- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- eI1-9267-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02038-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. birželio 21 d. 14.00 val. Kauno klinikose jam buvo paskirtas tyrimas, tačiau per vėlai jį atvežus į gydymo įstaigą, numatyta procedūra nebuvo atlikta. Pakartotinė procedūra buvo paskirta po savaitės, o pareiškėjas buvo grąžintas ne į pataisos namus, o į pataisos namų ligoninės kamerą, kurioje kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas buvo laikomas palatoje, kurioje buvo suvaržyta teisė su savimi turėti elektros prietaisų, asmeninių drabužių, papildomai nusipirkti maisto produktų, nebuvo užimtumo. Pažymėjo, kad palata buvo netvarkinga ir nešvari, minkštas inventorius nedezinfekuotas, valymo priemonių nebuvo, baldai techniškai netvarkingi, langas be užuolaidos, kameros vėdinimo sistema ir pareigūnų iškvietimo mygtukai neveikė, elektros lizdai atvirais kontaktais, iš trijų šviestuvų veikė tik vienas, tiekiamas vanduo nebuvo pakankamai karštas. Tvirtino, kad kiti nuteistieji patalpose rūkė, o pataisos namų administracija problemų nesprendė ir į pareiškėjo skundą nereagavo. Į pareiškėjo prašymus (dėl susitikimo su KŽS pareigūnu, higienos priemonių išdavimo, pareiškėjo įtraukimo į linkusių nusižudyti sąrašą, leidimo pasinaudoti RIP prieiga) pataisos namų administracija nereagavo ir šių klausimų nesprendė. Į pareiškėjo prašymą neišduoti maisto dvi dienas iki numatyto tyrimo Kauno klinikose, o šį maistą išduoti po tyrimo, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjui buvo duodamas kiekiu mažesnis maitinimas už valgiaraštyje numatytą minimumą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje jis buvo laikomas ilgiau nei 3 valandas, trūko vietos, patalpoje neįrengti suoliukai. Šiose patalpose buvo laikomi asmenys, kurie serga tuberkulioze ir psichinėmis ligomis. Kratų metu toje pačioje patalpoje buvo nuteistasis iš ūkio skyriaus, o tai sukėlė diskomfortą ir pažeminimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 20 d. gydytojas dermatologas jam išrašė vaistą „Dermovate“, tačiau pataisos namų administracija šiuo vaistu jo neaprūpino. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas pataisos namų ligoninėje buvo laikomas 2023 m. gegužės 3-8 d. ir 2023 m. birželio 19-30 d. Pareiškėjui 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre buvo užsakyta ir paskirta planinė konsultacija, į kurią jis išvyko 2023 m. birželio 21 d. 15.10 val. ir į Kauno klinikas nuvyko laiku. Pareiškėjui numatyta gydytojo konsultacija neįvyko, nes konsultacijos laikas buvo paankstintas Kauno Klinikų administracijos. Pareiškėjas buvo grąžintas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį. Paskirtas tyrimas Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre pareiškėjui buvo atliktas 2023 m. birželio 28 d. 13.30 val.
Pažymėjo, kad pareiškėjui gydytojo paskirtų vaistų įstaigoje nebuvo. Kadangi nebuvo gydytojo nuorodos „nekeisti“, pareiškėjui buvo pasiūlytas vaisto analogas, tačiau pareiškėjas šio vaisto atsisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų palatoje Nr. 205 skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą, kuris 2023 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamera bei joje esančios spintelės švarios, lygiais paviršiais, palatoje tabako dūmų kvapo nesijautė, nuorūkų ir pelenų nepastebėta, minkštas inventorius tvarkingas. Patikrinimo metu nustatyta, kad palatą galima išvėdinti per langą. Pacientui išvykus, palatoje atliekamas generalinis valymas ir dezinfekcija. Patikrinimo akte pažymėjo, kad palata nėra apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, tiekiamas nepakankamai karštas vanduo, patalpoje nėra skysto muilo. Atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento atlikto patikrinimo rezultatus, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nedelsiant. Paaiškino, kad įstaigos patalpos remontuojamos eilės tvarka, paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Kietasis inventorius taip pat remontuojamas arba atnaujinamas.
Paaiškino, kad asmenų buvimo laikino sulaikymo kameroje laikas priklauso nuo atvežtų asmenų skaičiaus, jų turimų daiktų kiekio, sveikatos būklės įvertinimo ir kitų personalo atliekamų veiksmų. Šis laikas gali svyruoti nuo vienos iki keturių valandų. Buvimo laikino sulaikymo kameroje metu suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos visos sanitarinės higieninės sąlygos, jiems sudaryta galimybė atsigerti vandens, prašymais kreiptis į budinčiuosius pareigūnus. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratų nereiškė. Pareigūnai, pastebėję laikomų asmenų daromus nusižengimus dėl draudimo rūkyti ir turėti tabako gaminius, reaguoja atlikdami asmenų ir patalpų kratas bei daiktų apžiūras ir rašydami tarnybinius pranešimus.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją kreipėsi 2023 m. birželio 20 d. prašymu dėl leidimo pasinaudoti interneto prieiga ir jo prašymas buvo patenkintas 2023 m. birželio 21 d. Taip pat pareiškėjas 2023 m. birželio 23 d. skundu kreipėsi dėl neįvykusios gydytojo konsultacijos ir į šį prašymą jam buvo atsakyta 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-23- 1840. Duomenų apie kitus pareiškėjo skundus pataisos namų administracija neturi.
Pažymėjo, kad nuteistųjų maitinimo paslaugas teikia VšĮ „Bruneros“ pagal 2022 m. sausio 26 d. sutartį Nr. 57-20. Nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčui aktualiu laikotarpiu nusiskundimų dėl netinkamo maitinimo nebuvo gauta.
Pažymėjo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tačiau nepagrindė priežastinio ryšio tarp nurodytų atsakovo atstovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis 2023 m. gegužės 3-8 d. ir 2023 m. birželio 19-30 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo laikomas 2023 m. gegužės 3-8 d. ir 2023 m. birželio 19-30 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais buvo paskirtas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 205 palatą, atsakovės atstovas šios aplinkybės neneigia.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad jis į Kauno klinikas gydytojo konsultacijai buvo atvežtas per vėlai, be to, jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtintų Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.2. punktą, Lietuvos kalėjimų tarnyba organizuoja ir vykdo suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Nuostatų 14.7 punkte taip pat nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatytomis sąlygomis organizuoja ir teikia pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, esantiems laisvės atėmimo vietose.
Pagal Kalėjimų departamento interneto svetainėje viešai skelbiamų Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų 6.15-6.17 punktus, ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius lydi ligonius į gydymo įstaigas ir užtikrina būtinąją medicininę pagalbą kelionės metu; nustatyta tvarka aprūpina ligonius būtinais vaistais ir kitomis medicinos priemonėmis; sukaupia ir laiko parengtyje nustatytos apimties medikamentų ir medicininių instrumentų atsargas (http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veiklos-sritys_1899.html).
Taigi, apsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba turi pareigą, tiek organizuoti ir vykdyti nutęstųjų konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tiek aprūpinti nuteistuosius reikiamomis medicinos priemonėmis (vaistais).
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto Planinės konsultacijos lapo Nr. PK-26-539 matyti, kad 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. pareiškėjui buvo užsakyta ir paskirta planinė gydytojo konsultacija Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suplanuota gydytojo konsultacija Kauno klinikose neįvyko ir buvo perkelta į 2023 m. birželio 28 d.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų, t. y. 2023 m. birželio 21 d. kelionės žiniaraščio matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėją į Kauno klinikas pristatė 2023 m. birželio 21 d. 15.50 val. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės atstovas pavėlavo pristatyti pareiškėją į 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. konsultaciją, ar, kad gydytojo konsultacija buvo paskirta 2023 m. birželio 21 d. 14.00 val., todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad iš Kauno klinikų jis nebuvo grąžintas į Pravieniškių 1-jį kalėjimą ir nepagrįstai buvo laikomas Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje iki sekančios gydytojo konsultacijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1 punktu, planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja asmenis iš vienos policijos įstaigų areštinės, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitą areštinę, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą arba kitą įstaigą ar vietą iš anksto nustatytu ir Viešojo saugumo tarnybos vadovo įsakymu patvirtintu maršrutu konkrečiomis įsakyme nustatytomis savaitės dienomis. Pagal Taisyklių 7.3 punktą, konvojavimo paraišką laisvės atėmimų vietų įstaiga parengia ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki planinio konvojaus išvykimo.
Remiantis Viešojo saugumo tarnybos 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 47SD-9 „Dėl planinio konvojaus vykdymo“ Viešojo saugumo tarnyba planinį konvojų maršrutu „Pravieniškių 2-jo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys – Pravieniškių 1-asis kalėjimas“ vykdo pirmadieniais ir trečiadieniais (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI1-6992-644/2023 duomenys (Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimo 2 priedas)). Kadangi planinis konvojus maršrutu „Pravieniškių 2-jo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys – Pravieniškių 1-asis kalėjimas“ vykdomas du kartus per savaitę (pirmadieniais ir trečiadieniais) ir kitas planinis maršrutas į Pravieniškių 1-jį kalėjimą vyko 2023 m. birželio 26 d. (pirmadienį), o pareiškėjo konsultacija buvo numatyta 2023 m. birželio 28 d. (trečiadienį) teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai laikė 2023 m. birželio 21-28 d. pareiškėją Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo išduotas gydytojo paskirtas vaistas – odos tepalas.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad dėl diagnozuotos ligos gydytojas dermatovenerologas pareiškėjui 2023 m. birželio 20 d. skyrė vaistą – tepalą „Dermovate“, kurio veiklioji medžiaga – Klobetazolio propionatas. Atsakovės atstovas nurodo, kad šio vaisto pataisos įstaigos vaistinėlėje nebuvo, todėl pareiškėjui buvo pasiūlytas vaisto analogas – „Closanasol 0.5 mg/g“, veiklioji medžiaga ta pati – Klobetazolio propionatas) Pažymėjo, kad pareiškėjas vaisto analogo atsisakė, šią aplinkybę patvirtina atsakovės atstovo į bylą pateiktas gydytojo paskyrimų lapas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, atsakavės atstovas netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojo paskirtais vaistais, kadangi pareiškėjui buvo pasiūlytas vaisto analogas – „Closanasol 0.5 mg/g“, kurio veiklioji medžiaga ta pati - Klobetazolio propionatas, kaip ir gydytojo nurodyto vaisto. Kadangi pats pareiškėjas šio vaisto atsisakė, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neaprūpinimo gydytojo paskirtais vaistais atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje jam buvo suvaržyta teisė su savimi turėti elektros prietaisų, asmeninių drabužių, papildomai nusipirkti maisto produktų, nebuvo užimtumo.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 48 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
Kaip matyti iš paminėto reglamentavimo, nuteistiesiems, kurie yra laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiamų įsigyti ir su savimi turėti daiktų bei maisto produktų kiekis teisės aktais yra ribojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo argumentus dėl suvaržytos teisės su savimi turėti tam tikrus daiktus, maisto produktus ar užsiimti veikla, dėsto deklaratyviai, t. y. neįvardija kokių prietaisų, drabužių ar maisto produktų jam nebuvo leidžiama su savimi turėti, kokio užimtumo jam trūko, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog dėl šios skundo dalies pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl jo argumentai dėl paminėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jo palata buvo netvarkinga ir nešvari, minkštas inventorius nedezinfekuotas, valymo priemonių nebuvo, baldai techniškai netvarkingi, langas be užuolaidos, kameros vėdinimo sistema ir pareigūnų iškvietimo mygtukai neveikė, elektros lizdai atvirais kontaktais, iš trijų šviestuvų veikė tik vienas, tiekiamas vanduo nebuvo pakankamai karštas, nuteistieji patalpose rūkė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ Santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų) (38 p.). Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C, šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (27 p.). Visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas (41 p.). Įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių (42 p.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ 112 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos tualeto patalpoje turi būti unitazas, praustuvė, šepetys unitazui valyti, skysto muilo, tualetinio popieriaus, šiukšlių dėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu; dušo ar vonios patalpoje turi būti praustuvė, skysto muilo, pakabos rankšluosčiams ir drabužiams, veidrodis.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų palatoje Nr. 205 2023 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą, kuris 2023 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad palata Nr. 205 bei joje esančios spintelės švarios, lygiais, neatsilupusiais paviršiais, tabako dūmų kvapo nesijautė, nuorūkų ir pelenų nepastebėta, minkštas inventorius švarus ir nesuplyšęs, patalpą galima vėdinti per langą, paruoštos valymo priemonės (Šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), išvykus pacientui palatos tinkamai dezinfekuojamos.
Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai dėl to, kad palata Nr. 205 neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 p.), netinkamai įrengto dirbtinio apšvietimo (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 p.), nepakankamos vandens temperatūros, taip pat duše nebuvo skysto muilo (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020, 112 p.). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvis kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes 2023 m. gegužės 3-8 d. ir birželio 19-30 d. (iš viso 16 parų) jis buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nėra muilo.
Pareiškėjas nurodė, kad laikinojo sulaikymo kamerose, kuriose jis buvo laikomas ilgiau nei 3 valandas, nebuvo suolų.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad laikinojo sulaikymo kamerose asmenys laikomi iki 4 valandų ir šių patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja laikino sulaikymo kamerų įrengimo reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl laikino sulaikymo kamerų netinkamo įrengimo atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2936-415/2020).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą, suimtieji ir nuteistieji laikinai, bet ne ilgiau kaip 4 valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 4 val., pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kratų metu toje pačioje patalpoje buvo nuteistasis iš ūkio skyriaus, o tai sukėlė diskomfortą ir pažeminimą.
Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija). Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (Instrukcijos 142 p.). Asmens krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo (Instrukcijos 143 p.). Suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama asmeniui atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 141.1 p.). Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje (Instrukcijos 145 p.).
Iš į bylą pateiktų Nuteistojo asmens kratos protokolų (2023 m. gegužės 3 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. birželio 30 d. asmens kratos protokolai) matyti, kad kratų metu pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kratų atlikimą pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, kas konkrečiai, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį kratų metu stebėjo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo argumentus dėl jo laikymo su sergančiais asmenimis, netinkamo maitinimo, nereagavimo į skundus taip pat grindė tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai su juo laikomi asmenys sirgo, ar tuberkuliozės forma buvo aktyvi, ar pareiškėjo sveikatai kilo realus pavojus, koks konkrečiai ir kada išduotas maistas buvo netinkamas ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. prašymas dėl leidimo pasinaudoti interneto prieiga buvo patenkintas 2023 m. birželio 21 d. (minėtą aplinkybę patvirtina dokumentų valdymo informacinės sistemos duomenys), o į 2023 m. birželio 23 d. skundą dėl neįvykusios konsultacijos, netinkamo maitinimo ir kitų aplinkybių, buvo atsakyta 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-23-1840. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į pataisos namų administraciją, o atsakovės atstovas nebūtų pateikęs atsakymo į pareiškėjo skundą, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas minėtus skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai bei nenurodė, kokia žala jam dėl to kilo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar dėl jo laikymo su sergančiais asmenimis, nepakankamo maitinimo, skundų neregistravimo atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtinti savo argumentus apie pablogėjusią sveikatos būklę.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (16 parų pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nėra muilo), pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų.
Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.