Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-718/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
1-114-718/2017
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00138-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-718/2017(Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00138-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.8; (S) 1.2.26.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 2.3.6.4.5
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: A. K. 2014-01-18 apie 03.00 val. viešoje vietoje – gatvėje, ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y., ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, panaudojo fizinį smurtą, t.y. smogė ne mažiau 5 kartų kumščiu bei spyrė ne mažiau 5 kartų į veido sritį D. J., tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą, smulkius odos nubrozdinimus ir nosies kaulų lūžį, kairės akies viršutinio voko ir vokų vidinio kampo poodinę kraujosruvą ir smulkius odos nubrozdinimus, viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą ir dvi paviršines muštines žaizdas, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. K. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014-01-18 naktį važiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Signum“ su A. D., kuri vairavo automobilį, ir ties prekybos centru (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad automobilyje „Opel Vectra“ sėdi pažįstamas D. J.. Tada jis paprašė, kad A. sustotų, gal ir užstatė automobilį, kuriame važiavo D. Jis priėjo prie automobilyje„Opel Vectra“ sėdinčio D., norėjo pasikalbėti dėl jo buvusios draugės E. sumušimo, prašė jo išlipti iš mašinos, tačiau D. nesutiko, bandė trenkti A., pradėjo kumščiais mojuoti jam prieš veidą bandydamas suduoti, tačiau smūgio jis išvengė. Tada jis du- tris kartus D. sudavė kumščiais į veidą, žandą. Sudavęs smūgius, jis atsisėdo į savo automobilį ir kartu su drauge išvažiavo. Galėjo ir įspirti D., viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą, negali pasakyti kiek smūgių sudavė. Atlygino nukentėjusiajam ir ligonių kasoms padarytą žalą, gailisi kad taip įvyko.

A. K. savo parodymus patvirtino 2014-05-14 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje, nurodė vietą, kur nukentėjusiajam D. J. automobiliu užstojo kelią, kur sudavė smūgius (t.1, b.l. 66-67).

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. jis su draugu M. N., važiavo jo automobiliu „Opel Omega“ (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), kur važiuojant kelią užstojo kitas automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vairuotojas, iš matymo pažįstamas vaikinas A. K., pribėgo prie draugo automobilio keleivio pusės, kur jis sėdėjo, ir atidaręs dureles pasakė, kad jis sumušė E., sudavė kumščiu bei spyrė jam į veido sritį. Kiek tiksliai A. K. sudavė jam smūgių kumščiu bei koja į veido sritį, jis nurodyti negali, kadangi neskaičiavo, tačiau jis jam sudavė bendrai nemažiau 5 kartus kumščiu bei 5 kartus spyrė jam į veido sritį. Tuo metu automobilyje buvusi dar jo draugė K. V. pradėjo sakyti jam, kad jis apsiramintų ir tuoj kvies policijos pareigūnus. Tai išgirdęs A. nustojo jį mušti, nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Jam išvažiavus atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos gydytojai, kurie jį išvežė į ligoninę. Po ligoninės jis kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus dėl tyrimo atlikimo bei sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. A. K. taip pasielgė, nes kiek jam yra žinoma, jo buvusi draugė E. R., su kuria jis šiuo metu yra išsiskyręs, jam jį apkalbėjo ir pasakė, kad jis ją sumušė, nors taip tikrai nebuvo. Dėl to A. K. automobiliu užstojo kelią ir jį sumušė. Tarp jo ir E. buvo kilęs žodinis konfliktas tą pačią dieną apie 01.00 val., kurio metu ji, puldama ant jo, pradėjo jį mušti ir jis ją atstūmė nuo savęs ir, kad ji apsiramintų ir nešauktų, sudavė jai lengvai per veidą delnu. Dėl šio fakto buvo atliekamas tyrimas. Jis nežino, ką E. dar pasakė A., kad jis jį sumušė, mano, kad jų asmeninis konfliktas su E. turi būti sprendžiamas tarp jų abiejų, o ne įtraukiant kitus žmones (t.1, b.l. 6-7).

VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos 2014-01-21 specialisto išvadoje Nr. G 174/ 14(03) konstatuotina, kad D. J. padaryti nosies nugarėlės poodinė kraujosruva, smulkūs odos nubrozdinimai ir nosies kaulų lūžis, kairės akies viršutinio voko ir vokų vidinio kampo poodinė kraujosruva ir smulkius odos nubrozdinimus, viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva ir dvi paviršinės muštinės žaizdos. Padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais bei spardant (t.1, b.l. 4).

Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. ji su draugais M. N. ir D. J. važiavo M. automobilyje „Opel Omega“, ir ties prekybos centru (duomenys neskelbtini) iš priekio užstatė kelią kitas, tamsios spalvos automobilis, kurio modelio bei kitų duomenų neįsidėmėjo. Iš minėto automobilio išėjęs jai nepažįstamas vaikinas priėjo prie M. automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo D. J., ir atidaręs dureles pradėjo iš karto jį mušti kumščiais ir kojomis į veido sritį. D. net nespėjo išeiti iš automobilio, jis taip ir sėdėjo M. automobilio priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Kiek tiksliai nepažįstamas jai vaikinas sudavė smūgių D. į veido sritį, ji neatsimena. Ji pradėjo šaukti ir savo mobiliojo ryšio telefonu kvietė policijos pareigūnus. Nepažįstamas vaikinas, mušęs D., išgirdęs, kad ji kviečia policijos pareigūnus, iš karto nuėjo į automobilį, kuriuo buvo užstojęs kelią, ir nuvažiavo. Viskas įvyko labai greitai, taip pat neatsimena, ar nepažįstamas vaikinas mušęs D. sakė ką nors jam tuo metu, kai naudojo fizinį smurtą ar ne. Kaip suprato, D. pažinojo vaikiną, kuris jį sumušė (t.1, b.l. 18-19).

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. ji ir jo draugai D. J. ir K. V. važiavo jo automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis vairavo savo minėtą automobilį, D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o K. sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „A.“, kelią užstojo kitas automobilis „Opel Signum“, iš kurio išlipęs vairuotojas, iš matymo pažįstamas vaikinas A., pribėgo prie jo automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo D., ir A. pats atidaręs dureles, sakydamas įvairius necenzūrinius žodžius, pradėjo D. mušti kumščiais ir kojomis į veido sritį. Jis tikslaus smūgių skaičiaus nežino, kadangi neskaičiavo, bet mušė daug kartų. Tuo metu dar Klaudija pradėjo šaukti ir telefonu kviesti policijos pareigūnus. A. nustojo mušti D. ir labai greitai nubėgo į automobilį „Opel Signum“, kur atsisėdęs į vairuotojo sėdynę išvyko. Mušdamas D. A. sakė jo atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius, taip pat sakė, kodėl D. muša merginas ( t.1, b.l. 20-21).

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. jai vairuojant draugo A. K. automobilį „Opel Signum“, valst. (duomenys neskelbtini) ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), A. K., sėdėdamas priekinėje keleivio pusės sėdynėje, liepė jai neskubėti ir nevažiuoti greitai, ir galiausiai sustoti. Po ko ji pamatė, kad užstatė automobilį, kurio modelio ir valstybinio numerio negali pasakyti, kuriame keleivio pusėje priekinėje sėdynėje sėdėjo pažįstamas D. Ji išlipo iš A. automobilio ir priėjusi prie automobilio, kur sėdėjo D., atidarė dureles ir pradėjo priekaištauti D. dėl to, kad jis sumušė pažįstamą E., taip pat iš karto su ja iš automobilio buvo išlipęs ir A. stovėjo šalia. Jai priekaištaujant D. dėl to, kad jis mušė E., šis pradėjo šaukti bei vadinti įvairiais necenzūriniai žodžiais, po ko, sėdėdamas automobilio viduje, D. pradėjo kumščiais mojuoti jai ir A. prieš veidą, lyg norėdamas suduoti, tačiau jiems pavyko nusisukti nuo smūgio. Po to A., norėdamas apsiginti ir apginti ją nuo to, kad D. mojuoja kumščiais, kumščiu sudavė jam į veido sritį. Tačiau ji nematė, kiek tiksliai A. sudavė D. smūgių, matė tik kaip jis sudavė kumščiu iš karto jam smūgį, nes paskui nusisuko ir pradėjo šaukti. Tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali, nežino, ar A. D. spardė. Bandė šaukdama atitraukti A. ir nuraminti. A. baigus mušti D., jie su D. dar apsižodžiavo ir jie atsisėdę į A. automobilį išvažiavo. Jau po įvykio vairavo A., nes ji buvo išsigandusi ir jai drebėjo rankos, todėl negalėjo vairuoti (t.1, b.l. 22-23).

Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. jai paskambino draugas A. K. ir pasakė, kad prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) jis automobilyje pamatė važiuojantį D. J. ir jį sustabdė. Tai išgirdusi, ji pasakė, kad tuoj irgi atvažiuos prie minėto prekybos centro. Jai atvažiavus prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), gatvėje pamatė stovintį automobilį, kuriame sėdėjo D. keleivio pusės priekinėje sėdynėje, bei atidarytas automobilio, kuriame sėdėjo D., dureles, o lauke prie jo stovi A. ir jo draugė A. Taip pat ji pamatė, kad D., sėdėdamas automobilyje, rankomis mojavo prieš veidus A. ir A., lyg bandydamas jiems suduoti. D. mojuojant prieš veidus A. bei A., jis norėjo suduoti smūgį A., tačiau jie laiku pasitraukė ir jam nepavyko suduoti, po ko A. užsimojo ranka ir sudavė D., tačiau ji tiksliai nematė, kiek kartų ir kur būtent A. sudavė D., kadangi tuo metu sėdėjo kitame automobilyje ir, neišeidama iš automobilio, viską stebėjo. Sudavus D. A. ir A. atsisėdo į savo automobilį, kuris buvo pastatytas netoliese ir išvažiavo, taip pat ir ji išvažiavo. Įvykio dieną ji buvo atvykusi su draugu K. Ž.. Jie kartu sėdėjo visą laiką jo automobilyje, nebuvo išėję. A. įvykio dieną norėjo pasikalbėti tik su D., paklausti, kodėl jis tą pačią naktį jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir dėl ko kilo konfliktas. Ji negirdėjo apie ką A. ir D. kalbėjo, tik atvykusi prie minėto prekybos centro ji, sėdėdama automobilyje, matė kaip D. mojavo rankomis A. ir A. prieš veidus lyg bandydamas suduoti smūgius, po ko A. jam sudavė, smūgių skaičiaus ji pasakyti negali, kadangi nematė ( t.1, b.l. 24-25).

Liudytojas K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 apie 03.00 val. jam ir jo draugei E. R. važinėjant jo automobiliu po miestą paskambino jų bendras draugas A. K.. E. su juo pakalbėjo ir baigusi pokalbį, paprašė nuvažiuoti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavus jis pamatė, kad gatvėje stovi du automobiliai, sustojus šalia jų ir sėdint savo automobilyje su E. jis pamatė, kaip A. ir jo draugė A. stovi prie automobilio keleivio pusės priekinių durelių, o pačiame automobilyje priekinėje keleivio pusės sėdynėje sėdi E. pažįstamas D., kuris vilkėjo baltos spalvos striukę. Nei jis, nei E. nebuvo išlipę iš jo automobilio, tik atvažiavę sėdėjo automobilyje ir matė, kaip D., sėdėdamas automobilyje, kumščiais mojavo A. ir A., kurie stovėjo lauke prie automobilio, prieš veidą, lyg norėdamas A. ir A. suduoti smūgį. Tačiau, kiek jis matė, D. nepavyko suduoti A. ir A. smūgį. Kas vyko toliau, jis neįsidėmėjo, nematė ar A. būtų sudavęs D. smūgius, tik pamatė, kaip D. mojavo kumščiais prieš veidą A. ir A. (t.1, b.l. 26-27).

Kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau aptartais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko gatvėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, nes įvykį matė byloje apklausti liudytojai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai, įvykį galėjo matyti prekybos centro darbuotojai, lankytojai, bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų asmenų.

Taigi, kaltinamasis veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius kumščiu į nosį padarė nukentėjusiajam D. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Byloje nustatyta, kad A. K. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų. Nukentėjusiam D. J. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. J., ir baudžiamoji byla nutraukta. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d. sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti tuomet, kai per vienerius metus asmuo padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tokiu atveju sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, ir nuosprendžiui įsiteisėjus atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-606/2014, kadangi A. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius per vienerius metus, tai yra 2015-10-16, padarė naują tyčinį nusikaltimą. 2016-11-15 nuosprendis įsiteisėjo 2016-12-06.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, atlygino žalą nukentėjusiajam D. J. ir Valstybinei ligonių kasai. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad A. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, dirba ir mokosi. Kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintos vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str.1d. 1 p. a p.p. apėmimo būdu. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. K. 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1d., 4d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, atlygino visas padarytas žalas, mokosi ir dirba. Esant šioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį

Kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo D. J. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius ( t.1, b.l. 128, 174,175), todėl procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įtaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 p. a p.p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1d. 1 p. b p.p. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6 punktą ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Procesą pagal D. J. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius nutraukti.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė