Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-106-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
2S-106-544/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04833-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Suinteresuotas asmuo
LR Generalinei prokuratūrai
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-106-544/2014

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04833-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 95.7; 122.3; 124.1; 124.6; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų ŽŪB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų ŽŪB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundą suinteresuotam asmeniui LR Generalinei prokuratūrai dėl Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimų atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo panaikinti 1) LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimą „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“, 2) LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-06-19 nutarimą „Palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ bei perduoti LR Generalinei prokuratūrai skundą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad įsiteisėjusi LVAT 2013-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I-858-7/2013 pažeidžia ne tik jų, bet ir kitų žemės produkcijos augintojų teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl tai yra viešasis interesas, kuris turi būti apgintas. Kadangi LVAT 2013-03-19 nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl pareiškėjai neturi teisinės galimybės bei nėra subjektai kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir ginti viešąjį interesą. Prašo atnaujinti procesą užbaigtoje administracinėje byloje LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 2 p., 7 p., 9 p., 10 p., 12 p. nurodytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų ŽŪB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimų atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje suinteresuotam asmeniui LR Generalinei prokuratūrai nutraukė. Konstatavo, kad pareiškėjams apskundimo teisė dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimo „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ baigėsi apskundus šį nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šia galimybe pareiškėjai pasinaudojo paduodami 2014-05-13 skundą dėl 2014-04-14 nutarimo „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“. 2014-06-09 LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės priimtas nutarimas „Palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ yra galutinis ir neskundžiamas teismine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas civilinę bylą pagal pareiškėjų ŽŪB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimų atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013 nutraukė kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ŽŪB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas S. Butkevičius prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-414/2014, kadangi bylos nėra nei tapačios pagal faktines aplinkybes, nei artimos. Proceso atnaujinimu siekiama apginti šių dviejų bendrovių teises ir teisėtus interesus, o tai, kad analogišką teisėtą interesą, tikėtina, gali turėti kitos bendrovės, esmės nekeičia. Tai ir yra esminis skirtumas, neduodantis pagrindo šioje byloje taikyti minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą precedentą. Teigia, kad teisinėje valstybėje nėra pareigūnų aukštesnių už įstatymą ir visuomenę, todėl asmuo, būdamas subjektyviai įsitikinęs, kad prokuroras netinkamai atliko pareigą, visuomet turi teisę jo veiksmus (neveikimą) skųsti teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K. prašo pareiškėjų atstovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, LAT nutartyse išnagrinėjo ir išdėstė teismų praktiką tiek dėl prokurorų teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo užbaigtose bylose, tiek dėl pareiškėjų galimybės skųsti prokurorų atsisakymą teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Pažymėjo, kad ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui G. S.. Kilus ginčui dėl norminio administracinio akto teisėtumo, 2012-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla sustabdyta ir kreiptasi į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį teismą (LVAT administracinė byla Nr. I-858-7/2013 b. l. 1-3). 2013-03-19 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas priėmė nutartį, pagal kurią administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui, nutraukė (LVAT administracinė byla Nr. I-858-7/2013 b.l. 28-33). Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

2014-03-17 LR Generalinėje prokuratūroje gautas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo LVAT byloje Nr. I-858-7/2013 (LR GP byla Nr. 11.13-33/2014 b. l. 22-37). 2014-04-14 LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ (LR GP byla Nr. 11.13-33/2014 b. l. 87-96). 2014-05-13 LR Generalinėje prokuratūroje gautas pareiškėjų skundas dėl 2014-04-14 nutarimo (LR GP byla Nr. 11.13-33/2014 b. l. 1-18). 2014-06-09 LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė priėmė nutarimą „Palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ (LR GP byla Nr. 11.13-33/2014 b. l. 19-20).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti: 1) LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimą „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“, 2) LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-06-19 nutarimą „Palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ bei perduoti LR Generalinei prokuratūrai skundą nagrinėti iš naujo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-11-14 nutartimi bylą nutraukė.

Apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-11-14 nutartį, kuria buvo nutraukta byla, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-414/2014 duotais išaiškinimais kaip precedentu, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra nei tapačios, nei artimos. Taip pat apeliantai teigia, kad teisinėje valstybėje nėra pareigūnų, aukštesnių už įstatymą ir visuomenę, todėl asmuo, būdamas subjektyviai įsitikinęs, kad prokuroras netinkamai atliko pareigą, visuomet turi teisę jo veiksmus (neveikimą) skųsti teismui. Su atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo dėl šių motyvų.

Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, sprendžiant klausimą, ar prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant procesines teisės normas, ir, esant tapačioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotu precedentu.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartyje suformuotu precedentu, padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, kad minėtoje nutartyje suformuotas precedentas taikytinas ir šioje byloje, nes abiejų bylų aplinkybės panašios (tapačios). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija ne tik 2014 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. 3K-7-414/2014, bet ir vėliau 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014, nagrinėdama analogiškus teisės taikymo ir aiškinimo klausimus esant faktiškai vienodoms aplinkybėms, yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suvienodinta teismų praktika ir suformuluotu precedentu dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Apeliantams apskundimo teisė dėl LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-04-14 nutarimo „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ baigėsi apskundus šį nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šia galimybe pareiškėjai (apeliantai) pasinaudojo paduodami 2014-05-13 skundą dėl 2014-04-14 nutarimo „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014-06-09 LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės priimtas nutarimas „Palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013“ yra galutinis ir neskundžiamas teismine tvarka.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais argumentais, todėl neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų atskirojo skundo argumentus ir jų pagrindu keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė