Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apėmimo būdu, griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta A. S. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir jame nurodytas įskaitytinas laikotarpis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. S. ir R. P. solidaria priteista 317,60 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atliginimui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. P., O. B. ir U. A., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) kvalifikavimo, bei priteisto civilinio ieškinio dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su A. S. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant skirti švelnesnės rūšies – arešto bausmę.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad visi ankstesni nusikaltimai buvo padaryti jam būnant nepilnamečiu, kurį laiką buvo išvykęs į užsienį, kur dirbo ir tris metus nebuvo padaręs naujų nusikalstamų veikų, grįžęs į Lietuvą pradėjo mokytis, siekia įgyti specialybę, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės. Teisėjų kolegija tokių skundo argumentų nelaiko pagrįstais.

8. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu už nusikaltimą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskirdamas artimą minimaliai – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmių skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė būtent tokios rūšies, tai yra laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Apylinkės teismas, parinkdamas A. S. bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis vien per 2022 m. administracinėmis nuobaudomis baustas 21 kartą (t. 11 t., b. l. 38–55), dauguma administracinių nusižengimų yra smulkios vagystės (ANK 108 straipsnio 1 dalis), taip pat iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo devynis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (t. 11, b. l. 1–15), tame tarpe ir už vagystes bei plėšimus, šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių elgesio normų ir įstatymų. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam A. S. praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), taip pat ir griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos vykdymą ne kartą atidedant BK 92 straipsnio pagrindu, tačiau nuteistasis nepaisydamas jam parodyto pasitikėjimo ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos įsitaigos, tačiau skirtų įpareigojimų ir pareigų nuteistasis tinkamai nevykdė, todėl 2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir A. S. pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia teigti, kad net skiriamos griežčiausios rūšies bausmės nedaro tinkamo poveikio jo elgesiui, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. S. BK 178 straipsnio 2 dalies, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pripažinti, kad už tyčinį apysunkį nusikaltimą apeliantui paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek A. S., tiek jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam A. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, jog jis turi menką darbinę patirtį, nes būdamas tik 20 metų amžiaus negalėjo turėti didelės darbinės patirties bei tai, kad nebuvo įvertinta, jog trejus metus po 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirbo užsienyje. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog asmuo būdamas 20 metų amžiaus negali turėti didelės darbinės patirties, tačiau visgi nežiūrint į tai, byloje esantys duomenys apie nuteistojo A. S. darbinę istoriją (11 t., b. l. 65) rodo, kad nuolatinio darbo nuteistajam ilgesnį laiką nepavyksta išlaikyti. Be to, nors nuteistojo teigimu jis kurį laiką ir dirbo užsienyje, tačiau akivaizdu, kad gaunamų pajamų nepakako pragyvenimui, nes jis pelnėsi darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog po 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo, jis trejus metus nepažeidinėjo įstatymų, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš 2022 m. gruodžio 9 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. S. naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai 2021 m. liepos 2 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Taip pat nuteistojo teiginius apie trejus metus nedarytus teisės pažeidimus, paneigia ir 2022 m. gruodžio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už metus, kurio duomenimis vien per 2022 m. A. S. administracinėmis nuobaudomis buvo baustas net 21 kartą, didžioji dalis nusižengimų susiję su smulkiu svetimo turto pagrobimu, skirtų baudų nemoka. Apeliantas, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), jau yra teistas vienuolika kartų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose A. S. atžvilgiu yra nagrinėjama ne viena baudžiamojo byla, kuriose jis kaltinamas įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Šios aplinkybės ne tik paneigia apeliacinio skundo argumentus, tačiau ir leidžia daryti išvadą, kad nors A. S. ir siekia įgyti išsilavinimą, tačiau jis nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. S. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis ir sulaukęs pilnametystės linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti arešto bausmės efektyvumu ir švelnesnės bausmės rūšies galimybe sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, keičiant nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta.

13. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę A. S., tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, pirmosios instancijos teismo yra išsamiai motyvuotas ir neprieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.