovauja Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vykdomasis dokumentas išduodamas vykdymui teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnis).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-779-717/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č. ir J. L. Č. bei trečiajam asmeniui P. P. dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, atsakovai N. Č. ir J. L. Č. įpareigoti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1394-658/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2076/2012 pareiškėjų kasacinį skundą atsisakyta priimti.Civilinėje byloje Nr. 2-773-717/2012 konstatuota, kad paskutiniu faktiniu duomenų patikrinimo aktu, surašytu 2012 m. vasario 24 d., kuris buvo atliktas labai tiksliai su lazeriniu prietaisu, buvo nustatyta, kad ginčo objektų ilgiai yra 16,86 m + 4,63 m + 3,59 m. arba viso 25,08 ilgio. Tokiu būdu pastatas buvo pailgintas 1,89 m. N. Č. ir J. L. Č. taip pat pažeidė ir projekto sprendinį, nesilaikydami įstatymo nustatyto atstumo tarp jų statomo statinio ir gretimame (duomenys neskelbtini) sklype esančio statinio. Projekte buvo nurodyta, kad atstumas tarp šių statinių turi būti 6 metrai. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 punktas nustato, kad mažiausi leistini priešgaisriniai atstumai tarp namų ir kitų pastatų priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio, nustatomi pagal Reglamento 1 priedą, kuriame yra nurodyta, kad mažiausias 6 metrų priešgaisrinis atstumas leistinas tarp namų ir kitų pastatų. Teismas sprendime konstatavo, kad patikrinimo aktais nustatyta, jog nurodytas atstumas tarp atsakovų statomų statinių ir sklype (duomenys neskelbtini) esančio medinio namo yra 5 metrai, kas laikytina akivaizdžius įstatymo pažeidimu. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1394-658/2012, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjai neginčijo faktinių aplinkybių, kad vienas iš išorinių ginčo statinių matmenų – bendras statinių ilgis, o taip pat ir ginčo statinių atstumas iki gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio medinio gyvenamojo namo neatitinka ilgio bei atstumo, kurie yra nustatyti statybą leidžiančiame dokumente, t. y. atsakovams 2003 m. sausio 22 d. išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai neginčijo faktinės aplinkybės, kad statydami ginčo statinius jie pakeitė statinių vietą sklype, t. y. pastatė juos ne visiškai toje vietoje, kurioje statiniai buvo suprojektuoti ir šio projekto pagrindu išduotas statybos leidimas.Iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos taip pat nustatyta, kad antstolio sprendimų neįvykdymo aktais buvo nustatyta, kad atstumai nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini), iki gyvenamųjų namo adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra: nuo taško A statmenai iki taško E – 4,73 m, nuo taško D iki taško F - 4,90 m, nuo taško B iki taško H - 5,22 m, nuo taško I iki taško L - 6 m, nuo taško M iki taško J - 6,60 m. Kaip matyti iš antstolio 2013 m. liepos 2 d. Sprendimų neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai įvykdė reikalavimą dėl pastato dalies nugriovimo, tačiau liko neįvykdytas projekto sprendinys dėl atstumo tarp pareiškėjų statomo statinio ir gretimame sklype esančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadangi projekte nustatytą 6 m atstumą tarp pastatų atitinka tik atstumai nuo taško I iki taško L (6 m) ir nuo taško M iki taško J (6,60 m), o atstumai tarp taško A iki taško E (4,73 m), nuo taško D iki taško F (4,90 m), nuo taško B iki taško H (5,22 m) yra mažesni, nei projekte nurodytas 6 m atstumas tarp pastatų.Iš kartu su apeliantų atskiruoju skundu pateikto antstolio R. B. 2014 m. birželio 13 d. patvarkymo dėl iškilusių klausimų vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog buvo papildyti 2013 m. liepos 3 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 13 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gegužės 13 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymas, nurodant, jog atstumas tarp pastatų nuo taško A statmenai iki gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) sienos plane pažymėto taško E sudaro 4,73 m, o atstumas nuo taško D gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) sienos statmenai iki minėto vieno aukšto pastato su mansarda sienos taško F sudaro 4,90 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. birželio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvados pateikimo, kuriame nurodė, kad vertinant, iki kokio pastato turi būti išlaikytas 6 m atstumas, turi būti vadovaujamasi Projekto sprendiniais. Rašte pateikta išvada, jog Projekto-brėžinyje „Situacijos planas M 1:500“ yra nurodyta, kad projektuojamas ūkinis pastatas (žymėjimas brėžinyje Nr. l), projektuojamas garažas (žymėjimas brėžinyje Nr. 2), projektuojamas ūkinis pastatas (žymėjimas brėžinyje Nr. 3) ir projektuojamas ūkinis pastatas (žymėjimas brėžinyje Nr. 4) yra blokuojami į vieną pastatą kartu su jau esamu pastatu ir šis naujas blokuotas pastatas turi būti pastatytas taip, kad būtų išlaikomas 6 metrų atstumas tiek iki pastato adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir iki pastato (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantai, antstolis šiuo atveju neturi jokios pareigos išmatuoti apeliantų nurodytus atstumus, kadangi įsiteisėjusio sprendimo tinkamam įvykdymui yra svarbus kitas atstumas, t. y. esantis, tarp ginčo savavališkai pastatyto statinio ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuris vykdomosios bylos duomenimis antstolio jau yra išmatuotas, o duomenų apie tai, kad apeliantai būtų pašalinę nustatytos savavališkos statybos padarinius, byloje pateikta nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų prašomi išmatuoti atstumai, kaip matyti iš jų pateikto priedo Nr. 8, yra būtent tarp skolininkų statomo statinio (pripažinto savavališka statyba) ir greta esančio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) (priešingoje savavališkai pastatyto pastato pusėje), todėl akivaizdu, kad vykdomosios bylos kontekste jie nesudaro esminės reikšmės, kadangi net ir išmatavus juos, pats atstumas tarp skolininkų statomo statinio ir gretimame sklype esančių statinių, adresu: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nepasikeistų ir jokios įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamam įvykdymui neturėtų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nėra pateikę į bylą jokių objektyvų duomenų, kodėl jų nurodyti atstumai turėtų būti išmatuoti ir kuo jie yra susiję su tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta ir tokių matavimų atlikimo būtinybė. Tuo tarpu vien antstolio atsisakymas atlikti perteklinius apeliantų (skolininkų) reikalavimus – šiuo atveju išmatuoti jų nurodytus atstumus, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokie antstolio veiksmai yra neteisėti. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grąžinti į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamą Kauno apygardos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas