Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. e2VP-5004-1143/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
e2VP-5004-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00372-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Skolininkas
Č. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-5004-1143/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00372-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 8 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, skolininkui Č. G. (Č. G.), skolininko sutuoktinei Ž. G. ir antstolei Terezai Gerasimovič,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui skolininkui Č. G. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės piniginių lėšų (4 225,41 Eur), nurašytų iš jos banko sąskaitos iki povedybinės sutarties sudarymo.

Antstolė T. Gerasimovič atsiliepime su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad antstolės T. Gerasimovič kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko Č. G. išieškotojai VMI, pagal Alytaus apylinkės teismo 2020-01-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-762-835/2020 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitos vykdomosios bylos.

Vykdymo proceso metu antstolei nepavykus išieškoti skolos iš skolininko ir nustačius, kad skolininkas yra nuo (duomenys neskelbtini) vedęs, ir nesant duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį, antstolė 2021-04-02 turto arešto aktu areštavo bendrą sutuoktinių turtą – skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas, gautas po santuokos sudarymo, iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividentų, pensijų, pašalpų ir kitų išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Iš skolininko sutuoktinės banko sąskaitų buvo nurašyta: 2021-04-06 – 4 037,28 Eur ir 7,46 Eur, 2021-04-07 – 42,69 Eur, 2021-04-12 – 137,98 Eur, t. y. iš viso 4 225,41 Eur. 2021-04-02 patvarkymu antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio nustatyta tvarka, per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per nustatytą terminą minėto sutikimo nepateikė. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2021-04-22 skolininkas pateikė antstolei povedybinę sutartį, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir įregistravus sutartį vedybų sutarčių registre, negali būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. Tuomet antstolė 2021-04-26 patvarkymu pasiūlė išieškotojai iki 2021-06-30 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Šia teise išieškotoja ir pasinaudojo, antstolės nurodyto termino nepraleido.

CK 3.81 straipsnis nustato, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos egzistavimą iki skolininko ir jo sutuoktinės povedybinės sutarties sudarymo. Todėl spręstina, kad suinteresuoto asmens Ž. G. iki jos ir sutuoktinio povedybinės sutarties sudarymo gautos pajamos abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklausė lygiomis dalimis. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, ir atsižvelgiant į antstolės areštuotą turtą, nustato, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės piniginių lėšų (4 225,41 Eur), nurašytų iš jos banko sąskaitos iki povedybinės sutarties sudarymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui Č. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų (4 225,41 Eur), nurašytų iš jos banko sąskaitos iki povedybinės sutarties sudarymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė