Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-280/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-27
Bylos Nr.: 2A-280/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: R. C., Ž. M.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Linesta“

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-280/2013Procesinio sprendimo kategorija 43.2; 35.3.1; 42.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. ir atsakovo R. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3570-656/2011 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams Ž. M. ir R. C. (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Linesta“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Inloco“) dėl avanso grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, kas privalo ieškovui atlyginti jo perduotų statybinių medžiagų vertei lygią sumą. Ginčas kilo, ar statybinės medžiagos perduotos kaip avansas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui Ž. M., atstovaujamam R. C. ir šie asmenys solidariai atsakingi, ar statybinės medžiagos buvo perduotos kaip tiekiamos medžiagos įmonei UAB „Inloco“.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. M. ir R. C. 221 726,06 Lt sumokėto avanso bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu Ž. M. (pagal žodinį įgaliojimą atstovaujamu R. C.), 2007-07-17 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti ir notarine tvarka iki 2007-10-01 patvirtinti dvibučio namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas už perkamą turtą įsipareigojo sumokėti 600 000 Lt tokia tvarka:

rezervavimo mokestis, ne mažesnis kaip 5 procentai nuo pardavimo kainos (30 000 Lt) iki 2007-07-30 mokamas atsakovui grynaisiais pinigais arba statybinėmis medžiagomis;

30 proc. pardavimo kainos (180 000 Lt) grynais pinigais arba pavedimu per 2 dienas po namo statybos atlikimo;

likusi kainos dalis (390 000 Lt) sumokama per 4 savaites po notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

Atsakovas Ž. M. sutiko, kad avansas būtų mokamas grynaisiais pinigais arba statybinėmis medžiagomis, todėl ieškovas perdavė statybinių medžiagų iš viso už 221 726,06 Lt. Medžiagas priėmė UAB „Inloco“ darbuotojas A. S., dirbęs statomame objekte.

Iki 2008-05-15 atsakovas Ž. M., atstovaujamas R. C., iš ieškovo gavo statybinių medžiagų už 140 430,60 Lt ir pasirašė susitarimą, kad šios medžiagos užskaitomos kaip avansas. 2008-09-11 atsakovas Ž. M., atstovaujamas R. C., iš ieškovo gavo statybinių medžiagų už 52 385,18 Lt ir pasirašė susitarimą, kad šios medžiagos užskaitomos kaip avansas. Atsakovas Ž. M. nepasirašė ieškovo paruošto 2008-10-13 susitarimo dėl medžiagų už 28 910,28 Lt gavimo.

Preliminariąja sutartimi šalys buvo susitarę, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2007-10-01, tačiau pasibaigus šiam terminui, atsakovas gavo statybinių medžiagų, todėl šalių elgesys vertinamas kaip termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimas. Pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, preliminarioji sutartis nepasibaigė, nes nekilnojamasis turtas (preliminariosios sutarties objektas) tebebuvo statomas. Atsakovas Ž. M. laiku neužbaigė statybos, neįregistravo namo Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo galimybės dėl atsakovo kaltės sudaryti pagrindinę sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011-06-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

priteisė ieškovui R. Š. iš atsakovo R. C. 192 815,78 Lt nuostolių ir 8700 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė;

ieškinį atsakovo Ž. M. atžvilgiu atmetė;

priteisė valstybei iš R. C. 34,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas sprendė, kad šalims pripažįstant, jog 2007-07-17 preliminarioji sutartis galiojanti, įgaliojimo R. C. ją pasirašyti formos trūkumai (nebuvo rašytinio įgaliojimo) teisiškai nereikšmingi, tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad šalys susitarė pratęsti preliminariąją sutartį ir terminą pagrindinės sutarties sudarymui bei R. C. buvo įgaliotas priimti mokėjimus statybinėmis medžiagomis (nėra rašytinės formos susitarimo dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo ir įgaliojimų R. C. gauti apmokėjimą pinigais ar statybinėmis medžiagomis). Kadangi atsakovas Ž. M. nepripažino suteikęs įgaliojimus R. C. gauti mokėjimus statybinėmis medžiagomis, teismas sprendė esant neįrodytu preliminariosios sutarties pratęsimo faktą ir atsakovo R. C. veiksmus po 2007-10-01 vertino kaip įgaliojimų viršijimą.

Ieškovas R. Š. ir atsakovas R. C. 2008-05-15 bei 2008-09-11 pasirašė, kad ieškovas pateikė statybines medžiagas už 140 430,60 Lt ir 52 385,18 Lt, kurios užskaitytos kaip avansinis mokėjimas pagal preliminariąją sutartį. R. C. privalo atlyginti ieškovui 192 815,78 Lt nuostolių, kadangi priimdamas medžiagas viršijo įgaliojimus ir atstovaujamasis šiems veiksmams nepritarė.

Pagal 2008-10-13 susitarimą perduotų 28 910,28 Lt vertės medžiagų teismas nepripažino ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl R. C. kaltės, kadangi dėl šių medžiagų R. C. nepasirašė, kad jos užskaitomos kaip avansas pagal preliminariąją sutartį.

R. C. argumentus, kad statybines medžiagas gavo įmonė UAB „Inloco“ teismas atmetė, nustatęs, kad šių medžiagų gavimas tinkamai neatspindėtas įmonės apskaitoje.

Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo Ž. M. veiksmų, todėl šis atsakovas nėra solidariai neatsakingas kartu su atsakovu R. C..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo priteisti solidariai iš atsakovų Ž. M. ir R. C. nepriteistų 28.910,28 Lt nuostolių, o dėl priteistų 192.815,78 Lt ir bylinėjimosi išlaidų taikyti abiejų atsakovų solidariąją atsakomybę, taip pat prašo solidariai iš abiejų atsakovų priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Vien aplinkybė, kad 2008-10-13 rašytinis susitarimas nepasirašytas atsakovo R. C., nėra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl nuotolių, kuriuos ieškovas patyrė perdavęs 28 910,28 Lt vertės statybines medžiagas, priteisimo. Teismas turėjo įvertinti netiesioginių įrodymų visumą.

A. S. faktiškai priiminėjo statybines medžiagas iš ieškovo visu jų perdavimo laikotarpiu nuo 2007-08-02 iki 2008-10-13. Šiuo laikotarpiu buvo surašyti 2008-05-15, 2008-09-11 ir 2008-10-13 rašytiniai susitarimai, iš kurių paskutiniojo dėl 28 910,28 Lt atsakovas R. C. nepasirašė, jo paties paaiškinimu dėl tos priežasties, kad nespėjo suskaičiuoti visų statybinių medžiagų. Be to, atsakovai pripažino, kad iš viso statybinių medžiagų perduota už 221 244,85 Lt, tik įrodinėjo, kad jos perduotos ne atsakovams, o UAB „Inloco”.

2. Atsakovas Ž. M. ne tik įgaliojo atsakovą R. C. pasirašyti su ieškovu preliminariąją sutartį, bet kartu įgaliojo atlikti visus veiksmus, kad ši preliminari sutartis būtų vykdoma, įskaitant avanso statybinėmis medžiagomis priėmimą (Preliminariosios sutarties 3.2.1 p. ir šalių elgesio visuma). Kad Ž. M. buvo žinomos preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybės, rodo ir tai, jog jis niekada nereiškė ieškovui pretenzijų dėl mokėjimo terminų ar dėl avanso mokėjimo statybinėmis medžiagomis.

3. Teismas nepagrįstai atsakovo R. C. veiksmus po 2007-10-01 (t.y. pasibaigus terminui pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti) pagal preliminariąją sutartį gaunant mokėjimus statybinėmis medžiagomis pripažino kaip atliktus viršijant įgaliojimus. Atstovavimo faktas atskleistas tiek preliminarioje sutartyje, tiek 2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimuose dėl statybinių medžiagų užskaitymo kaip avansas. Ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad R. C. įgaliotas veikti Ž. M. vardu ir sandoris privalomas atstovaujamajam (CK 2.133 str. 9 d.).

4. Teismas nepagrįstai preliminariosios sutarties termino pabaigą tapatino su terminu pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Kai per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), tačiau nepasibaigia preliminarioji sutartis. Preliminarioje sutartyje šalys buvo sutarę, kad ji galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Šalių veiksmai rodo, kad šalys ketino toliau vykdyti sutartį (ieškovas pagal preliminariąją sutartį toliau perdavinėjo statybines medžiagas, atsakovas Ž. M., atstovaujamas R. C., toliau jas priiminėjo, ieškovas ketino pirkti gyvenamąjį namą, atsakovas Ž. M. tęsė statybos darbus name).

5. Atsakovai R. C. ir Ž. M. yra solidariai atsakingi už kelių asmenų veiksmais padarytą žalą (CK 6.66 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.). Pagal įrodymų visumą R. C. ir Ž. M. buvo pažįstami dar iki preliminarios sutarties sudarymo ir veikė bendrai. UAB „Linesta”, suradusios Ž. M. namo pirkėją, vadovavo R. C. sutuoktinė, pats Ž. M. 2008-07-14-2008-09-17 buvo UAB „Inloco” direktorius. Ž. M. ir R. C. interesai gauti iš ieškovo statybos medžiagas sutapo.

Šalies argumentai

R. C. apeliaciniu skundu prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovas R. Š. dirbo statybinėmis medžiagomis prekiaujančioje bendrovėje UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir pasiūlė UAB „Inloco“ tiekti statybines medžiagas. Medžiagas priimdavo UAB „Inloco“ darbuotojas A. S.. Atsakovas R. C., veikdamas kaip UAB „Inloco“ atstovas, už A. S. priimtas statybines medžiagas pasirašė susitarimus, kaip patvirtinimą jog su ieškovu R. Š. bus atsiskaityta už medžiagas. Tiek sudarant 2007-07-17 preliminariąją sutartį, tiek atskirus susitarimus, tiek ir priimant statybines medžiagas R. C. veikė tik kaip UAB „Inloco“ darbuotojas (CK 6.264 str. 2 d.). Užuot sudarę atskiras pirkimo-pardavimo sutartis dėl statybinių medžiagų, UAB „Inloco“, R. Š. ir Ž. M. statybinių medžiagų srautus įformino preliminariąja sutartimi ir atskirais susitarimais. Medžiagos buvo naudojamos įvairiems objektams. Kad medžiagos buvo tiekiamos būtent UAB „Inloco“, patvirtino A. S., pasirašęs ant daugumos sąskaitų dėl prekių gavimo, todėl dėl statybinių medžiagų pagal 2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimus ieškovui atsakingas ne R. C., o UAB „Inloco“. Į UAB „Inloco“ balansą šios medžiagos nebuvo įtrauktos, kadangi už jas nebuvo pateiktos sąskaitos-faktūros (UAB „Inloco“ buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės VšĮ „ALCA“ pranešimas).

2. Kadangi ieškovas R. Š. žinojo, jog 2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimais buvo fiksuojama ieškovo R. Š. UAB „Inloco“ perduotų statybinių medžiagų vertė, o ne avansas pagal 2007-07-17 preliminariąją sutartį, netaikytina CK 2.136 straipsnio 3 dalis (atsakomybė už sandorį, sudarytą viršijant įgaliojimus).

Atsiliepimas

R. C. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos jau apeliaciniame skunde dėstytus svarbiausius argumentus:

1. 2008-10-13 susitarimas kaip ir 2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimai pasirašyti su ieškovu R. Š., yra pakvitavimai (CK 6.65 str.), kuriais patvirtinta, kad ieškovas perdavė statybines medžiagas susitarimuose nurodytai sumai ir už jas bus atsiskaityta (atsiskaitys UAB „Inloco“). Paskutinis susitarimas R. C. nepasirašytas nespėjus patikrinti perduotų medžiagų kiekio, vertės.

2. Pagal minėtus susitarimus R. C. neatsakingas, nes juos pasirašydamas veikė tik kaip UAB „Inloco“ įgaliotas asmuo, kai ieškovas, dirbęs statybinėmis medžiagomis prekiaujančioje bendrovėje UAB „Specializuota komplektavimo valdyba“, teikė UAB „Inloco“ statybines medžiagas, o jas priėmė UAB „Inloco“ darbuotojas A. S..

3. Ieškovas neišrašė UAB „Inloco“ sąskaitų, todėl perduotos statybinės medžiagos neįtrauktos į įmonės apskaitą.

4. Preliminari 2007-07-17 sutartis nustojo galioti nesudarius pagrindinės sutarties.

Ieškovas R. Š. atsiliepimu prašo atmesti apelianto R. C. apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. R. C. apeliaciniame skunde kelia naują versiją, kad 2007-07-17 preliminariąją sutartį ir 2008-05-15 , 20 08-09-11 bei 2008-10-13 rašytinius susitarimus dėl avanso jis pasirašė kaip UAB „Inloco“ darbuotojas. Naujomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas, be to, ši versija paneigta įrodymais (R. C. pripažino, kad Ž. M. atstovavo kaip fizinis asmuo, ne kaip UAB „Inloco” darbuotojas, be to, neįrodyta, kad jis apskritai dirbo UAB „Inloco”).

2. Ieškovas R. Š. nebuvo UAB „Inloco“ statybinių medžiagų tiekėjas. UAB „Inloco“ vienašaliai parengti dokumentai nepakankami patvirtinti dvišalių statybinių medžiagų tiekimo santykių egzistavimą tarp ieškovo R. Š. ir UAB „Inloco”. UAB „Inloco” taip pat nelaikė esąs ieškovo skolininkas už statybines medžiagas (ieškovas nenurodytas kreditorių sąraše).

3. A. S. patvirtino, kad statybines medžiagas ėmė apelianto R. C. nurodymu pagal sutartį, o ne kaip UAB „Inloco” darbuotojas.

4. Iš 2008-05-15, 2008-09-11 bei 2008-10-13 rašytinių susitarimų turinio matyti, kad perduotų statybinių medžiagų vertė buvo užskaitoma kaip gautas avansas pagal 2007-07-17 preliminariąją sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini

Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu siekia, kad jam būtų priteista ir 28 910,28 Lt suma už statybines medžiagas, kurios buvo perduotos, tačiau dėl jų 2008-10-13 susitarimo užskaityti statybines medžiagas kaip avansą pagal preliminarią sutartį R. C. nepasirašė. Taip pat prašo taikyti solidarią Ž. M. ir R. C. atsakomybę, nurodydamas, kad dėl šių asmenų bendrų veiksmų ieškovui padaryta 221 726,06 žala (už tokia sumą viso perduota statybinių medžiagų). R. C. apeliaciniu skundu prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nurodydamas, kad veikė kaip UAB „Inloco“ darbuotojas, todėl atsakomybė kyla įmonei.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas viso perdavė medžiagų už 221 726, 06 Lt. Ginčas kilo dėl to, kam ir kokiu tikslu jos buvo perduotos. Pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodžius, kad atsakovas R. C. buvo įgaliotas pratęsti preliminarią 2007-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį (pagal ją pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007-10-01) ir pagal ją kaip ieškovo mokamą avansą priimti ieškovo perduodamas statybines medžiagas, tą darydamas viršijo įgaliojimus, todėl atsakingas už viršijant įgaliojimus ieškovui padarytą žalą. Byloje nėra ginčo, kad atstovaujamasis Ž. M. pripažino R. C. teisę atstovauti (CK 2.133 str. 6 d.) sudarant 2007-07-17 preliminarią sutartį, tačiau nepatvirtino jo teisės atstovauti po 2007-10-07 (nėra įrodymų apie tokių įgaliojimų suteikimą, atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.233 str. 6 d.), todėl atstovaujamajam nesukelia teisinių pasekmių R. C. veiksmai priimant kaip avansą iš ieškovo pagal preliminarią sutartį statybines medžiagas. Todėl Ž. M. nėra solidariai atsakingas. Su šia išvada, kurios nepaneigia byloje esančių įrodymų visuma, teisėjų kolegija sutinka.

Kadangi R. C. nepasirašė, jog statybinės medžiagos, kurių vertė lygi 28 910,28 Lt, užskaitomos kaip avansas pagal preliminarią sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. C. atsakingu ar viršijusiu įgaliojimus šioje dalyje. Šioje dalyje ieškinys R. C. atžvilgiu atmestas pagrįstai. Aplinkybė, kad R. C. susitarimo šias medžiagas užskaityti kaip avansą pagal preliminarią sutartį nepasirašė galimai tik dėl tos priežasties, kad nespėjo jų suskaičiuoti, nepaneigia fakto, kad šios medžiagos nepriimtos kaip avansas pagal preliminarią sutartį.

Ieškovas teigia, kad iš preliminarios sutarties šalių elgesio visumos akivaizdu, jog ir pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, šalys tebeketino įvykdyti preliminarią sutartį. Su šiais argumentais sutiktina, tačiau jie nepaneigia jau išdėstytų teismo motyvų dėl to, kad po 2007-10-01 R. C. veikdamas kaip Ž. M. atstovas vykdant preliminarią sutartį, viršijo savo įgaliojimus.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas pagrįstai manė R. C. esant įgaliotą atstovauti Ž. M. (atstovavimo faktas buvo atskleistas 2007-07-17 preliminarioje sutartyje, be to, R. C. priėmus medžiagas, Ž. M. nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal preliminarią sutartį).

R. C. apeliaciniame skunde teigia, kad iš ieškovo statybines medžiagas priimdavo kaip UAB „Inloco“ atstovas (CK 6.246 str. 2 d.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad R. C. būtų UAB „Inloco“ darbuotojas, atliekantis darbą darbo sutarties ar civilinės sutarties pagrindu, ar kad būtų veikęs UAB „Inloco“ nurodymu ir šios įmonės kontroliuojamas. Atsakovui R. C. dirbant UAB „Inloco“ ar kitokiu pagrindu veikiant šios įmonės vardu, neabejotinai egzistuotų tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Byloje neįrodyta buvus teisinį pagrindą R. C. UAB „Inloco“ vardu priimti iš ieškovo R. Š. statybines medžiagas, juo labiau jas įskaityti kaip ieškovo sumokėtą avansą pagal preliminarią 2007-07-17 sutartį. Pažymėtina, kad R. C. santykiuose su ieškovu R. Š. dokumentus pasirašydavo ne kaip UAB „Inloco“ atstovas, o kaip būtent Ž. M. atstovas (2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimus ieškovas R. Š. pasirašė kaip „pirkėjas“, o R. C. kaip „pardavėjas“ (tokie susitarimą pasirašančių šalių įvardijimai atitinka šalių statusą pagal preliminarią sutartį, kur R. C. atstovavo Ž. M.)). Be to, SODRA pažymoje apie R. C. įdarbinimus laikotarpiu 2007-01-01-2009-01-31 taip pat nėra duomenų apie R. C. darbo santykius su UAB „Inloco“.

Visų šių aplinkybių visuma pakankama, kad R. C. argumentus, jog iš ieškovo statybines medžiagas priėmė kaip UAB „Inloco“ darbuotojas, atmesti kaip neįrodytus, neatitinkančius byloje esančių įrodymų. R. C. ir UAB „Inloco“ siejantys santykiai gali būti reikšmingi sprendžiant jų tarpusavio atsakomybės klausimus, kas nebėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors R. C. teigia, kad ieškovas R. Š. žinojo, jog medžiagas teikia UAB „Inloco“, šis argumentas neįrodytas. Ieškovas su R. C. pasirašydavo dokumentą, kad medžiagos užskaitomos kaip avansas pagal preliminarią sutartį. Ieškovas neabejojo, kad R. C. priimant statybines medžiagas atstovauja Ž. M., tą patvirtina ir jo procesinių veiksmų byloje eiga (iš pradžių atsakovu buvo patrauktas tik Ž. M. ir tik vėliau, paaiškėjus, kad Ž. M. neigia R. C. įgaliojimus po 2007-10-01, R. C., anksčiau buvęs trečiuoju asmeniu, ieškovo iniciatyva patrauktas byloje atsakovu). Kaip įmonė UAB „Inloco“ ieškovo perduotas statybines medžiagas realiai panaudodavo po jų perdavimo neturi reikšmės. Juo labiau, kad Ž. M. dalį laikotarpio, kai ieškovas pagal preliminarią sutartį su Ž. M. perduodavo statybines medžiagas, buvo UAB „Inloco“ vadovas, todėl tai, kad pagal preliminarią sutartį statybines medžiagas priima UAB „Inloco“ darbuotojas A. S., ieškovui R. Š. nesukėlė abejonių. Ieškovui, kad perduodamos medžiagos užskaitomos kaip avansas pagal preliminarią sutartį, pasirašytinai patvirtindavo R. C., atstovavęs Ž. M. sudarant preliminarią sutartį. Todėl atmestini R. C. argumentai, kad ieškovui buvo žinoma, jog statybines medžiagas jis tiekia UAB „Inloco“.

Aplinkybė, kad ieškovo tiekiamas statybines medžiagas priėmė UAB „Inloco“ darbuotojas A. S., taip pat nepakankama išvadai, kad medžiagos buvo tiekiamos būtent įmonei UAB „Inloco“ ne kaip avansas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovui veikiant kaip UAB „Inloco“ tiekėjui. Pats R. C., neįrodęs turįs įgaliojimus veikti UAB „Inloco“ vardu, patvirtindavo (2008-05-15 ir 2008-09-11 susitarimai), veikdamas kaip Ž. M. atstovas, kad medžiagos užskaitomos kaip ieškovo mokamas avansas pagal preliminarią sutartį. Šios medžiagos nebuvo apskaitomos UAB „Inloco“ buhalterijoje, UAB „Inloco“ bankroto byloje ieškovas nebuvo nurodytas kaip kreditorius, su kuriuo neatsiskaityta.

Atmestini ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl solidarios atsakovų Ž. M. ir R. C. atsakomybės. Byloje nepakanka duomenų ir įrodymų konstatuoti pagrindą Ž. M. solidariai atsakomybei. Ieškovo nurodyti argumentai, kad Ž. M. ir R. C. siejo ir daugiau verslo santykių (R. C. net nesant rašytinio įgaliojimo Ž. M. vardu sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, kurią Ž. M. pripažino, buvo sudarę rangos darbų sutartį), kad pirkėją (ieškovą R. Š.) Ž. M. surado įmonė, kuriai vadovauja R. C. sutuoktinė, kad Ž. M. nuo 2008-07-14 iki 2008-09-17 vadovavo UAB „Inloco“, kurios darbuotojas A. S. faktiškai priimdavo ieškovo perduotas statybines medžiagas, pakankami patvirtinti tik faktą, kad Ž. M. ir R. C. siejo bendradarbiavimo, verslo, pasitikėjimo santykiai (ne visus tarpusavio įsipareigojimus šalys įformindavo raštu), tačiau šios faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nepakankami paneigti išvadą, kad R. C., užskaitydamas kaip avansą iš ieškovo priimtas statybines medžiagas, viršijo Ž. M. įgaliojimus. Kad R. C. turėtų UAB „Inloco“ įgaliojimus priimti ieškovo R. Š. pateiktas statybines medžiagas, R. C. apskritai neįrodė. Pažymėtina, kad byloje neįrodyta Ž. M. R. C. suteiktų įgaliojimų apimtis (nėra įgalinimus patvirtinančių rašytinių dokumentų, ginčo nėra tik dėl to, kad Ž. M. pripažino per atstovą sudarytą preliminarią 2007-07-17 sutartį). R. C. neįrodinėjo turėtų Ž. M. ir kaip teigia UAB „Inloco“ įgaliojimų apimties, o kaip įgaliojimų pagrindą nurodė, nepagrįsdamas įrodančiais dokumentais, kad veikė kaip UAB „Inloco“ atstovas-darbuotojas. Šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Atitinkamai atmestini kaip neįrodyti (neįrodyta, kad R. Š. būtų buvęs UAB „Inloco“ tiekėjas) ir R. C. teiginiai, kad jis, kaip darbuotojas atstovaudamas UAB „Inloco“, kartu su ieškovu R. Š. ir atsakovu Ž. M. ieškovo tiekiamas statybines medžiagas, už kurias UAB „Inloco“ ketino su ieškovu atsiskaityti, įformindavo kaip atsiskaitymą pagal preliminarią sutartį, o R. C. ir ieškovo R. Š. pasirašyti 2008-05-05 ir 2008-09-11 susitarimai, kad ieškovo perduotos statybinės medžiagos užskaitomos kaip avansas pagal preliminarią sutartį, yra patvirtinimai, kad už šias statybines medžiagas su ieškovo bus atsiskaityta (atsiskaitys UAB „Inloco“). R. C. neįrodė, kokiu pagrindu ir kieno, kokius nurodymus veikti UAB „Inloco“ vardu galimai vykdė.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nebepasisako.

Apeliacinių skundų netenkinus, apeliantams nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Pagal pateiktus dokumentus, ši suma sumokėta advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka, šios išlaidos ieškovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasRasa GudžiūnienėKazys Kailiūnas