Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., D. J., G. J., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja K. J. teismui pateiktu pareiškimu suinteresuotiems asmenims G. J., D. J., G. J., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos prašo atnaujinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą jos tėvo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravo ir iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas turi keturis vaikus – pareiškėją K. J., G. J., D. J. ir G. J.. Pažymėta, kad pareiškėjos tėvas mirė ištuokoje, jo vardu yra registruotas turtas. 2025 m. vasario 26 d. Testamentų registro išraše pažymėta, kad Testamentų registre nėra registruota testatoriaus M. J. sudarytų testamentų, nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo fakto ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja laiku, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes įstatymų neišmano, laikė, kad tėvo palikimą vaikai priima automatiškai. Nurodė, kad kiti velionio vaikai paveldėti turto nepretenduoja, sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėja, tad termino palikimui priimti atnaujinimas niekieno interesų nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). M. J. mirė būdamas ištuokoje, santuoka nutraukta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu. M. J. turėjo keturis vaikus – pareiškėją K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), G. J., gimusį (duomenys neskelbtini), D. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir G. J., gimusią (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad M. J. vardu registruotas šis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai: kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. vasario 26 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus M. J. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ir kitų faktų. Tai įrodo, kad įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl M. J. palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų, pareiškėjos K. J. pareiškimo matyti, kad trijų mėnesių terminą mirusio tėvo palikimui priimti pareiškėja praleido dėl nežinojimo, nes ji manė, kad tėvo palikimą vaikai priima automatiškai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja terminą praleido neilgą laiką, mažiau nei du mėnesius.

Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nesusidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą jos tėvo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.