Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irenos Stulpinienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienes, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos S.S. skunda atsakovei Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui R.V. del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2008-08-25 sprendimo Nr. 1327-1010-B/08 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Tarnybos direktorius nuo dalyvavimo prašymo nagrinejimo proceduroje nenusišalino, nes nei˛velge jokio viešuju ir privaciu interesu konflikto tarp saves ir pareiškejos, nebuvo jokiu aplinkybiu, trukd˛iusiu jam išnagrineti ši prašyma objektyviai. Nors sprendima prieme direktorius, taciau sprendimo priemimo proceduroje dalyvavo ne vien direktorius.

Teigia, kad pareiškeja nepagristai mano, jog skund˛iamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui bei Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktui. Pa˛ymi, jog antrines teisines pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiška, efektyvia ir ekonomiškai pagrista teisine pagalba ginant teisetus interesus tu asmenu, kuriems tokia pagalba butiniausia, todel asmens turtine padetis negali buti vienintele salyga antrinei teisinei pagalbai gauti. Istatyme itvirtintu antrines teisines pagalbos neteikimo bei teikiamos antrines teisines pagalbos nutraukimo pagrindu paskirtis – u˛tikrinti, kad valstybes biud˛eto lešos, skirtos antrinei teisinei pagalbai finansuoti, butu panaudojamos racionaliai ir efektyviai, o advokatu kvalifikacija – kryptingai ir tikslingai ( b.l. 15-17 ).

Pareiškeja, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinejimo vieta ir laika informuoti tinkamai, i teismo posedi neatvyko, Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose praše byla nagrineti ju atstovams nedalyvaujant.

Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šaliu ar ju atstovu neatvykimas i teismo posedi, jeigu jiems apie posedi buvo tinkamai pranešta, nera kliutis bylai nagrineti ir sprendimui priimti, todel byla nagrinetina rašytinio proceso tvarka, pareiškejai, atsakoves atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir ju atstovams nedalyvaujant ( ABTI 79 str. 5 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja

Skundu pareiškeja prašo panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2008-08-25 sprendima Nr. 1327-1010-B/08, kuriuo jai nesuteikta antrine teisine pagalba administracineje byloje.

Bylos med˛iaga nustatyta, kad 2008-08-25 pareiškeja S.S. kreipesi i Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba, prašydama suteikti antrine teisine pagalba civilineje byloje Nr. 2-8966-676/2008. Šioje civilineje byloje nagrinejamas ieškinys pagal ieškoves V.M.M. ieškini atsakovams J.S., S.S., M.S., D.S. del nuostoliu atlyginimo (b.l. 4-5, 25-27).

2008 m. rugpjucio 25 d. sprendimu Nr.1327-1010-B/08 Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba atsisake pareiškejai teikti antrine teisine pagalba civilineje byloje Nr. 2-8966-676/2008, vadovaudamasi Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos istatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. del to, kad pareiškejai antrine teisine pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, bei mineto istatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytu draudimu piktnaud˛iauti valstybes garantuojama teisine pagalba (b.l. 6-8, 31-33).

Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas (2008 m. baland˛io 15 d. istatymo Nr. X-1492 redakcija, isigaliojusi nuo 2008 m. baland˛io 30d.) suteikia tarnybai teise atsisakyti suteikti antrine teisine pagalba, jeigu pareiškejui antrine teisine pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Skund˛iamame sprendime nurodyta, jog pareiškeja S.S. vien 2008 metais i tarnyba suteikti antrine teisine pagalba kreipesi 36 kartus ir 7 jos prašymai yra patenkinti:

1) 2008-02-28 sprendimu Nr. 285-234-A/08 pareiškejai suteikta antrine teisine pagalba civilineje byloje del darbo u˛mokescio priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

2) 2008-03-14 sprendimu Nr. 380-304-A/8 – civilineje byloje del antstolio veiksmu apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

3) 2008-03-15 sprendimu Nr. 386-311-A/8 – administracineje byloje del Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Socialinio departamento Socialines paramos skyriaus 2008-03-05 rašto Nr. (2345)-SP13-729 del pinigines socialines paramos S.S. apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

4) 2008-04-04 sprendimu Nr. 512-410-A/08 – administracineje byloje del 2008-03-08 sprendimo Nr. SPL-13959 del teises i ligos pašalpa apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

5) 2008-04-14 sprendimu Nr. 552-449-A/08 – administracineje byloje del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008-01-11 sprendimo Nr. I-96-609/2008 panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

6) 2008-05-08 sprendimu Nr. 699-552-A-8 – civilineje byloje del ˛alos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu;

7) 2008-05-09 sprendimu Nr. 708-556-A/08 – nagrinejant skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007-12-12 nutarties panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu.

Faktines aplinkybes del pareiškejai suteiktos antrines teisines pagalbos patvirtina Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos pateikti sprendimai (b.l. 35-36; 39-40; 41-44). Pagal visus šiuos sprendimus antrine teisine pagalba yra tesiama, todel šiuo metu pareiškejai antrine teisine pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.

Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybes garantuojamos teisines pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo, valstybes garantuojamos teisines pagalbos kokybes, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaud˛iauti valstybes garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinemis teisemis. Istatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte isakmiai nustatyta, jog antrine teisine pagalba neteikiama, jei pareiškejas piktnaud˛iauja valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinemis teisemis. Atsi˛velgiant i tai, kad pareiškeja per 2008 metu 8 menesius del antrines teisines pagalbos kreipesi 36 kartus, pagristai skund˛iamame sprendime pripa˛inta, kad pareiškeja S.S. piktnaud˛iauja valstybes garantuojama teisine pagalba, ir, nors formaliai atitinka salygas, kurioms esant asmenims teikiama antrine teisine pagalba, jos prašymu suteikti antrine teisine pagalba tenkinimas pa˛eistu valstybes garantuojamos teisines pagalbos principus, suvar˛ytu kitu asmenu teise gauti nemokama teisine pagalba, nes valstybes garantuojamas finansavimas yra tam tikro nustatyto dyd˛io.

Pareiškeja skunda argumentuoja ir tuo, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymui ir Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsniui, taciau skunde nedetalizuoja, kokiam Konstitucijos ir Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo straipsniui prieštarauja skund˛iamas sprendimas.

Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje itvirtinta itariamojo, kaltinamojo teise i gynyba nuo pat baud˛iamosios bylos proceso prad˛ios. Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymas nustato valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikima fiziniams asmenims, kad šie galetu tinkamai ginti pa˛eistas ar gincijamas savo teises ir istatymu saugomus interesus. Šio istatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teise gauti valstybes garantuojama pirmine ir antrine teisine pagalba bei numatyti atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Mineto istatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kai tarnyba turi teise atsisakyti teikti antrine teisine pagalba, inter alia – kai pareiškejui antrine teisine pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose (11 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Šio istatymo 11 straipsnio 2, 6 ir 7 dalyse yra nustatyta prielaidu visuma, tik kuriu buvimas kartu gali sudaryti asmeniui salygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrine teisine pagalba. Butent asmuo, kaip subjektas, turi atitikti salygas, numatytas mineto istatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, del kurio asmuo kreipiasi, turi atitikti salygas, numatytas šio istatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse (išskyrus antrines teisines pagalbos teikimui baud˛iamosiose ir administraciniu teises pa˛eidimu bylose). Kaip mineta, šiu prielaidu visuma yra butina salyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrine teisine pagalba. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šiu prielaidu, daro negalima ir pacios subjektines teises atsiradima. Skund˛iamu sprendimu pareiškejai nesuteikta teisine pagalba ne baud˛iamojoje ir ne administracinio teises pa˛eidimo byloje, todel pagristai vertintos tiek Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 11 straipsnio 2 dalies, tiek šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje itvirtinta teise i teisinga bylos nagrinejima. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta teise, kad byla per imanomai trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis teisingai išnagrinetu pagal istatyma isteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas, šio straipsnio 2 dalyje itvirtinta nekaltumo prezumpcija, o 3 dalyje apibre˛tos kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp ju – teise gintis paciam arba padedamam savo paties pasirinkto gynejo ar, jei neturi pakankamai lešu gynejui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisine advokato pagalba nemokamai.

Pareiškejos teiginys del sprendimo prieštaravimo Konstitucijai, Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymui ir Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsniui pripa˛intinas nepagristu, nes skund˛iamu sprendimu buvo sprend˛iamas antrines teisines pagalbos suteikimas pareiškejai civilineje, o ne baud˛iamojoje ar administracinio teises pa˛eidimo byloje.

Pareiškeja skunde nurodo, kad ji taip pat praše Tarnybos direktoriu nusišalinti nuo jos prašymo nagrinejimo, taciau šis jos prašymas buvo ignoruotas. Atsakoves atsiliepimu i skunda nustatyta, kad tarnybos direktorius R.V. nuo dalyvavimo prašymo nagrinejimo proceduroje nenusišalino, nes jis nei˛velge jokio viešuju ir privaciu interesu konflikto tarp saves ir pareiškejos, nebuvo jokiu aplinkybiu, trukd˛iusiu jam išnagrineti prašyma objektyviai. Be to, sprendimo priemimo proceduroje dalyvavo ne vien tik direktorius R.V. (b.l. 16).

Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 straipsnio, reglamentuojancio asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešuju interesu viršenybei u˛tikrinti asmenys, dirbantys valstybineje tarnyboje, privalo inter alia sa˛iningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; istatymu nustatyta tvarka ir priemonemis vengti interesu konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu. Šio istatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbanciam valstybineje tarnyboje, draud˛iama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesu konflikta. Pagal mineto istatymo 2 straipsnio 4 dalies definicija interesu konfliktas – situacija, kai valstybineje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedima, privalo priimti sprendima ar dalyvauti ji priimant, ar ivykdyti pavedima, kurie susije su privaciais interesais. Privatus interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis tureti itakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybineje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybes, savivaldybes institucijoms, jeigu del to kyla interesu konfliktas.

Civilineje byloje Nr. 2-8966-676/2008, kurioje pareiškeja praše suteikti antrine teisine pagalba, gincas del nuostoliu atlyginimo yra kiles tarp ieškoves V.M.M. ir atsakovu J.S., S.S., M.S. ir D.S. (b.l.25). Akivaizdu, jog R.V. neprivalejo nusišalinti nuo pareiškejos prašymo nagrinejimo, nes jokiu objektyviu salygu interesu konfliktui kilti bei pagristoms abejonems del objektyvaus ir nešališko sprendimo priemimo nera.

Viešojo administravimo istatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracineje proceduroje pagrindus ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybes tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrinda, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagristai abejojama del kokiu nors kitu prie˛asciu (nei 1 ir 2 punktuose numatytu giminystes ryšiu ar pavaldumo santykiu), galinciu sukelti viešuju ir privaciu interesu konflikta. Šiuo atveju teisinio pagrindo R.V. nusišalinti nuo S.S. prašymo nagrinejimo nebuvo, nes civilines bylos, kurioje pareiškeja praše suteikti antrine teisine pagalba, ginco dalykas – solidarus atsakovu nuostoliu atlyginimas ieškovei, o ne tarnybos sprendimas del antrines teisines pagalbos (Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Ivertinus visas bylos aplinkybes, pareiškejos skundas atmestinas kaip nepagristas. Atsakovo 2008-08-25 priimtas sprendimas Nr. 1327-1010-B/08 pagristas ir teisetas, todel ji naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo ( ABTI 88 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprende:

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai – apeliacines instancijos teismui.