Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Audriui Ažukui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus atstovui Tautvydui Šukiui, atsakovų K. Š., L. Š. atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, trečiųjų asmenų atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, tretiesiems asmenims M. G., V. G., išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. G., K. Š., L. Š., trečiaisiais asmenimis esant V. J., D. Ž., V. G., M. G., R. G., Valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialui, Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Z. D., dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos administracinių aktų panaikinimo paveldėjimo teisės liudijimo dalies, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir nurodė, jog nuosavybės teisės M. G. buvo atkurtos kaip D. – V. V. žemės savininko J. V. mirusios dukters sutuoktiniui. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. išvardyti asmenys, kuriems gali būti atkurta nuosavybė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad ne bet koks sutuoktinis turi teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Sutuoktiniu laikytinas asmuo iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką ir santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. M. G. 1976-12-04 sudarė kitą santuoką, jis tapo kito asmens sutuoktiniu, todėl jis nepatenka į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą ir nuosavybės teisės į jo buvusios sutuoktinės valdytą žemę jam negalėjo būti atkurtos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

1968 m. mirė D. – V. G. (V.), testamento sudariusi nebuvo. (t. 1, b.l. 29-31, 35).

1976 m. gruodžio 4 d. M. G. susituokė su atsakove P. (G.) G.

1992 m. sausio 20 d. M. G. pateikė prašymą grąžinti žemę, priklausiusią G. V. (t. 1, b.l. 25-26).

1995 m. gruodžio 20 d. M. G. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko savo ketvirtajai sutuoktinei P. G..

1996 m. lapkričio 12 d. M. G. mirė (t. 1, b.l. 21).

1998 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu Nr. 241 ŽS ir Marijampolės apskrities viršininko sprendimas Nr. 84-7871, kuriuo M. G. atkurtos nuosavybės teisės.

2009 m. vasario 18 d. Šakių 2-ojo notarų biuro notarė P. G. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 670, pagal kurį paveldimą turtą sudarė 3 ha žemės sklypas, esantis Papiškių km. Šakių rajone, ir pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esančius Papiškių km. Šakių r. (t. 1, b.l. 41-42).

2009 m. kovo 23 d. P. G. nurodytą žemės sklypą perleido giminaičiui K. Š. ir jo sutuoktiniai L. Š.. (t. 1, b.l. 43-44 ).

Dėl viešo intereso

Atsakovų K. Š. ir L. Š. atstovas nurodė, jog ieškinys pateiktas nepagrįstai, nes prokuratūra neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Šiuo atveju yra ginami trečiųjų asmenų interesai, nes patys ginti savo interesų neturi galimybės dėl praleistų numatytų terminų. Teismas konstatuoja, jog šie argumentai yra nepagrįsti.

CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M. byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, Č. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009).

Kaip jau buvo nurodyta, viešojo intereso sąvokos turinys atskleidžiamas analizuojant faktines kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Teismas negali sutikti su atsakovų atstovo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir pripažįsta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą M. G. buvo padaryta pareigūnų klaida ir priimtas sprendimas yra neteisėtas. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010). Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kad trečiųjų asmenų teisės yra pažeistos vykdant atkūrimo procesą. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimas yra kartu ir viešasis interesas, tai jam atstovauti ir ginti civiliniame procese pagrįstai įgaliotas prokuroras. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).

Dėl ieškinio senaties termino

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų atstovas nurodė, jog ieškinys pateiktas praleidus numatytus ieškinio padavimo terminus, tačiau teismas konstatuoja, jog šie terminai nėra praleisti.

1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Nr. VIII-359) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nurodyto 30 dienų termino privalo laikytis ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Kartu pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata skirta asmeniui, kuris yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyvis. Prokuroras toks asmuo nėra, todėl ši įstatymo nuostata negali būti gramatiškai aiškinama taip, kad prokurorui taikomas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises jam įteikimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. byloje Nr. 3K-3-397/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010). Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymo analogiją jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kada yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad prokurorui apie įstatymo normoms galimai prieštaraujantį administracinį aktą tapo žinoma tik 2010 m. gegužės 13 d., gavus pareiškėjos V. J. prašymą ginti viešąjį interesą (t. 1, b.l. 7), su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2010 m. liepos 28 d. Formaliai atrodytų, jog 30 dienų terminas buvo pažeistas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad po nuropdyto pareiškimo gavimo, ieškovas kreipėsi į kompetetingas institucijas dėl būtinų dokumentų išreikalavimo, kad pareiškime nurodytas faktas būtų patvirtintas. (t. 1, b.l. 12). Iš bylos duomenų matyti, kad papildomi dokumentai gauti 2010 m. birželio 23 d., o byla teisme gauta 2010 m. liepos 28 d. Tad akivaizdu, kad jeigu ieškinio senateis terminas buvo pažeistas, tai tas pažeidimas yra nežymus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Taigi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą nuosavybės atkūrimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose, pašalinant asmenų nuosavybės teisių pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog šioje byloje ieškinio senateis terminas galimai pažeistas nežymiai, todėl laikytina, kad tai nėra kliūtis išspręsti teisingo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. teisėtumo

Atsakovų atstovas savo atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu ginčijo ieškinyje nurodytas pagrindus, kuriais remiantis prašoma panaikinti teisės aktus. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, jog buvo padaryta klaida ir nuosavybės teisės M. G. buvo atkurtos neteisėtai. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V., kuris patvirtino, jog buvo padaryta institucijos klaida. Liudytojas nurodė, jog tuo atveju, jeigu M. G. atkūrimo proceso metu būtų pateikęs visus duomenis, tai yra apie tai, kad jis yra sudaręs naują santuoką, jam nebūtų atkurta nuosavybės teisė. Šioje byloje ginčas kyla dėl to, jog M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės kaip D. – V. V., žemės savininko J. V., mirusios dukters sutuoktiniui. Tačiau atkūrimo metu M. G. buvo sudaręs santuoką su P. G., tad spręstinas klausimas, ar M. G., kuris buvo sudaręs santuoką su kita moterimi, pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės kaip sutuoktiniui į buvusios ir mirusios sutuoktinės turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo klausimu jau 2003 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Nr. 3K-3-442 sukūrė precedentą, kuriuo privaloma laikytis. Šioje nutartyje yra išaiškinta, kad sutuoktiniui mirus, santuoka laikoma pasibaigusia. Pasibaigus ieškovo santuokai su Viktorija – D. V. ir ieškovui susituokus P. G., pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ieškovas negali pretenduoti į J. V. priklausiusį turtą, kadangi santuokos pasibaigimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Taip pat nurodoma, kad tiek Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, tiek ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslai ir paskirtis vienodi - jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistas teises. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko, teises ir interesus, nes minėtuose įstatymuose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausiai įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, numatytų įstatymų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs. Ieškovas su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žmonos D. – V. V. tėvo turėtą 3 ha žemę kreipėsi 1992 m. sausio 20 d., todėl jo galimybė būti pretendentu vertinama pagal prašymo metu galiojusį 1991 m. birželio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” ir jo įgyvendinimo tvarką nustačiusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 nuostatas. Šie teisės aktai numatė mirusio savininko sutuoktinio teisę atkurti nuosavybės teisę į turėtą žemę be jokių apribojimų, tačiau ieškovo santuoka su V. – D. V. buvo pasibaigusi, o lyginamoji 1991 m. įstatymo 2 straipsnio ir 1997 m. įstatymo 2 straipsnio analizė rodo, kad šie įstatymai nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teisę į turtą sutuoktiniui, kai jis sudaro naują santuoką. Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įstatymas nustatė tik turto savininko, kuris yra miręs, sutuoktiniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442).

Kaip matyti, įstatymuose ir teismų praktikoje yra aiškinama, jog tiek įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, galiojusio M. G. prašymo atkurti nuosavybės teises į V. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo metu, 2 straipsnis, tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo, galiojusio ginčijamų sprendimų priėmimo metu, 2 straipsnis numatė, kad buvusiam savininkui mirus nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Sąvokos „sutuoktinis“ paaiškinimas įstatyme nepateiktas, todėl išaiškinta, kas sudaro Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte pavartotos sąvokos „turto savininko sutuoktiniui“ turinį. Tokiam aiškinimui pasitelkti ir kiti teisės šaltinius. Civilinio kodekso trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos santykius, 3.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką. To paties kodekso 3.49 straipsnis numato, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio prasme santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, priešingai, įstatyme specialiai numatyta, kad jis tokią teisę įgyja tik po sutuoktinio, kuris buvo turto savininkas, mirties. Tačiau jei mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. vasario mėn. 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-143-07).

Šie įstatymo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog M. G. nepagrįstai buvo atkurta nuosavybės teisė į mirusios sutuoktinės tėvo žemę, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Atsakovo atstovas teigia, jog jeigu ir buvo padarytos klaidos, tačiau tai buvo padaryta ne dėl M. G. kaltės, todėl ieškinio reikalavimas negali būti tenkintinas. Tačiau teismas mano, jog nors šiuo metu ir sunku nustatyti, ar dėl šios situacijos yra M. G. kaltės, tačiau šiame procese galima įžvelgti M. G. nesąžiningumo. Kaip matytyi iš byloje esančių dokumentų, užpildydamas prašymą M. G. jo formos skiltyje, kur prašoma nurodyti įpėdinius, nėra įrašęs savo vaikų. Nors akivaizdu, jog žinojo, kad jie yra. (t. 1, b.l. 25). Taip pat pateikdamas dokumentus jis niekur nenurodė, jog yra sudaręs naują santuoką ir niekur nepateikė naujos santuokos liudijimo. Toks sąmoningas esminių aplinkybių nutylėjimas gali būti vertintinas, kaip nesąžiningas elgesys. Be to, nors ir neįrodžius M. G. sąžiningumo, ar nesąžiningumo, būtina laikytis bendrųjų principų, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Taigi, jei M. G. praturtėjo remiantis neteisėtai priimtais aktais, tai negali būti pagrindu pripažinti tolimesnį teisės valdymą teisėtu.

LR CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Marijampolės apskrities viršininko 1998-08-17 įsakymą Nr. 241ŽŠ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab intio.

Dėl paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais

2009-02-18 P. G. (mirusiojo M. G. sutuoktinei) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriame nurodyta, kad P. G. paveldi M. G., mirusio 1996-11-12 turtą, kurio dalį sudaro žemės sklypas 3 ha (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal minėtus paveldėjimo teisės liudijimus P. G. paveldi žemės sklypus, į kuriuos neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės M. G., tad darytina išvada, kad P. G. negalėjo paveldėti to, ko negalėjo turėti palikėjas (CK 5.1 str.). Todėl P. G. išduotas nurodyti paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl paveldėto žemės sklypo pripažintinas negaliojančiu.

Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad parduodant atkurtus natūra žemės sklypą buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris (T. 2, b. l. 8).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ginant viešąjį interesą pareikšdamas ieškinį, prašė pripažinti negaliojančią šią pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl ginčo žemės pirkimo bei taikyti restituciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šia pirkimo – prdavimo sutartimi buvo perleistas ne tik žemės sklypas, bet ir gyvenamas nama bei kiti pastatai. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas reikalavimais tik dėl žemės sklypo atkūrimo teisėtumo ir iš to akto atsirandančiomis pasekmėmis, tad teismas konstatuoja, jog prokuroro reikalavimas naikinti visą pirkimo - pardavimo sutartį yra perteklinis ir pasisako tik dėl tos sandorio dalies, kurią perleistas žemės sklypas.

Iš bylos duomenų matytyi, kad šis nurodytas sandoris nėra teisėtas, nes P. G. nebuvo teisėta ginčo žemės paveldėtoja. Tad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria perleistas žemės sklypas, pripažinimo negaliojančia tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejį, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis. Daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo pardavimą draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Dėl šių priežasčių restitucijos natūra apribojimas, įtvirtintas LR CK 4.96 str. 2 d., netaikytinas.

Panaikinus ginčijamą sprendimą, atkurtina padėtis, buvusi iki jų priėmimo. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LR CK 1.80 str.). Tad panaikinus neteisėtai priimtą Marijampolės apskrities viršininko 1998-08-17 sprendimą Nr. 241ŽŠ dėl nuosavybės teisių atkūrimo, naikintinas ir Šakių rajono notarų biuro notarės Z. D. patvirtintas 2009-02-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalis, nes Marijampolės apskrities viršininko ginčo sprendimo pagrindu ginčo turtas, t.y. 3 ha žemės, paveldėjimo būdu neteisėtai atiteko paveldėtojai, ir vėliau buvo perleisti atsakovams L. ir K. Š., todėl atsakovai P. G., L. Š., K. Š. neturi teisės naudotis didesnėmis teisėmis dėl neteisėto turto negu pats turto palikėjas. (LR CK 4.93 - 4.96 str.).

Teismo konstatuota, jog pirkimo – pardavimo sutarties dalis, sudaryta dėl žemės sklypo perleidimo, tarp P. G. ir L. ir K. Š. yra negaliojanti, tad pagal LR CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, turi būti taikoma restitucija. Pagal to paties straipsnio 4 d. turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. LR CK 6.153 str. 1 d. numato, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali šį sandorį panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Taigi, nagrinėjamu atveju restitucijos taikymui lemiamos reikšmės turi ginčo sklypų pirkimo- pardavimo šalių sąžiningumo sudarant sandorius klausimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovų P. G. ir Š. buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad 2008-06-24 P. G. trejiems metams įgaliojo K. Š. atstovauti ją visose įstaigose ir organizacijose tvarkant žemės nuosavybės atstatymą ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (civilinės bylą Nr. 2-758-630/2008, b.l. 18). Atsakovų bendradarbiavimo faktą patvirtina ir aplinkybė, kad K. Š. atstovavo P. G. teisminiame procese, kuriame buvo nustatomas juridinis faktas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio proceso metu buvo nustatytas faktas, jog P. G. pradėdama faktiškai valdyti turtą po M. G. mirties priėmė jo palikimą. Kaip matytyi vėliau paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas taip pat buvo išduotas atstovaujamajam K. Š.. Kaip matyti, K. Š. aktyviai dalyvavo visame procese ir netrukus po žemės sklypo įregistravimo, jis buvo parduotas sutuoktiniams Laurai ir K. Š.. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp atsakovų buvo susiklostę nuolatinio pobūdžio bendradarbiavimo santykiai paveldint ir vėliau realizuojant įgytą turtą. Taigi, atsakovų L. ir K. Š. argumentai, kad jie nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie ginčus dėl žemės sklypo, paneigiami byloje esančiais įrodymais. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-758-630/2008 medžiagos matytyi, kad teismo proceso metu dalyvavo pats atsakovas K. Š., ir suinteresuoti asmenys. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyti suinteresuotų asmenų prieštaravimai dėl paveldimo turto (civilinė byla Nr. 2-758-630/2008, b.l. 94-96), tad akivaizdu, jog K. Š. žinojo ir suprato, jog yra kilę ginčai dėl P. G. paveldimo turto, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. Š. ir K. Š. nėra sąžiningi 3ha žemės sklypo, esančio Šakių r. Papiškių k. įgijėjai, taigi 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 3 ha žemės sklypo perleidimo pipažintina negaliojančia, taikytina restitucija, panaikintina teisinė registracija K. Š. ir L. Š. vardu ir minėtas sklypas grąžintinas valstybei (LR CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str., 6.146 str., 6.153 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) Byloje pareikšti reikalavimai, už kuriuos nuo ieškinio 11800 Lt kainos mokėtinas 354 Lt žyminis mokestis. (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 354 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (LR CPK 85 str. 1 d. 11), bei 178,88 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuror ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 1998-08-17 įsakymo Nr. 241ŽŠ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G.

Pripažinti negaliojančia 2009-02-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 670, išduoto Šakių rajono 2-ojo nator biuro notarės Z. D., dalį, pagal kurią P. G. paveldėjo 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2009-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria perleistas žemės sklypas 3 ha, (duomenys neskelbtini)., sudarytos tarp P. G. bei K. Š. ir L. Š..

Taikyti restituciją natūra, ir įpareigoti panaikinti K. Š. ir L. Š. nuosavybės teisių į 3 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre bei perduoti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą.

Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 532,88 Lt (penkis šimtus trisdešimt du Lt 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.