Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4 punkte nustatyta, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (veiklos teritorija adresu Pravieniškių g. 57, 56371 Kaišiadorių r.) (išskyrus asmenims su negalia – 5 kv. m) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 7 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 buvo perkeltas į Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio konsultacijų ir diagnostikos skyriaus (Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys) 12 korpuso 317 palatą gydytojo psichiatro konsultacijai. Kameros (palatos) plotas 11,72 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,86 kv. m. ploto. Daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 (iš viso 5 paros) Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu trūko 1,14 kv. m ploto.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sveikatos priežiūros padaloje jam buvo draudžiama rūkyti, teismas pažymi, kad pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 10 punktą (akto redakcija, galiojanti nuo 2023-05-05) vietose ir patalpose, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos draudžiama turėti ir vartoti tabako gaminius, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo leidžiama turėti kavos bei kitų maisto produktų.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 48 punktu, suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, padaliniuose, kuriuose vykdomos sveikatos priežiūros paslaugos, kai gydymo trukmė neviršija 60 dienų, įsigyti ir turėti kavos gaminius (Taisyklių 42.1.7 p.) bei kitus Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytus maisto produktus leidžiama įsigyti tik gydytojui rekomendavus. Kaip buvo minėta, pareiškėjas buvo gydomas Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinyje ir byloje nėra duomenų, kad gydytojas pareiškėjui buvo rekomendavęs įsigyti arba turėti kavos, todėl teismas sprendžia, kad pagal galiojusį reglamentavimą pareiškėjui nebuvo leidžiama įsigyti ir turėti kavos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvavo pareigūnas, kuriam buvo prieinami pareiškėjo duomenys apie sveikatą ir asmeninio gyvenimo aplinkybės.

Atsakovo atstovas atsiliepime paneigė minėtus pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) bei patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijos su gydytoju metu, kartu su juo buvo ir jį lydintis pareigūnas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo minėtos konsultacijos metu. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijos su gydytoju metu atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas nurodė, kad po gydytojo konsultacijos į pataisos namus jis buvo grąžintas tik 2023-05-17.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022-12-29 įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1 punktu, planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja asmenis iš vienos policijos įstaigų areštinės, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitą areštinę, suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą arba kitą įstaigą ar vietą iš anksto nustatytu ir Viešojo saugumo tarnybos vadovo įsakymu patvirtintu maršrutu konkrečiomis įsakyme nustatytomis savaitės dienomis. Pagal Taisyklių 7.3 punktą, konvojavimo paraišką laisvės atėmimų vietų įstaiga parengia ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki planinio konvojaus išvykimo.

Remiantis į bylą pateiktu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-04 raštu Nr. 47SD-9 „Dėl planinio konvojaus vykdymo“ Viešojo saugumo tarnyba planinis konvojus maršrutu „Pravieniškių 2-jo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys – Pravieniškių 1-asis kalėjimas“ vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais. Kadangi sveikatos priežiūros įstaiga paraišką dėl pareiškėjo konvojavimo parengė sekančią darbo dieną po pareiškėjo konsultacijos – 2023-05-15 (pirmadienį), o pareiškėjas buvo išvežtas sekančiu planiniu maršrutu – 2023-05-17 (trečiadienį), nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl pareiškėjo grąžinimo į pataisos įstaigą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtinti savo argumentus apie pablogėjusią sveikatos būklę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (gyvenamojo ploto trūkumo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 60 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-06-15 nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-06-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.