Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-300/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
1A-38-300/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32766-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
G. V.
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32766-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.1; 1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,nukentėjusiajai G. V.,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir nukentėjusiosios G. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

pagal BK140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. V. paskirta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta 1 (vienų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi, V. V. paskirta galutinė bausmė ? 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas V. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 9.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 9.35 val., t. y. dvi paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ? sutuoktinei G. V., o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia suėmė už nukentėjusiosios G. V. dilbio, ją spaudė ir tempė, taip padarydamas nukentėjusiajai G. V. sužalojimą ? poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ? sutuoktinei G. V., o būtent: 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 19:20 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia suėmė su per alkūne sulenkta ranka už nukentėjusiosios G. V. kaklo, ją smaugė ir tempė link savęs, vieną kartą sudavė ranka G. V. į kairę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai G. V. sužalojimą ? poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas atidėti bausmės vykdymą. Skunde nurodoma, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. yra sulaikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur kalintiems asmenims laisvės yra stipriai suvaržytos, todėl čia praleistas laikas prailgsta dvigubai. Jis labai gailisi nusikaltęs, pasižada „sutramdyti savo smurtą“. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje lankėsi pas psichologę, aptarė savo būdą ir suprato, ką prarado. Nori būti kartu su šeima: žmona, podukra ir sūnumi, jais rūpintis. Žmona (nukentėjusioji) jam atleido. Jis yra darbštus, turi autošaltkalvio specialybę. Nors gydytojai liepė jam gydytis traumą, dirbo pavienius darbus, kad galėtų išlaikyti šeimą, būstą. Šiuo metu taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje, iš banko sąskaitoje esančių pinigų antstoliai išieško skolas. Šiemet jau prarado mamą (ji mirė nuo vėžio), nenori prarasti ir šeimos.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. V. prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Skunde pažymima, kad nuteistasis jos atsiprašė, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir žadėjo ateityje daugiau nenusikalsti. Nori išsaugoti šeimą, todėl ji jam atleido. Šeimoje auga du vaikai: jos paauglė dukra bei (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus. Atlikdamas tokią ilgą teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nematys augančio sūnaus. Nėštumo metu jai buvo įdėtas stentas, nors po gimdymo jis išimtas, iki šiol kilnodama sūnų, nešdama vežimėlį jaučia skausmą dešiniajame šone. Būdamas laisvėje nuteistasis padėtų jai rūpintis vaikais, išlaikytų šeimą. Prašo įvertinti sudėtingą šeimos finansinę padėtį bei jos sveikatos būklę, suteikti galimybę jos vyrui pasikeisti. Tiki, kad nuteistasis bus geras tėvas, sutuoktinis, doras žmogus.

5. Teismo posėdyje nukentėjusioji, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai tenkintini

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose keliamas tik bausmės individualizavimo klausimą, prašoma sušvelninti V. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymą.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 116–128, 164–170, 170–173, 179–180, 181–182, 183–185, 186–188, 189–191, 192–195, 197–199; 2 t., b. l. 41–53), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 129–163; 2 t., b. l. 54–88), nuo 2020 m. balandžio 22 d. niekur nedirba (1 t., b. l. 115, 2 t., b. l. 89–90), registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (1 t., b. l. 114). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltininkas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas V. V. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad nuteistasis yra aštuonis kartus teistas, kad tai jau yra ketvirtas kartas, kuomet jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio smurto panaudojimą G. V. atžvilgiu, padarė išvadą, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas). Vien tai, kad V. V. praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016, 6 punktas). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji yra nuteistojo sutuoktinė ir ji prašo švelninti V. V. paskirtą bausmę, nes būdamas laisvėje jis padėtų rūpintis naujagimiu sūnumi, išlaikytų šeimą. Pažymėtina, kad nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo sutuoktinę, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Be to, po nusikalstamų veikų padarymo jis ėmė lankytis pas psichologę, dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programose, visa tai rodo, kad nuteistasis padarė išvadas, siekia pasitaisyti ir laikytis įstatymų, nori išsaugoti šeimą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, nuteistajam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytų įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidėti bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį ir tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad V. V. nuo 2020 m rugpjūčio 18 d. atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (2 t., b. l. 39), vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu nuteistasis nedelsiant paleistinas iš bausmės atlikimo vietos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

9. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020, 26 punktas).

10. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog V. V. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur sumą. Atsižlegiant į tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinti, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl iš nuteistojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėti V. V. paskirtos 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 6, 7, 8 punktais V. V. paskirti šias pareigas: (1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, (2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, (3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, (4) būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, (5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

V. V., laikomą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nedelsiant paleisti iš bausmės atlikimo vietos.

Nepriteisti iš nuteistojo V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. (12.35)PT-6249.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė