- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- R-71-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00096-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta priimti.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. P. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. gautas pareiškėjo S. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-169 „Dėl įrašų prie kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius pavardžių“ 2 dalį dėl įrašo apie teistumo duomenis prie pareiškėjo pavardės, kaip prieštaraujančią įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. R-7438/2020; 2) įpareigoti atsakovą VRK nedelsiant ir tiksliai pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje individualizuoti duomenis apie buvusį, bet išnykusį teistumą, nurodyti žodžiais padarytos veikos rūšį ir pobūdį, kas nereikalauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir atsakovo kompetencijai, o būtent: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 2600 Lt bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“ ir užtikrinti, kad šie kandidato anketos duomenys būtų viešai pateikti ir nevaržomai pasiekiami kiekvienam rinkėjui vienodai rinkimų metu balsavimo vietose (balsavimo kabinose), nenaudojant jokių papildomų įrenginių ar priemonių; 3) nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą artimiausiu metu, t. y. per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki išankstinio balsavimo pradžios, ir tiksliai nurodyti, kokio turinio įrašo tekstą atsakovas privalo nurodyti ir paskelbti rinkėjams pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje, plakate ir kandidatų sąraše.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.
Skundo pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti VRK 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. Sp-169 „Dėl įrašų prie kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius pavardžių“ 2 dalį, kiek tai susiję su pareiškėju. Pareiškėjas nurodo, kad šį sprendimą gavo 2020 m. rugsėjo 14 d., todėl jo nepraleido.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas susiejo minėto termino pradžią būtent su skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, o ne su šio sprendimo paskelbimo momentu arba su ta aplinkybe, kada suinteresuotas asmuo sužinojo apie skundžiamą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, dėl kurių buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas Lietuvos vyriausiajame teisme gautas 2020 m. rugsėjo 16 d. Taigi pareiškėjas praleido Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 dienų terminą VRK 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimui Nr. Sp-169 apskųsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R-7-261/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl VRK 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-169 negali būti priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo priimtinumo nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas iš esmės prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato atitinkamas rinkimų ar Referendumo įstatymai. Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta joje nurodytų subjektų teisė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus ar kitą jos veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus sudarant rinkimų apygardas, neskundžiant sprendimo, kuriuo šios rinkiminės apygardos buvo sudarytos, negali būti nagrinėjamas ABTĮ 119 straipsnyje (šiuo metu galiojančioje ABTĮ redakcijoje analogiška nuostata įtvirtinta 142 straipsnyje) nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir skundą turi būti atsisakoma priimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R492-8/2012).
Aptartą teisinį reguliavimą ir teismo praktiką įvertinusi nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kai nėra skundžiamas ir priimtas nagrinėti teisme atitinkamas VRK sprendimas dėl tokių veiksmų neatlikimo ar atsisakymo juos atlikti, negali būti nagrinėjamas ABTĮ 142 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui).
Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą artimiausiu metu, t. y. per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki išankstinio balsavimo pradžios ir tiksliai nurodyti, kokio turinio įrašo tekstą atsakovas privalo nurodyti ir paskelbti rinkėjams pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje, plakate ir kandidatų sąraše. Šis reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra išvestinis iš kitų pareiškėjo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl Seimo rinkimų įstatymo taikymo ne kartą yra konstatavęs, jog skundo padavimo tvarka, taikytina pagrindiniam reikalavimui, taip pat yra taikytina ir išvestiniam reikalavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R492-29/2012; 2012 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R261-30/2012), o išvestinį skundo reikalavimą atsisakytina priimti tuo pačiu Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytu pagrindu kaip ir pagrindinį reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis laikosi pozicijos, kad atsakovas VRK nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje R-7-438/2020. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas. Tuo tarpu, teismo sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) ir kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktais ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo S. P. skundą.
Nutartis neskundžiama.