Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-19 · Administracinė byla Nr. I-4396-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
I-4396-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00377-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4396-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00377-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-2 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-22 ir nuo 2018-05-05 iki 2018-05-15 buvo laikomas kamerose Nr. 94 ir 63. Į minėtas kameras pareiškėjas buvo paskirtas atsižvelgiant į nerašytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“. Pareiškėjas priklauso žemiausiai „kastai“, todėl nuteistųjų ir prižiūrėtojų buvo vadinamas „gaidžiu“. Atvykus iš areštinės į Šiaulių TI, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas, prieš paskirdamas į kamerą, paklausė pareiškėjo ar jis yra „nuskriaustasis“ ir ar gali būti kameroje su visais asmenimis. Pareiškėjas pasakė, kad yra nuskriaustasis. Maistas nuteistiesiems dalinamas iš atskirų indų, priklausomai nuo „kastos“, kuriai yra priskiriamas.

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 10, 26).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad į vadinamas „kastas“ suimtuosius ir nuteistuosius priskiria patys suimtieji ir nuteistieji, bet ne pareigūnai. Pareiškėjas pats pasakė pareigūnui, kuriai kastai jis priklauso. Jei nebūtų pasakęs, pareigūnas sužinotų iš dokumentų, nes pareigūnas nuteistojo kortelėje pieštuku pažymi raidę „N“, kuri reiškia „nuskriaustasis“. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi negalėjo bendrauti su kitais nuteistaisiais, kurie priklauso kitai „kastai“, be to, pareigūnai ir nuteistieji pareiškėją pravardžiuodavo „gaidžiu“.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (16-21 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais: nuteistuosius/suimtuosius į gyvenamąsias patalpas skirsto atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytus reikalavimus, o ne į nuteistųjų bendruomenėse susiskirstymą į grupes (kastas), kaip, kad teigiama pareiškėjo skunde. Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su asmenų paskirstymu į tam tikras kameras, preziumuojama, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, nei kitiems nuteistiesiems/suimtiesiems.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymą į tam tikras kameras reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis.

Taikant bausmių vykdymo įstatymą, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 straipsnis).

Tiek Suėmimo vykdymo įstatymas, tiek Bausmių vykdymo kodeksas suteikia galimybę asmeniui teikti prašymą pataisos įstaigos administracijai, ar teikti kitokio pobūdžio prašymus. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-03-25 pažyma „Dėl A. J.“ Nr. 61/04-820. Kaip matyti, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl skunde nagrinėjamų netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad teisės aktais yra numatyta galimybė asmeniui pačiam kreiptis į administraciją dėl jo perkėlimo į kitą kamerą (nurodant svarbias priežastis), o byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas su tokiu prašymų būtų kreipęsis, teismas neturi pagrindo įstaigos pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų, nes nėra duomenų, kad tokio pobūdžio prašymas administracijoje būtų gautas (žr. pvz. 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-756/2017).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija siekia daryti pozityvų poveikį suimtųjų ir nuteistųjų elgesiui ir užkirsti kelią neformalių elgesio taisyklių sklaidai, todėl visi suimtieji ir nuteistieji, šiuo atveju ir A. J., buvo skiriamas į gyvenamąsias kameras laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ne pagal kitus, pačių suimtųjų ar nuteistųjų sugalvotus ir subjektyviai nustatytus išskirtinius požymius.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, skirstant į nuteistuosius (suimtuosius) kameras atsižvelgiant į nerašytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas (1 punktas); nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra (2 punktas); asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka (3 punktas). SVĮ 10 straipsnyje (1 – 9 punktai) numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Teismas pažymi, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai EŽTT 2000-04-06 sprendimas Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97). Konstatavus, kad asmens situacija gali būti traktuojama kaip vieno iš galimų nediskriminavimo principo elementų pažeidimas, konstatuotinas atitinkamo viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

Atsakovas atsiliepime bei pažymoje (b. l. 15) nurodė, kad pareiškėjas į kameras buvo skirstomas atsižvelgiant į SVĮ 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas užpildytoje anketoje – rūkančius atskirai nuo nerūkančių asmenų bei užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą, tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m.). Taip pat atsakovas nurodo, kad visi suimtieji ir nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, buvo skiriamas į gyvenamąsias kameras laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ne pagal kitus, pačių suimtųjų ir nuteistųjų sugalvotus ir nustatytus išskirtinius požymius.

Pareiškėjo teiginiai dėl jo paskyrimo į kameras atsižvelgiant į jo priskyrimą į „kastas“ yra prieštaringi. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats pasakė pareigūnui, skirstančiam nuteistuosius (suimtuosius) į kameras, kokiai „kastai“ priklauso, o pareigūnas šią informaciją įrašė į suimtojo (nuteistojo) kortelę, parašydamas raidę „N“. Iš kameros kortelės (b. l. 36) matyti, kad šioje kortelėje nėra pareiškėjo nurodomo įrašo „N“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai tokį įrašą padaro pieštuku, o nuteistajam išvykus į pataisos namus, jį ištrina. Tačiau taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jei pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI nepasakytų pareigūnui kokiai „kastai“ priklauso, pareigūnas šią aplinkybę sužinotų iš nuteistojo kortelės, kuri saugoma nuo ankstesnio pareiškėjo buvimo Šiaulių TI. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai, nes jie yra prieštaringi. Pareiškėjas vieną kartą teigdamas, kad pareigūnai įrašytą į kortelę informaciją išvykus nuteistajam į pataisos namus, ištrina, kitu atveju nurodo, kad pareigūnai informaciją apie pareiškėjo priskyrimą atitinkamai „kastai“ gali sužinoti pažiūrėję kortelėje iki nuteistojo ankstesnio išvykimo į pataisos namus.

Pareiškėjas dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras Šiaulių TI administracijai skundų neteikė (b. l. 14). Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis bijojo rašyti skundus būdamas Šiaulių TI, ir kreipėsi į teismą tik išvykęs į pataisos namus. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad per 2017-2019 metus pareiškėjas pateikė devynis skundus apygardos administraciniam teismui dėl jo teisių pažeidimo tiek tardymo izoliatoriuje, tiek ir pataisos namuose. Duomenų, kad po šių skundų pateikimo pareiškėjas būtų patyręs neteisėtą poveikį iš pareigūnų ar kitų asmenų, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai, jog jam dėl skundų rašymo gali būti pakenkta, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras, yra deklaratyvūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, taip pat atsakovo pateiktus anksčiau paminėtus dokumentus ir paaiškinimus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją paskiriant jį į kameras.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas