Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-5-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
e2-5-330/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Atsakovas
A. R.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R., prašydama priteisti 62 408,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškinį teismui teikia pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė Gyventojų registre yra deklaravusi išvykimą gyventi į Norvegiją, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovė darbo vietos neturi. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal ieškinyje nurodytus duomenis atsakovė turto Lietuvos Respublikoje taip pat neturi.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6210-1025/2019 buvo nustatyta, jog atsakovė A. R. yra išvykusi į Norvegiją.

6. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo, kad byla turi tarptautinį elementą, todėl šiuo atveju netaikomas Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Spręsdamas bylos teismingumo klausimą teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta Civilinio proceso kodekso 787 straipsnio 1 dalyje numatytų jurisdikcijos pagrindų.

7. Vadovaudamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1215/2012 nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų dokumentų ir neatliko tinkamo faktinių duomenų vertinimo, nes vadovavosi tik Gyventojų registro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymomis.

9.2. Atsakovė yra 2019 m. deklaravusi išvykimą į Norvegiją, tačiau šiuo metu nėra žinoma jos tiksli gyvenamoji vieta, nežinia, ar ji Norvegijoje dirba, ar turi turto, dėl COVID-19 pandemijos galbūt yra grįžusi gyventi į Lietuvą.

9.3. Byla gali būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose, kadangi ginčas yra kilęs dėl prievolės, kuri atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje.

9.4. Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl teismas negalėjo taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) nuostatų.

9.5. Pagal Lugano Konvencijos nuostatas, kurios taikytinos Norvegijai ir Lietuvai, byla gali būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose.

9.6. Kredito sutartyje, iš kurios kilo atsakovės prievolė, aiškiai įvardyta, jog prievolių pagal sutartį įvykdymo vieta yra Klaipėdoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl jo neteismingumo Lietuvos Respublikos teismui. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju keliamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos (ne)buvimo klausimas, kai atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę.

12. Nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Norvegiją. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje tokią aplinkybę vertino, kaip lemiančią ieškinio teismingumą Norvegijos Karalystės teismams.

13. CPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Aiškindamas CPK 30 straipsnio nuostatas Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ši teisės norma išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, tačiau kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-176/2014).

14. Sprendžiant tarptautinio civilinio proceso teismingumo klausimus pirmiausia taikomas tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytas teisinis reguliavimas (CPK 780 str.). Kaip teisingai atskirajame skunde pastebėjo ieškovė, sprendžiant Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės teismų jurisdikcijos klausimą yra taikoma 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašyta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija). Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Susipažinus su UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškiamu ieškiniu, matyti, kad reikalavimas atsakovei kaip solidariai skolininkei kildinamas iš kredito sutarties, sudarytos su AB SEB banku. Į bylą ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo abejoti, jog prievolės, dėl kurios reiškiamas ieškinys, vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, Lugano konvencijos nuostatos nepašalina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčą pagal ieškovės teikiamą ieškinį.

15. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatavus, jog šiuo atveju taikytinoms Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatoms CPK 30 straipsnyje numatytas reguliavimas neprieštarauja, daroma išvada, ieškovė gali ieškinį reikšti Lietuvos Respublikos teisme pagal Kredito sutartyje, iš kurios kyla atsakovės prievolė, numatytą tos prievolės įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis, 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Remiantis išdėstytais motyvais, apskųsta nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teisėjas Gintaras Pečiulis