Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos (toliau – ir Institucija, teikianti išvadą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui taip pat nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsniu, ieškinio bei jo priedų nuorašai ir teismo šaukimas į posėdį atsakovui A. K., gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, įteikti viešo paskelbimo būdu.

Institucija teikianti išvadą pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovas dėl savo kaltės nevykdo įstatymo numatytų tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, t. y. nenori juo rūpintis ir tinkamai atlikti tėvo pareigų. Pažymėjo, jog tėvystė visų pirma yra pareiga vaikui, o ne teisė į vaiką. Akivaizdu, kad dėl A. K. abejingumo, nebendravimo su dukra, nebuvo sukurtas net minimalus emocinis ryšys tarp tėvo ir dukters D. K., vaikas savo biologinio tėvo nepažįsta. Kadangi A. K. nebendrauja su D. K., nesidomi jos poreikiais, pasiekimais, ugdymu ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis, Skyrius mano, kad A. K. vengia vykdyti konstitucinę tėvo pareigą rūpintis dukra, todėl yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atžvilgiu dukters D. K. atžvilgiu.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, patvirtino, jog, institucijos nuomone, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo A. K. valdžią dukros D. K. atžvilgiu. Pritarė dėl vaiko gyvenamosios nustatymo su ieškove V. B. bei sutiko su prašomu priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dyžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. B. ir atsakovo A. K. dukra (2015 m. kovo 26 d. gimimo įrašas Nr. 60).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, ieškovės, šalių atstovių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas vengia savo pareigos auklėti dukrą D. K., ja nesirūpina, neteikia vaikui išlaikymo. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas paskutinį kartą su dukra bendravo 2014 metų pavasarį. Duomenų, jog nuo 2014 m. pavasario atsakovas su dukra buvo susitikęs, bendravęs nuotolinio ryšio priemonėmis, ar kokiu nors būdu rūpinosi dukros priežiūra, auklėjimu ir pan., byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog nuo 2014 m. balandžio mėnesio su atsakovu jokių ryšių nepalaiko, jokių kontaktinių duomenų neturi. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai nebendrauja su savo dukra, nebando užmegzti ryšio su vaiku. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko D. K. interesų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Įvertinęs tai, kad tokie atsakovo veiksmai dukros D. K. atžvilgiu tęsiasi beveik nuo vaiko gimimo, t. y. daugiau nei aštuonerius metus, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui rūpintis savo nepilnamečio vaiko auklėjimu ir priežiūra, teismas sprendžia, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo A. K. tėvo valdžią dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jeigu tėvas ar motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Priimant sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygos, taip pat tėvo (motinos) asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų realios galimybės sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai bei jų pobūdis ir kt.

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2014 m. šalių nepilnametė dukra gyvena su motina, ieškove V. B.. Biologinio tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog vaiko D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos, tačiau teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsižvelgiant į tai, atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvo valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas byloje nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, reikalavimui dėl išlaikymo (jo dydžio) neprieštaravo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jo sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Duomenų, kad yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, gauti pajamų ir teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo, byloje nėra.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro apie 533,65 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei nurodytas orientacinis dydis išlaikymą, reikalingą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti – 200 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, būtinuosius poreikius, į atsakovo darbingą amžių, jo galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė V. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šiuo sprendimu ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau 2022 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.4)Mr-TP-22-T-1239-4322 atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukters D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio vaiko D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2022 m. sausio 21 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apie priimtą sprendimą atsakovui A. K. pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2022 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-740-1140/2022 priimtu sprendimu tenkintas ieškovės V. B., gim. 1993 m., ieškinys atsakovui A. K., gim. 1986 m., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose Naujojoje Akmenėje, Vytauto g. 1B. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.“

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.