Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-150/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
1A-203-150/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02001-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė, Rūta Mickevičienė (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
S. P., S. R.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-150/2015Proceso Nr. 1-06-1-02001-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.14.; 1.2.14.6.2.; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjams advokatams Raimondui Kivyliui ir Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. gynėjo ir nuteistosios S. R. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei jis nuteistas:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,A (duomenys pakeisti)“ turto – grynųjų pinigų 336 715,66 Lt – iššvaistymo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į S. P. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – viena diena (2009 m. sausio 19 d.), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. P. nustatyta galutinė bausmė – 168 MGL (21 840 Lt) dydžio bauda.

S. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei ji nuteista:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,S (duomenys pakeisti)“ turto – grynųjų pinigų 910 278,42 Lt – iššvaistymo), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

S. P., būdamas UAB ,,A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008-04-03, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,A“ turtą, 2008-04-07 – 2009-01-13 laikotarpiu iš UAB ,,A“ sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal grynųjų pinigų išdavimo kvitus paėmė 139 837 Lt ir 57 020 eurų, iš jų: 2008-04-07 9 940 Lt, 2008-06-18 8 500 EUR, 2008-07-01 8 500 EUR, 2008-07-25 13 000 EUR, 2008-07-30 250 EUR, 2008-09-26 1 700 EUR, 2008-09-27 1 000 EUR, 2008-09-27 500 EUR, 2008-10-04 4 900 EUR, 2008-10-20 1 500 EUR, 2008-10-20 5 160 Lt, 2008-10-25 200 Lt, 2008-10-31 21 600 Lt, 2008-11-04 6 200 Lt, 2008-11-11 7 000 Lt, 2008-11-13 14 000 Lt, 2008-11-20 12 970 EUR, 2008-11-25 4 200 EUR, 2008-11-26 30 000 Lt, 2008-12-06 12 400 Lt, 2008-12-10 3 500 Lt, 2008-12-11 16 500 Lt, 2008-12-17 800 Lt, 2008-12-18 2 600 Lt, 2008-12-24 9 500 Lt, 2009-01-04 400 Lt, 2009-01-13 37 Lt, tačiau neišrašė kasos pajamų orderių gautoms pinigų sumoms, neįnešė jų į UAB ,,A“ kasą, o šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2008-04-07 – 2009-01-13 laikotarpiu, Klaipėdoje nenustatytomis dalimis be apskaitos dokumentų perdavė asmeniui, dėl kurio teisminis nagrinėjimas baudžiamojoje byloje išskirtas. Tokiu būdu S. P. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,A“ turtą – 336 715,66 Lt (139 837 Lt ir 57 020 EUR (57 020 EUR x 3,4528 Lt/EUR = 196 878,66 Lt).

S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

S. P., būdamas UAB ,,A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008-04-03, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas kartu su UAB ,,A“ akcininku – asmeniu, dėl kurio išskirtas teisminis bylos nagrinėjimas, faktiškai vadovavusiu UAB ,,A“ ūkinei finansinei veiklai, laikotarpiu nuo 2008-04-03 iki 2009-01-18 Klaipėdoje pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, tyčia laikotarpiu nuo 2008-04-03 iki 2009-01-18:

neorganizavo struktūrinio padalinio arba vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigybės ir nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone, netvarkė UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos – visų ūkinių operacijų duomenų neregistravo apskaitos registruose;

laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2009-01-13 27 atvejais paimtų grynaisiais pinigais iš UAB ,,A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 139 837 Lt ir 57 020 EUR, iš viso 336 715,66 Lt (139 837 Lt ir 57 020 EUR (57 020 EUR x 3,4528 Lt/EUR = 196 878,66 Lt) nepagrindė kasos pajamų orderiais bei kasos operacijų duomenų neregistravo kasos knygoje;

127 340,75 Lt ir 57 020 EUR, iš viso 324 219,41 Lt, panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais bei juos be apskaitos dokumentų perdavė asmeniui, dėl kurio išskirtas teisminis bylos nagrinėjimas;

12 496,25 Lt išlaidų nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais – bei kasos operacijų duomenų neregistravo kasos knygoje;

nenustatė UAB ,,A“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei neišsaugojo apskaitos dokumentų: grynųjų pinigų paėmimo iš UAB ,,A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, dokumentų: 2008-10-20 5 160 Lt, 2008-10-25 200 Lt, 2008-10-31 21 600 Lt, 2008-11-04 6 200 Lt, 2008-11-11 7 000 Lt, 2008-11-13 14 000 Lt, 2008-11-26 30 000 Lt, 2008-12-06 12 400 Lt, 2008-12-10 3 500 Lt, 2008-12-11 16 500 Lt, 2008-12-17 800 Lt, 2008-12-18 2 600 Lt, 2008-12-24 9 500 Lt, 2009-01-04 400 Lt, 2009-01-13 370 Lt ir 2008-06-18 8 500 EUR, 2008-07-01 8 500 EUR, 2008-07-25 13 000 EUR, 2008-07-30 250 EUR, 2008-09-26 1 700 EUR, 2008-09-27 1 000 EUR, 2008-09-27 500 EUR, 2008-10-04 4 900 EUR, 2008-10-20 1 500 EUR, 2008-11-20 12 970 EUR, 2008-11-25 42 000 EUR; sąskaitos faktūros Nr. 10013, kuria pagrindė darbų atlikimą E (duomenys pakeisti) už 13 568 EUR; sąskaitos faktūros, kuria pagrindė darbų atlikimą Q (duomenys pakeisti) už 13 000 EUR pagal sutartį Nr. 00/8; 2008-11-27 sąskaitos faktūros serija SOTA Nr. 100012, kuria pagrindė automobilio kėbulo remonto ir dažymo darbus UAB „P (duomenys pakeisti)“ už 12 580 Lt, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2008-04-03 iki 2009-01-18 iš dalies nustatyti UAB ,,A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

S. R. nuteista už tai, kad ji iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

S. R., būdama UAB ,,S“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2004-04-30, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, direktore ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB ,,S“ turtą, 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu Klaipėdoje iš UAB ,,S“ kasos paėmė grynaisiais pinigais 910 278,42 Lt, kuriuos be apskaitos dokumentų tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu, Klaipėdoje nenustatytomis dalimis be apskaitos dokumentų perdavė asmeniui, dėl kurio teisminis nagrinėjimas baudžiamojoje byloje išskirtas. Tokiu būdu S. R. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,S“ turtą – 910 278,42 Lt.

S. R. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. R. nuteista už tai, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

S. R., būdama UAB ,,S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2004-04-30, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, laikotarpiu nuo 2007-07-13 iki 2007-07-19 ir nuo 2007-10-11 iki 2009-01-18 direktore bei atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nuostatas, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdama kartu su UAB ,,S“ techniniu direktoriumi – asmeniu, dėl kurio išskirtas teisminis bylos nagrinėjimas, faktiškai vadovavusiu UAB ,,S“ ūkinei finansinei veiklai, laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-01-18 Klaipėdoje pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, tyčia organizavo apgaulingą UAB ,,S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą:

apskaitos dokumentais – 2007-10-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2007-10-31 avanso apyskaita, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – automobilio „BMW 320“ pirkimą iš piliečio G. V. bei 90 000 Lt apmokėjimą už jį;

nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 910 278,42 Lt (589 942,49 + 320 335,93) grynųjų pinigų panaudojimo, juos be apskaitos dokumentų perdavė asmeniui, dėl kurio iškirtas teisminis bylos nagrinėjimas;

nenustatė UAB ,,S“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei neišsaugojo apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 kasos apskaitos dokumentų; 6 vnt. prekių ir paslaugų pirkimų PVM sąskaitų faktūrų: UAB „C (duomenys pakeisti“ 2008-02-20 Nr.0031935 172,39 Lt ir 2008-09-10 Nr. 0033780 194,70 Lt, K. Č. IĮ „K (duomenys pakeisti)“ 2008-03-07 Nr. 2003 14 204 Lt, G. S. IĮ „B (duomenys pakeisti)“ 2008-03-13 Nr. 0003766 597,08 Lt ir 2008-03-17 Nr. 0003785 283,20 Lt, UAB „V (duomenys pakeisti)“ 2008-06-16 Nr. 400003808 598,40 Lt, iš viso 16049,77 Lt; 1 vnt. UAB „M (duomenys pakeisti)“ 2008-09-10 EKA kvito Nr. 4379 194,70 Lt dėl mokėjimo už prekes; 16 vnt. prekių bei paslaugų pardavimo UAB ,,S“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-02-29 Nr. 0019 4515 Lt, 2008-02-29 Nr. 0020 1 139,88 Lt, 2008-05-22 Nr. 0001050 32 450 Lt, 2008-05-30 Nr. 10056 10 148 Lt, 2008-05-30 Nr.10057 1 952,20 Lt, 2008-05-30 Nr.10058 2 365 Lt, 2008-06-05 Nr.10059 17 125,34 Lt, 2008-07-31 Nr. 0001071 13 423,68 Lt, 2008-08-08 Nr. 0001073 10 313,20 Lt, 2008-08-29 Nr. 0001079 10 195,20 Lt, 2008-09-11 Nr. 0001081 39 315,24 Lt, 2008-09-25 Nr. 0001092 5 373,72 Lt, 2008-09-26 Nr.0001084 11 955,76 litų, 2008-09-26 Nr. 0001085 424,80 Lt, 2008-10-27 Nr. 0001111 10 010,53 litų, 2008-11-25 Nr.0001136 5 871,68 Lt, iš viso 167 747,03 Lt, iš kurių 25 588,53 Lt sudarė PVM, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2007-10-11 iki 2009-01-07 iš dalies nustatyti UAB ,,S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. R. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjai apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dėl S. P. ir S. R..

Nuteistųjų gynėjai nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Pasak S. P. ir S. R. gynėjų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo atskleistas ginamųjų tyčios padaryti šį nusikaltimą turinys, o vadovautasi tik jų prisipažinimais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. P. ir S. R. neturėjo tyčios iššvaistyti atitinkamai UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ turto. Abu nuteistieji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie buvo tik formalūs įmonių direktoriai, kurie visiškai pasitikėjo įmonių akcininku A. S. (A. S.). Jie neturėjo specialių žinių vadovauti įmonėms, organizuoti jų buhalterinės apskaitos, o A. S. tvarkė visus finansinius klausimus, rūpinosi buhalterinės apskaitos organizavimu, įmonių pajamomis ir išlaidomis. S. P. ir S. R., vykdydami A. S. nurodymus, neabejojo, kad akcininkui perduoti pinigai yra skirti išimtinai įmonių interesams tenkinti, nes įmonės buvo A. S., faktiškai vadovavusio joms. S. P. gynėjas taip pat papildomai teigia, kad atskleidžiant ginamojo suvokimą dėl tariamai daromos nusikalstamos veikos, svarbi aplinkybė yra ta, kad jis matė, jog UAB ,,A“ realiai vykdė veiklą, t. y. pirko prekes ir teikė paslaugas, gavo pajamų ir patyrė išlaidų. Šios aplinkybės S. P. suformavo manymą, kad įmonė siekia ūkinės finansinės naudos, o asmuo, kuriuo nuteistasis pasitikėjo, veikia išimtinai įmonės naudai. S. R. gynėjas pastebi, kad bylai reikšmingu laikotarpiu A. S. buvo nuteistosios draugas. S. P. ir S. R. gynėjų manymu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji nesuvokė, jog A. S. nenaudojo perduotų pinigų įmonių reikmėms. Be to, S. P. nebuvo žinoma, kad A. S. pasislėps nuo teisėsaugos institucijų ir nebus galima išsiaiškinti UAB ,,A“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių. A. S., pasinaudodamas ir įgydamas kitų asmenų pasitikėjimą apgaule (analogiški veiksmai atlikti su buvusiais UAB ,,S“ ar UAB „L (duomenys pakeisti)“ direktoriais – A. R., A. A. (A. A.) ir D. M. (D. M.), ieškojo asmenų, kurie nesuvoktų ir nesuprastų einamų pareigybių atsakomybės bei vykdytų visus nurodymus, pagrįstus pasitikėjimo ir įmonės savininko statusu. Be to, A. S. jau buvo teistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl neabejotina, kad jam buvo žinoma vadovo atsakomybė už įmonės veiklą, kurios jis vengė surasdamas ir įkalbėdamas kitus asmenis tapti formaliais įmonių vadovais. S. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojai I. M. ir R. Š. patvirtino, jog nuteistoji buvo formali UAB ,,S“ direktorė, o S. P. gynėjas, apeliaciniame skunde analizuodamas liudytojų A. R., A. A., D. M. ir I. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje (apeliacinio skundo 3 lapas), pažymi, kad ginamojo nežinojimą apie A. S. nusikalstamus ketinimus patvirtina minėtų liudytojų ir S. R. parodymai. Nė vienas iš bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustų darbininkų neapibūdino S. P., kaip UAB ,,A“ vadovo. Be to, nė vienas iš apklaustų liudytojų nebuvo įdarbintas UAB ,,A“, o jie dirbo UAB ,,S“, kuri nėra susijusi su nuteistuoju. Tai svarbi aplinkybė, nes S. P. inkriminuotų nusikaltimų subjektas gali būti tik įmonės vadovas. 2008-01-29 UAB ,,A“ steigimo sutartimi A. S. įgijo 68 procentus įmonės akcijų, t. y. jam priklausė kontrolinis akcijų paketas, todėl S. P. atsisakius ar nesutikus vykdyti A. S. nurodymus, šis galėjo objektyviai įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą per kitą asmenį ar vienasmeniškai.

Abu apeliantai atkreipia dėmesį, kad A. S., dėl kurio išskirtas teisminis bylos nagrinėjimas, yra inkriminuotas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, t. y. jis kaltinamas pasisavinęs tas pinigines lėšas, kurias neva iššvaistė S. P. ir S. R.. Tvirtina, kad palikus galioti skundžiamą nuosprendį, dėl to paties nusikalstamo plano sumanytojo ir vykdytojo byla turės būti nutraukta, nes jis negalės būti apkaltintas iššvaistyto turto pasisavinimu.

Apeliaciniuose skunduose cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punkto nuostatos ir teigiama, kad teismas, aptardamas S. P. ir S. R. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad jų kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Net ir esant S. R. prisipažinimui dėl faktinių aplinkybių, susijusių su UAB ,,S“ priklausančių pinigų perdavimu A. S., jos kaltė turėjo būti pagrįsta kitais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių S. P. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistųjų gynėjai akcentuoja, kad teismas konstatavo, jog S. R. ir S. P. padarė nusikalstamas veikas paveikti kito asmens, visiškai būdami priklausomi nuo A. S. ir pasitikėdami juo. Tokiu būdu buvo pripažinta, kad nuteistųjų vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo formalus ir antraeilis, todėl buvo padarytos nepagrįstos teismo išvados dėl S. P. ir S. R. kaltės bei byloje surinkti įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK nuostatas.

Pasak S. P. ir S. R. gynėjų, nuteistiesiems buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutikus su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, visi proceso dalyviai pritarė valstybinio kaltintojo baigiamosiose kalbose baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims pasiūlytoms galutinėms bausmėms, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. S. P. gynėjas savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad ginamojo veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėčių. Dėl galimo neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo teismas atnaujino įrodymų tyrimą, o prokuroras savo iniciatyva pakeitė S. P. ir S. R. faktines kaltinimo aplinkybes ir prašė perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamus veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu esant ištaisytai valstybinio kaltintojo padarytai kvalifikavimo klaidai atnaujinto įrodymų tyrimo stadijoje ir nebeturint procesinės galimybės tirti įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo pažeista nuteistųjų teisė pasinaudoti BK 64¹ straipsnyje numatyta galimybe, kad jiems būtų sumažintos bausmės. S. P. ir S. R. gynėjų nuomone, teismas šiuo atveju privalėjo atsižvelgti į aptartas aplinkybes, nes paskyrus nuteistiesiems dvigubai didesnes baudas nei buvo jiems siūloma paskirti prieš keičiant kaltinimą, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl S. P. ir S. R. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, jog šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-210/2012, 2K-451/2014 ir kt.).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia S. P. ir S. R. gynėjai apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistųjų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Byloje surinkti įrodymai paneigia S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose iškeltą versiją, kad nuteistieji, būdami formalūs įmonių vadovai, neturėjo tyčios padaryti jiems inkriminuotų nusikaltimų. Visų pirma pasakytina, kad asmeniui, kuriam siūloma tik formaliai užimti įmonės direktoriaus pareigas, paprastai kyla įtarimų, kad nėra siekiama įmonę valdyti jos interesais. Priešingai – tokio pasiūlymo pateikimas paprastai leidžia manyti, jog asmuo turi savanaudiškų ketinimų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB ,,S“ vienintelė akcininkė S. R. priimtais sprendimais paskyrė save įmonės direktore nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2007 m. liepos 19 d. ir nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 18 d. (t. 1, b.l. 36, 38). UAB ,,A“ 2008 m. sausio 29 d. steigiamojo akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad UAB ,,A“ steigėjai, t. y. A. S. ir S. P., turėję atitinkamai 68 ir 32 procentus įmonės akcijų, vienbalsiai išrinko S. P. UAB ,,A“, kuri 2008 m. balandžio 3 d. įregistruota juridinių asmenų registre, direktoriumi (t. 1, b.l. 46, b.l. 53-62). Remiantis S. R. ir S. P. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, A. S. paprašė nuteistųjų tapti įmonių direktoriais. Šie, neturėdami tokio pobūdžio darbinės patirties, sutiko su A. S. pasiūlymu (t. 19, b.l. 121-124). S. P. ar S. R. ikiteisminiame tyrime nurodė analogiškas aplinkybes (t. 17, b.l. 22-23, 59-60). Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės direktorius užima svarbią vietą įmonės veikloje, t. y. jis, kaip vienasmenis valdymo organas, užtikrina tinkamą įmonės funkcionavimą, atstovauja įmonei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir įgyvendina kitas jam suteiktas teises bei vykdo pareigas. Kiekvienas normalaus išsivystymo asmuo suvokia, kad įmonės direktoriaus pareigos yra daug atsakingesnės nei paprasto darbuotojo atliekama veikla. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. ar S. R. nagrinėjamų įvykių metu turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių nesuvokė tapimo UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ direktoriais fakto ir užimtų pareigų svarbos. S. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, o S. R. – specialų vidurinį išsilavinimą smulkaus verslo organizavimo srityje (t. 19, b.l. 121, 124). S. P. iki užimtų UAB ,,A“ direktoriaus pareigų ne kartą dirbo skirtingose uždarosiose akcinėse bendrovėse (t. 17, b.l. 47). Pažymėtina, kad UAB ,,A“ įstatų, kuriuose taip pat pasirašė S. P., 5.22.-5.23. punktuose aiškiai išdėstytos įmonės direktoriaus atliekamos funkcijos (t. 53-62). Nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kiti darbuotojai žinojo, jog jis užima direktoriaus pareigas (t. 19, b.l. 122). Taigi, nėra abejonių, kad nuteistieji, neturėdami tinkamos kompetencijos ir bendrais bruožais žinodami įmonės direktoriaus pareigų specifiką, sąmoningai savo noru užėmė šias pareigas. S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis sutiko užimti aptariamas pareigas UAB ,,A“ tik nuo to momento, kai A. S. neatlygintinai suteikė apeliantui 32 procentus įmonės akcijų (t. 19, b.l. 121), kas įrodo, kad nuteistasis tapo įmonės direktoriumi dėl materialinės naudos. S. P. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad A. S. žinioje buvo kontrolinis UAB ,,A“ akcijų paketas, nes nuteistasis per visą inkriminuotą laikotarpį buvo įmonės direktoriumi, būtent jis paėmė iš UAB ,,A“ banko sąskaitos pinigines lėšas, o byloje nenustatyta, kad S. P. atsisakė nuo tokių veiksmų padarymo. Nuteistasis teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad jam buvo mokamas atlyginimas už UAB ,,A“ užimtas pareigas (t. 19, b.l. 121). Pasak S. P., jam buvo pasiūlyta būti įmonės direktoriumi tik keletą mėnesių, tuo tarpu 2009 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,A“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/42, kuri surašyta įvertinus specialiam tyrimui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad nuteistasis realiai užėmė įmonės direktoriaus pareigas nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. sausio 18 d. (t. 10, b.l. 13-33), t. y. daugiau nei 9 mėnesius, kas leidžia daryti išvadą, jog S. P. tenkino einamos direktoriaus pareigos UAB ,,A“ ir jis nebuvo suinteresuotas atsisakyti šių pareigų. S. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. S. pasiūlė nuteistajai tapti UAB ,,S“ direktore, nes šis turėjo „problemų su mokesčiais“. A. S. žadėjo, kad išsprendus minėtą problemą, S. R. nebereikės būti įmonės direktore (t. 19, b.l. 123). Byloje nustatyta, kad S. R. užėmė šias pareigas įmonėje pakankamai ilgą laiką – daugiau nei vienerius metus, tačiau nuteistoji baudžiamajame procese nenurodė, kad jos netenkino turėtas statusas UAB ,,S“. Nuteistoji baudžiamojo proceso metu neparodė, kad ji savo iniciatyva siekė atsistatydinti iš įmonės direktorės pareigų. Įvertinus direktoriaus pareigų svarbą įmonės veikloje, neįtikėtinas nuteistosios teisiamajame posėdyje nurodytas teiginys, kad ji minėtą laiko tarpą negavo atlyginimo už užimtas UAB ,,S“ direktorės pareigas, o tik buvo išlaikoma A. S., kuris duodavo S. R. pinigų maistui ar kitokioms reikmėms (t. 19, b.l. 123), nes toks asmens elgesys yra nelogiškas. Nagrinėjamu atveju neįtikinamai skamba apeliantų argumentai, kad S. P. ir S. R. sutiko užimti reikšmingas pareigas įmonėse, taip pat pasitikėjo A. S. dėl draugiškumo pastarajam ar bendro gyvenimo kartu su juo (S. R. atvejis).

Tą aplinkybę, kad S. P. ir S. R. nebuvo vien formalūs įmonių direktoriai, patvirtina dalies byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja I. M., nagrinėjamų įvykių metu dirbusi UAB ,,S“ buhaltere, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S., o kartais ir S. R. atveždavo liudytojai buhalterinius dokumentus (t. 19, b.l. 192). Ši liudytoja ikiteisminiame tyrime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 124-126). Liudytojas R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo S. R., kaip UAB ,,S“ direktorės, parašas (t. 19, b.l. 152). Taigi, S. R. gynėjas apeliaciniame skunde neteisus teigdamas, kad minėti liudytojai patvirtino, jog nuteistoji buvo formali UAB ,,S“ direktorė. Be to, liudytoja N. V. paaiškino, kad tarp UAB ,,S“ ir UAB „N (duomenys pakeisti)“, vadovaujamos liudytojos, buvo pasirašyta sutartis dėl UAB ,,S“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pastarosios įmonės vardu pasirašė S. R. (t. 20, b.l. 20). Pati nuteistoji teisiamajame posėdyje neneigė, kad ji pasirašydavo darbo sutartis su darbuotojais (t. 19, b.l. 122). Darytina išvada, kad nuteistoji realiai atliko tam tikras UAB ,,S“ direktorės pareigas. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas joks liudytojas, kuris vienareikšmiškai patvirtino, kad jis dirbo kaip UAB ,,A“ darbininkas, o S. P. buvo UAB ,,A“ direktorius, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog remiantis „Sodros“ duomenimis, šioje įmonėje be nuteistojo skirtingais laikotarpiais iš viso oficialiai dirbo dar šeši darbuotojai, dauguma iš jų tik apie 1 mėnesį (t. 1, b.l. 17), kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė neturėjo nuolatinių oficialiai įdarbintų darbuotojų. Be to, pats nuteistasis oficialiai įdarbintas UAB ,,A“ tik nuo 2008 m. spalio 29 d., nors, kaip minėta, jis realiai pradėjo eiti UAB ,,A“ direktoriaus pareigas nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos – 2008 m. balandžio 3 d. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai neleidžia abejoti tuo, kad UAB ,,A“ vykdė veiklą. Tokia aplinkybė nurodyta taip pat S. P. gynėjo apeliaciniame skunde. Liudytojas P. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, dirbdamas UAB ,,S“ darbininku, matė S. P., nuolat būnantį kartu su A. S., nuteistasis vaikščiojo su paprastais, o ne darbiniais drabužiais. Liudytojas tik „Sodroje“ sužinojo, kad jis yra įdarbintas UAB ,,A“ (t. 19, b.l. 151). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas R. Š. parodė, kad S. P. su kitais darbininkais nedirbo jokių darbų, o nuteistasis tik kontroliavo darbus (t. 19, b.l. 152). A. U. teisiamajame posėdyje atpažino S. P., kaip asmenį, kuris priėmė liudytoją į darbą ir sumokėjo 600 Lt už dviejų savaičių darbą (t. 19, b.l. 152). Šis liudytojas ikiteisminiame tyrime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, parodymo atpažinti metu atpažino S. P., su kuriuo buvo tariamasi dėl priėmimo į darbą UAB ,,S“ ir kuris sumokėjo minėtą pinigų sumą (t. 7, b.l. 7-9, 11-13). A. U. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB ,,S“ ar UAB ,,A“ (t. 1, b.l. 14, 17). Pabrėžtina, kad abiejų įmonių veikla – UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ – yra tarpusavyje susijusi. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kad jis, manydamas, jog dirbo UAB ,,S“ darbuotoju, naudojosi suvirinimo aparatais, ant kurių buvo užrašytas UAB ,,A“ pavadinimas (t. 19, b.l. 151). Todėl tai, kad S. P. susitarė įdarbinti A. U., sumokėjo jam pinigus už dirbtą laiką, netiesiogiai įrodo, kad nuteistasis realiai atliko tam tikras darbdavio funkcijas UAB ,,A“. S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose akcentuojamas nuteistųjų pareigų vykdymas UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ A. S. duodant atitinkamus nurodymus nepatvirtina, kad S. P. ir S. R. padaryti veiksmai jiems užimant direktorių pareigas nebuvo reikšmingi ir nesukėlė jokių teisinių padarinių. Priešingai nei teigia S. P. gynėjas apeliaciniame skunde, liudytojų A. A., A. R. ir D. M. parodymai neįrodo, kad S. P. nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų. Šie liudytojai nedavė parodymų apie aplinkybes, susijusias su UAB ,,A“ veikla (t. 16, b.l. 63-67, 19, b.l. 193, t. 20, b.l. 21). Apeliantas, analizuodamas liudytojų A. A., A. R. ir D. M. parodymus (S. P. gynėjo apeliacinio skundo 3 l., t. 20 b.l. 69), nepagrįstai tapatina jų padarytus veiksmus su S. P. situacija. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens padaryti veiksmai ir psichinis santykis su jais yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad dėl A. A. nepradėtas baudžiamasis persekiojimas, o šioje byloje dėl A. R. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 16, b.l. 155-157), savaime nereiškia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių S. P. kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, tuo labiau kad šioje byloje buvo tirtos kitos A. R. veiksmų, galimai turėjusių BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, padarymo aplinkybės. Dėl liudytojos I. M. parodymų, išdėstytų S. P. gynėjo apeliaciniame skunde, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pateikia byloje surinktais įrodymais nepatvirtintą teiginį, kad ši liudytoja tvarkė UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ buhalterinius dokumentus. 2009 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,A“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/42 konstatuota, kad S. P., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neorganizavo struktūrinio padalinio arba vyriausiojo buhalterio pareigybės ir nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone (t. 10, b.l. 28). I. M. teisiamajame posėdyje vienareikšmiškai parodė, kad ji dirbo tik UAB ,,S“ buhaltere, ji nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl UAB ,,A“ buhalterijos tvarkymo (t. 19, b.l. 192). I. M. ikiteisminiame tyrime papasakotas vienkartinio pobūdžio buhalterinių paslaugų teikimas A. S. prašymu, t. y. UAB ,,A“ 2008 m. trijų ketvirčių ataskaitų pateikimas elektroniniu būdu kompetetingoms institucijoms (t. 1, b.l. 124-126), neįrodo, kad ji reguliariai tvarkė aptariamos įmonės buhalterinę apskaitą, ir neturi reikšmės S. P. veiksmų teisiniam vertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą. Tokios išvados nepaneigia taip pat ta aplinkybė, kad ši liudytoja teisiamajame posėdyje parodė, jog S. P., atvažiavęs kartu su A. S., tik buvo šalia ir nieko neveikė (t. 19, b.l. 192), nes nuteistasis neturėjo pareigos rūpintis UAB ,,S“ buhalterine apskaita. Pastebėtina, kad S. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistojo, ėjusio UAB ,,A“ direktoriaus pareigas, vardu buvo nupirktas ir užregistruotas automobilis „Chrysler Voyager“, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, kad ši transporto priemonė būtų užregistruota kaip priklausanti įmonei (t. 19, b.l. 123). 2009 m. sausio 19 d. atlikus kratą šiame automobilyje, buvo rastas UAB ,,A“ antspaudas ir dalis UAB ,,A“ bei UAB ,,S“ buhalterinių dokumentų. S. P. kratos protokole nenurodė jokių pastabų dėl daiktų, rastų atlikus aptariamą procesinę prievartos priemonę (t. 1, b.l. 153-154), o nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis naudojosi automobiliu „Chrysler Voyager“. Pasak S. P., A. S. sakė, kad pastarasis veža atiduoti buhalterinius dokumentus I. M. (t. 19, b.l. 123). S. P. tik formaliai užimant UAB ,,A“ direktoriaus pareigas, A. S. neturėtų jokio pagrindo pranešti nuteistajam informaciją, susijusią su įmonės veikla.

Byloje nustatyta, kad S. P., eidamas UAB ,,A“ direktoriaus pareigas, inkriminuotu laikotarpiu paėmė iš įmonės banko sąskaitos iš viso 336 715,66 Lt, o S. R., būdama UAB ,,S“ direktore, paėmė iš įmonės banko sąskaitų iš viso 910 278,42 Lt. Abu nuteistieji teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie perdavė paimtus pinigus A. S. (t. 19, b.l. 121, 123). UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ piniginės lėšos buvo S. P. ir S. R., kaip šių įmonių direktorių, žinioje. Būtent tik nuteistieji, turėdami suteiktus įgaliojimus ir padarydami aktyvius veiksmus, galėjo paimti iš įmonių banko sąskaitų pinigines lėšas. Pavyzdžiui, S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ėjo į banką paimti UAB ,,A“ priklausančių piniginių lėšų kaip įmonės direktorius, nuteistasis turėjo įmonės rekvizitus ir įmonės antspaudą, kurį uždėdavo atliekant bankinę operaciją (t. 19, b.l. 122). Taigi, S. P. ir S. R. užimtos pareigos ir padaryti veiksmai buvo reikšmingi iššvaistant įmonėms priklausančias pinigines lėšas. Šiuo atveju nuteistųjų veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad, pasak nuteistųjų, jie paėmė įmonėms priklausančias pinigines lėšas A. S. prašymu, nes įmonės direktoriai yra atsakingi už įmonėms priklausančių piniginių lėšų tinkamą panaudojimą. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog A. S. darė poveikį, kad S. P. ar S. R. padarytų aptariamus veiksmus. Be to, A. S. ikiteisminiame tyrime apskritai neigė prašęs, kad S. P. paimtų iš UAB ,,A“ banko sąskaitos pinigines lėšas ir perduotų jas A. S. (t. 17, b.l. 122-125, 183-185). Pažymėtina, kad nuteistieji paėmė iš įmonių banko sąskaitų didelės vertės pinigines lėšas jiems užimant direktorių pareigas pakankamai ilgą laiką. S. P. ir S. R. padaryti veiksmai yra nevienkartinio pobūdžio, jie nesidomėjo, kur buvo panaudojamos įmonėms priklausančios piniginės lėšos, nors pagal užimtas pareigas nuteistieji privalėjo tuo rūpintis. Nuteistieji nesiėmė priemonių, kad rašytiniais dokumentais būtų įformintas įmonėms priklausančių piniginių lėšų perdavimas A. S., o byloje nėra surinkta įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonių interesais. Darytina išvada, kad S. P. ir S. R. sąmoningai netinkamai vykdė įmonių direktorių pareigas ir disponavo įmonėms priklausančiu turtu. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad, nuteistųjų gynėjų tvirtinimu, ginamieji neturėjo specialių žinių vadovauti įmonėms, organizuoti jų buhalterinės apskaitos, o A. S. tvarkė visus finansinius klausimus, rūpinosi buhalterinės apskaitos organizavimu, įmonių pajamomis ir išlaidomis. S. P. ir S. R. turėjo galimybę bet kuriuo metu atsisakyti eiti įmonių direktorių pareigas manydami, kad jie negali tinkamai vykdyti šių funkcijų, tačiau nuteistieji to nepadarė. S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose minimas nuteistųjų subjektyvus manymas, kad jie, vykdydami A. S. nurodymus, neabejojo, kad akcininkui perduoti pinigai yra skirti išimtinai įmonių interesams tenkinti, nes įmonės buvo A. S., faktiškai vadovavusio joms. Kaip minėta, S. P. ir S. R., užimdami įmonių direktorių pareigas, sąmoningai ėmė pinigines lėšas iš įmonių banko sąskaitų ir duodavo jas A. S. nesiekdami, kad piniginės lėšos būtų panaudotos įmonių interesams tenkinti. Minėtu apeliaciniuose skunduose akcentuojamu S. P. ir S. R. subjektyviu manymu siekiama nepagrįstai sumenkinti jų kaltę padarant nusikalstamus veiksmus. Pasak S. P. gynėjo, nuteistasis matė, kad UAB ,,A“ realiai vykdė veiklą, t. y. pirko prekes ir teikė paslaugas, gavo pajamų ir patyrė išlaidų. Šiame kontekste pasakytina, kad UAB ,,A“ turėjo galimybę atsiskaityti už nusipirktas prekes ar įgytas kitokio pobūdžio materialines vertybes per internetinę bankininkystę, taip pat imtis priemonių, kad piniginės lėšos būtų naudojamos skaidriai, tačiau tokie veiksmai nebuvo daromi sąmoningai siekiant nuslėpti S. P. iš įmonės banko sąskaitos paimtų piniginių lėšų panaudojimą. Nagrinėjamu atveju įvertinus S. P. ir S. R. pakankamai ilgą laiką užimtas direktorių pareigas įmonėse ir jų vykdytas funkcijas, iš įmonių banko sąskaitų paimtų piniginių lėšų sumas, atliktus nevienkartinio tokio pobūdžio veiksmus ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistieji suprato, jog UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ priklausančios piniginės lėšos nėra naudojamos įmonių interesams tenkinti. Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad S. P. ir S. R. tyčia padarė veiksmus, susijusius su įmonėms priklausančių piniginių lėšų iššvaistymu, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis).

S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose iš esmės nepateikiami jokie argumentai dėl ginamųjų neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nuteistieji suprato, jog jie užima UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ direktorių pareigas. Kita vertus, S. P. ir S. R. sąmoningai neužtikrino, kad UAB ,,A“ ir UAB ,,S“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, kuriais pripažinta, kad S. P. ir S. R. pagrįstai nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pripažintina, kad byloje įrodyta nuteistųjų tyčia padaryti apgaulingą apskaitos tvarkymą.

Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad apygardos teismas konstatavo, jog S. P. ir S. R. padarė nusikalstamas veikas paveikti kito asmens, visiškai būdami priklausomi nuo A. S. ir pasitikėdami juo. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė yra nurodyta pasisakant ne dėl S. P. ir S. R. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o dėl nuteistiesiems bausmių rūšių ir dydžių parinkimo. Apygardos teismas nepripažino, kad S. P. ir S. R. veiksmai buvo formalūs (skundžiamo nuosprendžio 25 lapas, t. 20, b.l. 54). Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai sau naudinga linkme interpretuoja atskirus skundžiamo nuosprendžio teiginius. Remiantis tuo, kas nustatyta, nėra pagrindo tvirtinti, kad apygardos teismas padarė neteisingas išvadas dėl S. P. ir S. R. kaltės, o byloje surinkti įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK nuostatas.

S. P. gynėjo apeliaciniame skunde aptariamas A. S. elgesys, kad šis anksčiau teistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl jam buvo žinoma vadovo atsakomybė už įmonės veiklą, kurios jis vengė surasdamas ir įkalbėdamas kitus asmenis tapti formaliais įmonių vadovais, be to, A. S. šioje byloje pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų ir nebus galima išsiaiškinti UAB ,,A“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl A. S. byla yra išskirta ir neišnagrinėta, todėl teisėjų kolegija detaliau neturi teisinio pagrindo vertinti šio asmens padarytų veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme. Be to, S. P. gynėjas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad palikus galioti skundžiamą nuosprendį, dėl A. S. byla turės būti nutraukta.

Dėl nuosprendžiui keliamų reikalavimų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme

BPK 304-305 ir 307 straipsniuose nustatyti nuosprendžio turiniui keliami reikalavimai. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka minėtuose baudžiamojo proceso įstatymo straipsniuose esančias nuostatas. Priešingai nei teigia S. P. ir S. R. gynėjai apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas grindė nuteistųjų kaltę ne tik jų duotais parodymais, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nors skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta itin detali S. P. ir S. R. veiksmų teisinio vertinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį argumentacija, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose taip pat cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punkto nuostatos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesiogiai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2010). Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-343/2012).

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymu S. P. ir S. R.

S. P. ir S. R. gynėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad šioje byloje nuteistiesiems nepagrįstai buvo apribota BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybė.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). BK 64¹ straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). BK 64¹ straipsnio turinio analizė ir teismų praktikos išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad bausmės mažinimui aptariamo straipsnio pagrindu lemiamą reikšmę turi baudžiamosios bylos užbaigimo būdas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. ir S. R. teisiamajame posėdyje davus parodymus, S. R. gynėjas pateikė prašymą užbaigti bylos nagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes abu nuteistieji pripažino savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Su tokiu S. R. gynėjo prašymu sutiko kiti proceso dalyviai (t. 19, b.l. 124). Visgi, nuteistojo S. P. gynėjas savo baigiamojoje kalboje pabrėžė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo ginamojo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, todėl prašė dėl S. P. priimti išteisinamąjį nuosprendį (t. 19, b.l. 131-133). Apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad minėto gynėjo baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai ir motyvai neleidžia bylą užbaigti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą (t. 19, b.l. 137). Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, kas savaime neleido dėl S. P. ir S. R. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nors atnaujinto įrodymų tyrimo metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti S. P. ir S. R. pareikštame kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir kvalifikavimą (t. 20, b.l. 6-7), tačiau ši aplinkybė nelėmė apygardos teismo apsisprendimo atlikti byloje įrodymų tyrimą bendra tvarka. Pats S. P. gynėjas savo baigiamojoje kalboje nekėlė klausimo, kad nuteistojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl prokuroro, kuris pasinaudojo jam suteikta teise, numatyta BPK 256 straipsnyje, veiksmų savaime nuteistiesiems nebuvo galima taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų šioje byloje.

BK 54 straipsnis numato bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, parinkdamas kaltininkui už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir jos dydį, visų pirma atsižvelgia būtent į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes, kartu vertindamas jas su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą (BK 55-64). Apygardos teismas, skundžiamu nuosprendžiu taikydamas nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jiems už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje, taip pat baudą už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir išdėstė detalius bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo motyvus (skundžiamo nuosprendžio 24-25 lapai). S. P. ir S. R. paskirtos baudos, kurios yra mažesnės už apysunkio ir sunkaus nusikaltimo kategorijoms numatytų baudų vidurkius, nustatytus BK 47 straipsnio 3 ir 4 punktuose (2000 m. rugsėjo 29 d. Nr. VIII-1968 redakcija), nėra aiškiai per griežtos ir atitinka teisingumo principą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems galutinės subendrintos bausmės taip pat paskirtos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų. Kaip minėta, BK 64¹ straipsnis numato ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai byla išnagrinėjama viena iš konkrečiai įstatyme išvardytų formų. Todėl vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir dėl nuteistųjų netaikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nesudaro teisinio pagrindo S. P. ir S. R. atitinkamai sumažinti paskirtų bausmių už padarytus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas nepaskyrė nuteistiesiems didesnių bausmių, nei prokuroras prašė savo baigiamojoje kalboje, pasakytoje prieš atnaujinant įrodymų tyrimą, netaikius BK 64¹ straipsnio nuostatų (t. 19, b.l. 136). Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose neprašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį dėl ginamiesiems paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, o prašo išteisinti juos, kas rodo, kad S. P. ir S. R., esant jų suderintai valiai su gynėjais dėl apeliacinių skundų padavimo, iš esmės nepripažįsta padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tai yra viena iš BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. P. ir S. R. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėValdimaras Bavėjanas