Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-831-211-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
1A-831-211-2012
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02115-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis
T. B.
NuorašasPranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-831/2012

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02115-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Artūro Pažarskio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Kolbienei,gynėjui adv. Ramūnui Vanagui,išteisintajam T. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. buvo išteisintas nepadarius veikų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2011-09-26, apie 8.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje šalia Šeškinės poliklinikos, Vilniuje, Šeškinės g. 24, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad dėl menkavertės priežasties, o būtent dėl neva užstatyto jo automobilio, jis pradėjo reikšti pretenzijas M. Č. ir išprovokavo konfliktą, dėl ko įvyko susistumdymas, ir jis galva vieną kartą trenkė M. Č. į nosį, tuo padarydamas M. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, ir tokiu įžūliu elgesiu, sukeldamas nesaugumo jausmą M. Č. žmonai R. Č. bei šalia buvusiems ir įvykį mačiusiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

T. B. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Vilniaus Apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti T. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ; skirti T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą 10 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę T. B. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiųjų M. Č. ir R. Č., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Taip pat prokurorė skundu prašo nukentėjusiojo M. Č. dėl turtinės žalos pareikštą 1000 litų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (nepateikė dokumentų patvirtinančių žalos dydį), paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Priteisti iš T. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 866,36 lt., o M. Č. ir R. Č. naudai po 800 litų kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti.

Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad T. B. nepadarė veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. Prokurorės teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad T. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo inicijuoto konflikto metu, jis norėdamas atstumti T. B. nuo automobilio durų, iš tikrųjų buvo su kaire ranka apglėbęs kaltinamojo galvą, tačiau kaltinamajam kaklo nesmaugė, pastarasis laisvai judėjo, nusiėmė akinius ir padavęs juos savo žmonai, pasakė jam, kad dabar jam, t.y. M. Č. bus, po ko iš karto sekė kaltinamojo smūgis su galva į nosį. Faktą, kad kaltinamasis nusiėmęs akinius juos padavė savo žmonai, patvirtino ir liudytoja M. B.. Prokurorės teigimu, visa nustatyta kaltinamojo T. B. veiksmų seka, įrodo, kad jis tyčia su galva sudavė smūgį nukentėjusiajam, prieš tai nusiėmęs akinius ir atidavęs juos žmonai. Tokiu būdu, pasak prokurorės, teismas vertindamas surinktus ir ištirtus įrodymus, neteisingai interpretavo kaltinamojo T. B. tyčios suduoto smūgio nukentėjusiajam nebuvimą. Juolab, kad kaltinamasis dėl neva nukentėjusiojo pavartoto smurto jo atžvilgiu, t.y. kaklo smaugimo, į gydytojus nesikreipė, šis faktas niekur neužfiksuotas. Prokurorės teigimu, teismas taip pat netinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, dėl T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes T. B. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra vienareikšmiškai nustatyti kaltinamojo įžūlūs veiksmai – t.y. neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys. Pasak prokurorės, teiginys, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai vyko trumpą laiką, kad pašalinių žmonių dėmesį, kaip nurodo teismas nuosprendyje, atkreipė ne pats konfliktas, o jo sukeltos pasekmės, todėl kaltinamojo veiksmai nebuvo šokiruojantys ar trikdantys, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Tokiu būdu, prokurorės teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą ir T. B. išteisino, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-15 nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokurorė skundą palaikė, prašė jį tenkinti, išteisintasis T. B. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokurorės skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas išteisintojo T. B. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys, priešingai nei skunde teigia prokurorė, buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, išteisintasis T. B. pripažino, kad konflikto metu, bandydamas išsilaisvinti, pataikė nukentėjusiajam M. Č. į galvą, bet neigė smūgiavęs jam tyčia. Parodė, jog nukentėjusysis laikė jį apglėbęs ranka, todėl jis norėjęs ištrūkti (b. t. 1, b. l. 172). Tą patvirtino ir kiti liudytojai – M. B. bei L. G., kad nukentėjusysis M. Č. laikė apglėbęs T. B. už kaklo (b. t. 1, b. l. 176, 52). Be to, liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog pirmasis susistumdymus pradėjo automobilio savininkas, kuris buvo užstatęs išteisintojo automobilį, o T. B., gindamasis išsisukinėjo ir kažkuriuo tai momentu iš kito vaikino pasileido kraujas (b. t. 1, b. l. 176).

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Taip pat pažymima, jog smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, išteisintasis T. B. iš pradžių priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, pasiūlė atsiprašyti už tai, kad automobilį pastatė, pažeisdamas KET, kad sugaišino jo laiką, tačiau nukentėjusiajam nesutikus, tarp jų kilo konfliktas. Tą patvirtino tiek išteisintasis T. B., tiek pats nukentėjusysis M. Č.. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju išteisintasis T. B. specialiai nesiekė sutrikdyti nukentėjusiojo M. Č. sveikatos, nenorėjo tyčia jam smūgiuoti, nebuvo aiškaus nukentėjusiojo negerbimo, o sudavė nukentėjusiajam į nosį, muistydamasis nukentėjusiojo glėbyje, bandydamas iš jo išsilaisvinti, ir sužalojo jį netyčia, kliudydamas nukentėjusiojo nosį galva.

Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. B. pagrįstai išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d, kur baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ar panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2011-09-26 įvykis vyko šalia Šeškinės poliklinikos, tai yra, viešoje vietoje, tačiau byloje taip pat buvo nustatyta, kad konfliktas, įvykęs tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo buvo abipusis, taip pat abipusis buvo ir smurto naudojimas. Prokurorė skunde nurodo, kad iš išteisintojo pusės buvo panaudoti įžūlūs veiksmai ir aplinkinius šokiruojantis elgesys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek įžūlūs veiksmai, tiek visuomenės rimties sutrikdymas, yra vertinamieji požymiai, todėl teismas turi išanalizuoti priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp šalių, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad M. ir R. Č. atėjus prie automobilio, prie jų priėjo išteisintasis T. B. ir pasakęs, kad jie pažeidė KET, netinkamai pastatė automobilį, pasiūlė jiems atsiprašyti. Šias aplinkybes patvirtino ne tik išteisintasis, bet ir nukentėjusieji. Konfliktas tarp šalių įvyko ne iš karto, o tik nukentėjusiesiems nesutikus atsiprašyti ir išteisintajam T. B. pasiūlius iškviesti policiją. Kolegijos nuomone, iš čia seka išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog išteisintasis T. B. tyčia siekė suduoti smūgį nukentėjusiajam M. Č. ir taip priešpastatyti save, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog išteisintojo T. B. veiksmai konfliktuojant su M. Č. nesuteikia pagrindo teigti, jog smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Tuo labiau, kad net liudytojas J. A. parodė, jog stovėjęs už 6-8 metrų nuo įvykio vietos, neatkreipė ypatingo dėmesio į tai, kas vyko (b. t. 1, b. l. 55-56, 176).

Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog išteisintasis T. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, byloje įrodymai ištirti tinkamai ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prokuroro skunde nurodytus argumentus. Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokurorės apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokurorės apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Artūras PažarskisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė