Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui Linui Gružui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), anksčiau 6 kartus teistas:

1) 2003-06-18 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

2) 2011-10-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

3) 2011-11-24 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams;

4) 2012-12-12 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

5) 2014-05-09 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnį, atidėtas 3 metų laikotarpiui; 2014-11-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus 2014-05-09 nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6) 2018-08-31 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, atidėtas 1 metų laikotarpiui. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 6 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis, 2022 m. spalio 23 d., apie 16.05 val., Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje, krašto kelyje Nr. 116 (Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2022-10-23, 16.53 val., alkoholio kiekio nustatymo priemone „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 116 eismo juosta nuo Musninkų kaimo pusės ir kelio ruože ties 10,6 kilometru priartėjęs prie prieš kelio sankryžą su Vileikiškių kaimo Sodų gatve esantį kelio vingį į kairę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, jis, viršydamas nurodytame kelio ruože nustatytą maksimalų leistiną 50 km/h greitį, važiavo nemažesniu kaip 115 km/h greičiu, be to, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje buvusį kelio vingį į kairę, dėl ko važiuodamas kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė automobilio „Volvo XC90“ keleivis J. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šiais savo veiksmais S. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. .

Kaltinamasis S. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu. S. L. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš Kauno į kaimą, sustojo Musninkų parduotuvėje nusipirkti valgyti, ten susitiko kaimynus J. L. ir R. Č., nusipirko degtinės. Išgėrę ką turėjo, nusipirko dar. J. L. paprašė nuvežti jį pas gimines į (duomenys neskelbtini). Jis greitį viršijo važiuodamas ir atsitiko įvykis. Nematė, kiek viršijo greitį. Nesuvaldė automobilio, nuslydo į griovį, apsivertė. J. sėdėjo automobilyje neprisisegęs, įvykio metu jis iškrito iš automobilio ir žuvo. Negerai įvyko, viskas dėl degtinės. Nematė, kad dėl remonto darbų toje vietoje buvo ribotas greitis. Išgėręs jis nevairuoja, nepiktnaudžiauja. Jie tada trise nedaug išgėrė - 2 butelius po 0,7 l. talpos degtinės, jis jautėsi normaliai, negirtas. Labai gailisi, kad išgėręs važiavo. Žuvusysis žinojo, kad kaltinamasis vairavo išgėręs. Jie su R. prisisegė diržus prieš važiuodami, J. neprisisegė. Su nukentėjusiąja po įvykio bendravo, sumokėjo už žuvusiojo laidojimo išlaidas 3 000 Eur. Atsiprašė nukentėjusiosios, kaimynai buvo, su J. nuo mažų dienų kartu užaugo. Jis iš karto nepastebėjo, kad J. neprisisegęs saugos diržu buvo, po įvykio pamatė, kad saugos diržas atsegtas. Kai atsisėdo važiuoti, pasakė, kad J. užsisegtų saugos diržą, jis atsakė, kad jam nereikia. Galvojo, kad prisisegė vėliau, bet pasirodo, kad nebuvo prisisegęs. Po įvykio jis pats nuėjo pas nukentėjusiąją, pasakė, kad kiek kainuos laidotuvės, tiek sumokės dalimis už jas. Pilnai atsiskaitė kaip ir buvo sutarę. Nukentėjusioji kitų pinigų iš jo nereikalavo. Kartu važiavęs R. Č. neprašė atlyginti žalos, būtų atlyginęs, jei jis būtų to prašęs. Turi du sūnus, teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui kiekvieną mėnesį. Žuvusiojo žmonos atsiprašė, sakė, kad padės, labai gailisi.

Prokuroras L. G. nurodo, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, pripažino visas faktines aplinkybes. Duomenų pakanka konstatuoti, kad S. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal du BK straipsnius. Vadovautasi teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. priimtu sprendimu byloje Nr. 2K-7-98-628. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad S. L. sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Lengvinančios aplinkybės – kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, gailisi, atlygino patirtą žalą žuvusiojo laidojimo išlaidoms. Galima pripažinti ir žuvusiojo J. L. neatsargumą, pasireiškusį sėdimu į automobilį, kurį vairuoja neblaivus asmuo, taip pat, pagal bylos duomenis, galima manyti, kad žuvusysis įvykio metu galėjo būti neprisisegęs saugos diržo. S. L. anksčiau teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus. Nagrinėjamo įvykio metu teistumai asmeniui buvo išnykę. S. L. kaltinamas dviejų idealiąja sutaptimi įvykdytų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena priskiriama prie neatsargių veikų, bet pabrėšiu, kad pats eismo įvykis, sudaręs prielaidas padariniams kilti, buvo tyčinių veiksmų, pažeidžiant KET, rezultatas. Nors viena iš veikų ir neatsargi, bet ji turi apgaulingą pavadinimą, nes ji pagal įstatymų leidėją yra daug pavojingesnė už daugumą tyčinių nusikaltimų. Prašo pripažinti S. L. kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir skirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas - paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, paskirti galutinę bausmę - 4 metų laisvės atėmimą. Pripažinti S. L. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinus trečdaliu - paskirti 4 mėn. laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį - paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę - 4 metų laisvės atėmimą. Prašo skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių eismo transporto priemones 4 m. laikotarpiui, įskaitant laiką, nuo kurio asmuo jau neturi realiai teisės vairuoti kelių transporto priemones. Prašo prie bylos prijungtą kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą išsiųsti į VĮ „Regitra“. Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonę, priklausančią kaltinamajam - lengvąjį automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Ikiteisminiame tyrime, įtariant padarius nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį, S. L. kaltu prisipažino visiškai (b. l. 107-110, 114, 115)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo S. L. neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2022 m. spalio 23 d., apie 16.05 val., Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje, krašto kelyje Nr. 116 (Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, viršydamas nurodytame kelio ruože nustatytą maksimalų leistiną 50 km/h greitį, važiavo nemažesniu kaip 115 km/h greičiu, važiuodamas kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Ši kaltinamojo S. L. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodyta paties kaltinamojo duotu paaiškinimu ikiteisminiame tyrime ir teisme, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 S. L. iškvėptame ore, 16.53 val. atlikto antrojo patikrinimo metu buvo nustatytas – 2,09‰ (promilių) girtumas, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis veiką, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 2,09 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta 2022-10-23, 16.53 val., alkoholio kiekio nustatymo priemone „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, jos neginčija ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad prieš eismo įvykį kartu su žuvusiuoju J. S. ir liudytoju R. Č. vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, teisme apklaustas liudytojas R. Č.. Kaltinamasis S. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Taip pat kaltinamasis pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymo, t. y. nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltės forma – tyčia. Nusikaltimas yra baigtas.

Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad S. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta išimtinai tik viena bausmės rūšis – laivės atėmimas nuo trejų iki 10 metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai nustatyta 2,09 promilių neblaivumas, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai - dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu žuvo J. L.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusiajai patirtą turtinę žalą atlygino, reiškė apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis S. L. anksčiau 6 kartus, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 134-137), yra baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 141-146). Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į įskaitą psichiatro ir įskaitą priklausomybės ligų nėra. Šiuo metu kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Buvusio darbdavio S. L. charakterizuojamas teigiamai. Išsituokęs, turi vieną nepilnametį vaiką, teikia vaikui išlaikymą, turi paskolą.

Vertinant kaltinamojo S. L. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad šias inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus, bausmę atlikęs, yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo ir tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus (nors teistumas išnykęs), taikytas bausmes bei jų efektyvumą, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje – sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą 6 metams.

Bausmės dydis nustatytas įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant sankcijose numatytai bausmei artimą vidurkiui, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamojo priešingi teisei veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 6 dalyje sutapčiai, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – keturiems metams.

BK 75 straipsnio 1 dalis leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau teistas, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, atlikęs bausmę padarė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. S. L. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, tačiau teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis dirba, išlaiko savo nepilnametį vaiką, atsiprašė ir atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, todėl daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra pakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į kaltinamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, daroma išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą manoma, kad S. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų padarymo, pakankamai nubaustas, ir jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų ir nebenusikals ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas S. L. atidėtinas trejiems metams.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 ar 281¹ straipsniuose numatytus nusikaltimus padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo S. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso šešis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, S. L. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Neteisėti S. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, šie kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes – žuvo žmogus.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius S. L., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba, išlaiko nepilnametį vaiką bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones artimą maksimaliai 4 (ketverių) metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. L. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13-16), t. y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio, „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas – S. L. (b. l. 38). Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje vertina, kad kaltinamajam S. L. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas turi būti taikoma, todėl minėtas automobilis, konfiskuotinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Iš 2023-01-23 prokuroro nutarimo matyti, kad buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. L. automobiliui „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2023-01-23 iki 2023-07-23 (b. l. 129-130). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktą turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmeną (01-1-40396-22), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti:

- pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti S. L. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. L. bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2022-10-24.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023-01-23 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. L. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmeną (01-1-40396-22), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.