Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dainavos būstas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Ieškovas su draudėju M. Ž. sudarė būsto draudimo sutartį TIA Nr. 372667508, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2037 m. kovo 15 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui nuostolius – 118,89 Eur (išskaičiavus besąlyginę išskaitą) kuriuos jis patyrė, kai 2016 m. spalio 3 d. trūkus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui buvo užlietas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-24). Byloje taip pat pateiktas 2017 m. gegužės 2 d. ieškovo pranešimas atsakovui dėl išmokos išieškojimo, kuriuo ieškovas informavo apie dėl atsakovo kaltės įvykusio įvykio patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieškovas, ir paprašė atsakovo pervesti į ieškovo sąskaitą 118,89 Eur sumą (e. b. l. 14). Atsakovas 2017 m. gegužės 20 d. ieškovą informavo, jog butas buvo aplietas dėl natūraliai susidėvėjusio bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo, pažymėjo, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (e. b. l. 15). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovo patirtus nuostolius, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, visų pirma, nurodo, jog ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas trūkus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui. Nurodytą aplinkybę ieškovas įrodinėjo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, jog minėtas butas buvo aplietas dėl avarijos kitame bute. Atsakovo 2017 m. gegužės 20 d. rašte ieškovui taip pat nurodyta, jog butas buvo aplietas dėl natūraliai susidėvėjusio bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog ieškovas nenustatė tikrosios įvykio priežasties nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apliejimo šaltinis buvo kitas objektas, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti (CPK 178 straipsnis). Todėl nesant jokių įrodymų, jog apliejimo priežastis yra ne bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trūkimas, o kitos priežastys, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog buto apliejimo priežastis buvo bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trūkimas.

Atsakovas taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs, o žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, taip pat atsakovas nėra gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius.

Bylos duomenimis atsakovas yra daugiabučio, kuriame įvyko draudiminis įvykis administratorius. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog buto apliejimas įvyko trūkus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui. Kaip minėta, įrodymų, jog butas buvo aplietas dėl kitų priežasčių, nepateikta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad už bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo priežiūrą atsakingas yra atsakovas, darytina išvada, jog būtent atsakovas turėjo pareigą vykdyti minėtų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, užtikrinti jų sandarumą. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą. Taigi butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos namo konstrukcijų būklės (CK. 6.246-6.249 straipsniai).

Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trūkimo, atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – buitinių nuotekų kanalizacijos stovo priežiūrą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas jokiais apskaičiavimais.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovas įrodinėjo Pastato nuostolio aprašymu, Būsto draudimo liudijimo (kuriame numatyta 58,00 Eur besąlyginė išskaita), Turto remonto sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimais, mokėjimo nurodymais. Ieškovas, skaičiuodamas draudimo išmokos dydį, apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 176,89 Eur, tačiau atsižvelgus į besąlyginę išskaitą, draudėjui yra pagrindas išmokėti 118,89 Eur sumą. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovas minėtą sumą pervedė draudėjui M. Ž.. Be to, lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovas neprašė skirti (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio nenuginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakingas pripažintas atsakovas. Taigi konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, kad jis grąžintų ieškovui jo išmokėtą draudimo išmokos sumą. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog draudėjo butas yra 1989 metų statybos, paskaičiavo 26,4 proc. nusidėvėjimą už medžiagas, kuris sudaro 10,98 Eur. Tokiu būdu ieškovas prašo atlyginti 107,91 Eur sumą (118,89 Eur – 10,98 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 107,91 Eur žalos atlyginimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 107,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo UAB “Dainavos būstas”, į. k. 302709722, 107,91 Eur (vieną šimtą septynis eurus 91 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 107,91 Eur (vieno šimto septynių eurų 91 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.