Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1531-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-04
Bylos Nr.
2S-1531-230/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Birutė Bobrel, Dalė Burdulienė
Atsakovas
R. Z.
Ieškovas
V. Z.
Trečiasis asmuo
L. G.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1531-230/2011
Pirmosios instancijos teisėja Danė Vogulienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 122.2, 122.3, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Dalės Burdulienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-535-58/2011 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. Z., trečiajam asmeniui L. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Z. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008 priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Z. ir D. Z. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė pakartotiną prašymą byloje (b.l. 23-24) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 pagal 2010-11-10 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008, laikinai sumažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisiant iš ieškovo V. Z. dukros K. Z. ir sūnaus D. Z. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje. Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi nevykdo teismo nurodymų, neteikia dokumentų, nebendradarbiauja ir nesikooperuoja procese, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau. Todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Mano, kad tokiu būdu vaikų teisės nebus pažeistos, kadangi pareigą išlaikyti vaikus turi ir motina, t.y. pati atsakovė, o būtiniems vaiko poreikiams tenkinti būtina 800 Lt suma kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: laikinai sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 pagal 2010-11-10 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008. Laikinai sumažino išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš ieškovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iki bus priimtas sprendimas byloje. Teismas, laikinai sustabdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637, atsižvelgė į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, bei į tai, jog atsakovė ilgą laiką nepateikia teismui duomenų apie jos gaunamas pajamas. Priteisdamas laikiną išlaikymą iš ieškovo V. Z. nepilnamečių vaikų K. Z. ir D. Z. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje, teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi galimybės mokėti teismo ankstesnėje byloje priteisto išlaikymo dydžio - po 1000 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Atsakovė R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog nutartis priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi priimta nepranešus atsakovei, nutartyje nenurodant motyvų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovei. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-132-540/2008, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovas nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir šios priemonės taikymo būtinumo, nepateikė jokių motyvų bei įrodymų, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų apsunkinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, priimdamas nutartį, taip pat nenurodė motyvų, kaip gali būti apsunkintas būsimo sprendimo įvykdymas, jei nebūtų pritaikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Apeliantės nuomone, teismas išieškojimo sustabdymą taikė ne kaip priemonę, leidžiančią apsisaugoti nuo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo apsunkinimo, o kaip sankciją dėl atsakovės duomenų apie gaunamas pajamas nepateikimo, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir yra niekaip nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu bei neatitinka įstatyme nustatytų jos skyrimo sąlygų (CPK 144 str. 1 d.), todėl turėtų būti panaikinta. Taip pat mano, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas - gali būti taikoma tik tuomet, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas taikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę grubiai pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Laikinai sumažinęs išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teismas pirma laiko išsprendė bylą, kartu pažeisdamas rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus. Apeliantė nurodo, jog nei CK, nei CPK nėra numatyta galimybė teismui, nagrinėjančiam bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones laikinai sumažinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo dydį. Todėl teismas, laikinai sumažinęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nuo 1000 Lt iki 400 Lt, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, pažeidžiančią vaikų interesus nutartį, nes laikino materialinio išlaikymo priteisimas yra nustatytas apsaugoti būtent vaikų interesus.

Atsiliepimas

Ieškovas V. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentu, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad teismo sprendimo įvykdymas nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju gali maksimaliai individualizuoti Civilinio kodekso normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Nurodo, kad ieškovas auginą trečią nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui tokios pat sumos skirti nebeišgali, dėl ko pažeidžiamos šio vaiko teisės gauti lygiavertį išlaikymą, o visų vaikų interesai turi būti derinami. Ieškovas mano, kad jo pareiga abiejų vaikų išlaikymui mokėti po 2000 litų kas mėnesį, patenkinus ieškinį, bus pakeista nuo bylos iškėlimo teisme. Nors ir vyksta bylos nagrinėjimas, jis ir toliau moka šią pinigų sumą, o ieškinį patenkinus nors ir iš dalies, susidarys išlaikymo permoka, kurios susigrąžinti iš atsakovės bus neįmanoma. Ieškovas, nesutikdamas su skundo argumentu, kad sustabdyti išieškojimą vykdomajame procese galima tik tuomet, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ar sprendžiamas klausimas dėl varžytinių patvirtinimo, nurodo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas iš viso nenustato atvejų, kuomet galimas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Ieškovo nuomone, teismas šią laikinąją apsaugos priemonę turi teisę taikyti, išnagrinėjęs konkrečios bylos aplinkybes.

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę spręsti, ar civilinėje byloje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, visais atvejais turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, beje pakartotinai prašydamas (b.l. 23-24) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, dėl kurių galėtų pasunkėti ar būtų negalimas būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas, ir todėl tam pagrįsti neteikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė atsakovės netinkamu procesiniu elgesiu, jai neteikiant įrodymų, vilkinant bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu jai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Tačiau už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šaliai gali būti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės, ir tai jokiu būdu negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Motyvų, kaip gali būti apsunkintas sprendimo įvykdymas ar įvykdymas taptų negalimas, ieškovo prašyme iš viso nebuvo nurodyta. Tik atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas bando pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtinybe apsaugoti jo trečiojo nepilnamečio vaiko interesus gauti lygiavertį išlaikymą. Tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir grindžiamos ieškovui pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo ir negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008 priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų K. Z. ir D. Z. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 1000 Lt kiekvienam iki jų pilnametystės. Ieškovas ieškiniu prašo teismą sumažinti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam jų iki pilnametystės. Ieškovas prašo teismo sumažinti išlaikymą vaikams dėl jo pablogėjusios turtinės padėties. Ar vaikų poreikiai sumažėjo, ar sumažėjo lėšos jų išlaikymui, ar pasikeitė tėvų turtinė padėtis, gali būti nustatyta tik bylos nagrinėjimo metu, surinkus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, t.y. išsprendus bylą iš esmės, ir joje priėmus teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku (išskyrus prevencinį ieškinį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1053/2011). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jau yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą jau šiuo metu sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Net jei ir ieškinys būtų patenkintas ir susidarytų tam tikra išlaikymo permoka, ja vėliau būtų galima padengti būsimus mokėjimus.

Teisėjų kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentais, daro išvadą, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių būtų būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir jų neįrodė (LR CPK 178 straipsnis), todėl teismas tenkinęs tokį ieškovo prašymą priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovo V. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Birutė BobrelDalė Burdulienė