Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-738/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
1-35-738/2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01229-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Nukentėjusysis
I. K., A. Z., V. A.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Linas Šarkys
Baudžiamoji byla Nr. 1-35-738/2013proceso Nr. 1-25-1-01229-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.1.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m liepos 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, Laurai Jarušaitei, Danguolei Petruševičienei, dalyvaujant prokurorams Dariui Dziegoraičiui, Romanui Mackevičiui, gynėjui advokatui Linui Šarkiui, nukentėjusiesiems I. K., A. Z., V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis direktoriaus pavaduotoju (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas 2012-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Respublikos BK 183 str. 1 d. 5 MGL (650 litų) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „Auvikata“ direktoriumi, 2009-11-16, atstovaudamas UAB „Auvikata“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/17 tarp M. K. ir UAB „Auvikata“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti miegamojo baldus, po ko 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus paėmė 2000 litų iš M. K. už miegamojo komplekto pagaminimą, tačiau pinigų į UAB „Auvikata“ sąskaitą neįnešė ir 2000 litų pasisavino.

Be to, A. K., būdamas UAB „Auvikata“ direktoriumi, 2011-02-10, atstovaudamas UAB „Auvikata“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/10 tarp A. Z. ir UAB „Auvikata“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti komodą ir televizoriaus staliuką, po ko, ta pačią dieną apie 11.00 val., name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iš A. Z. bei E. Z. paėmė 3500 litų, 2011 metų birželio 8 d. apie 15.00 val. toje pačioje vietoje paėmė dar 3000 litų už komodos ir televizoriaus staliuko pagaminimą, tačiau pinigų priėmimo dokumento nesurašė, pinigų į UAB „Auvikata“ sąskaitą neįnešė ir 6500 litų pasisavino.

Be to, A. K., būdamas UAB „Auvikata“ direktoriumi, 2009-09-30, atstovaudamas UAB „Auvikata“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09/30 tarp V. A. ir UAB Auvikata“, kuria įsipareigojo pirkėjui parduoti virtuvės baldus, 2009 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. A. ir J. A. paėmė 4650 Lt už virtuvės baldų pagaminimą, tačiau pinigų priėmimo dokumento nesurašė, pinigų į UAB „Auvikata“ sąskaitą neįnešė ir 4650 Lt pasisavino.

Be to, A. K., dirbdamas UAB „Auvikata“, įmonės kodas 300142180, registruotos Kaune, Jonavos g. 254, direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d., pažeisdamas šio įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo ir organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p. reikalavimus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009 m. gruodžio mėn. pirkėjo V. A. 4650 Lt sumos atsiskaitymo už 2009-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/30 pagrindu pagamintus ir pristatytus virtuvės baldus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009 m. gruodžio mėn. pirkėjo M. K. atlikto 2000 Lt atsiskaitymo už 2009-11-16 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11/17 pagrindu pagamintus ir pristatytus miegamojo baldus, neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė pirkėjos A. Z. įsiskolinimo bei atsiskaitymo už 6500 Lt sumą 2011-02-10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 02/10 pagrindu ir pristatytus baldus - komodą ir TV staliuką, tokiu būdu buhalterinės apsaugos dokumentuose 5371,90 Lt suma sumažino pardavimo pajamas ir 1128,10 Lt suma sumažino pardavimo PVM, pažeisdamas šio įstatymo 16 str. 3 d. 4 d., 19 str. reikalavimus, tyčia neišsaugojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2011-07-01 UAB „Auvikata“ pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip ir kokių dokumentų pagrindu keitėsi pirkėjų įsiskolinimo dydis ir struktūra ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Auvikata“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2005-09-13 dirbo UAB „Auvikata“ direktoriumi. 2009 metais su M. K. buvo sudaryta miegamojo baldų pirkimo pardavimo sutartis. Buvo atvykę matuoti baldų, padarė brėžinį, pasirašė sutartį, buvo sumokėtas 50 procentų avansas. Medinės detalės vežamos iš užsienio, kitos gaminamos Lietuvoje. Baldai buvo vežami kelis kartus. Buvo nuvežta spinta, po to gavus detales iš užsienio paaiškėjo, kad brokuotas lovos galvūgalis. Už tai neprašė pinigų, pasiėmė brokuotą detalę, pažadėjo per mėnesį ją pakeisti, tada turėjo būti atsiskaitoma už visus baldus. Po mėnesio atvežus detalę sumontavo, viskas tiko. Kai reikėjo atsiskaityti, M. K. pasakė, kad jie mėnesį ir jis nemokės jokių pinigų, tai bus kompensacija. Pasakius, kad sutartyje yra numatytas terminas, M. K. atsakė, kad jie pinigų negaus. Kadangi baldai buvo sumontuoti, jų pasiimti nebuvo galimybės, tai jie išėjo. Būdų atgauti likusią pinigų sumą neieškojo. Sąskaita – faktūra užsakovų prašymu buvo išrašyta ūkininko J. Š. vardu, buvo įrašyti stelažai, nes jis dovanojo baldus ir turėjo mokėti pinigus.

A. Z. buvo atvykusi keletą kartų derinti visų detalių, tartis dėl medžiagos. Atvežė parodyti, kokie turi būti pagaminti komoda ir televizoriaus staliukas. Jai buvo pasakyta, kad tokių baldų nepagamins, kad gali baldus padaryti iš medžio masyvo su galimybe pasirinkti spalvą. Buvo daug kartų skaičiuojama, daug kartų kalbėta, derėtasi, buvo nuvykę pamatuoti baldus. Jie patys turėjo pasidarę eskizą, surašę matmenis, kompiuterine programa jį pakoregavo. Pasitikėjo užsakovais ir avanso nepaprašė. Žadėjo sumokėti pagaminus baldus. Baldus turėjo pagaminti per du mėnesius, tačiau nesumokėjus avanso terminai vėlavo. Sutartyje yra numatyta, kad pilnai nesumokėjus avanso, terminas gali pailgėti. Birželio mėnesio pradžioje pristatė baldus. Užsakovė pasakė neturinti visos sumos, galinti surasti tik 3000 Lt. Jis turėjo pinigų priėmimo kvitą, nors klientai prašo parašyti ant sutarties, kad pinigai sumokėti. A. Z. nuėjus ieškoti pinigų jis, kad būtų greičiau, parašė ant sutarties, kad sumokėti 3000 Lt. A. Z. teigė pinigų neradusi, pažadėjo nuimti nuo kortelės ir pinigus atvežti į kontorą. Ji nesumokėjo, o iš komandiruotės grįžęs jos sutuoktinis nenorėjo mokėti pinigų, reiškė pretenzijas dėl televizoriaus staliuko detalių kiekio, medžiagos, nors buvo padaryta pagal sutartį. Po to paskambinus telefonu, A. Z. pasakė, kad dar reikia dviejų lenktų detalių, nors viskas buvo padaryta pagal brėžinius, visus matmenis jie buvo suderinę. Nesumokėję pinigų pradėjo reikalauti, kad baldas būtų pakeistas.

Birželio mėnesio pabaigoje pradėjo daugėti tokių neatsiskaitymų, skolų, buvo kreiptasi teisinės pagalbos į D. R.. D. R. pasiūlė parduoti jam įmonę ir jis toliau tą veiklą tęs, jis sutiko. Įmonę pardavė už 10 Lt, jis turėjo 100 procentų akcijų, iš viso 450 akcijų, kurios vienos vertė 100 Lt. Anksčiau buvo daugiau akcininkų, tačiau nuo 2009 m. jis liko vienintelis.

V. A. užsisakė virtuvės baldus, sutartį pasirašė 2009-09-30. Jam buvo parodytos medžiagos, suderintas brėžinys, V. A., sumokėjo 5000 Lt avanso, tai yra daugiau nei 50 procentų sumos, jam buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Iki naujų metų nepagamino visų reikiamų detalių ir baldų. Buvo paprašyta sumokėti likusią sumą, jie paprašė atvežti baldus ir pažadėjo sumokėti. 2010 m. sausio mėnesį nuvežė baldus, sumontavo, nors sumontuoti juos nepriklausė. Užsakovai sakė, kad kampe turėjo būti stiklas, nors pagal brėžinį jis nebuvo numatytas, atsisakė mokėti pinigus, kol nebus stiklo. Atvežus reikalautas dureles V. A. paaiškino, kad neturi pinigų, jie pas sutuoktinę, pažadėjo vėliau pinigus atvežti, tačiau taip ir nesumokėjo.

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta sutartis su UAB „Frondita“. Visi dokumentai buvo saugomi toje įmonėje, jų įmonėje jokių buhalterinių dokumentų nebuvo. Jie rašydavo visas sąskaitas. Finansiniuose dokumentuose pasirašydavo jis pats.

Prekių perdavimo jie neįformindavo, pasitikėdavo žmonėmis. Po sutarties pasirašymo darbus įsipareigodavo atlikti per du mėnesius, tačiau negavus avanso terminas pailgėdavo iki trijų - keturių mėnesių. Sutartis buvo trafaretinė.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena. Užsisakydami miegamojo baldus sudarė sutartį, per du kartus sumokėjo 2000 Lt. Sutartį pasirašė jos sutuoktinis M. K.. Pinigai buvo perduoti kaltinamajam, jis išrašė kvitą. Sumokant kitą dalį pinigų kaltinamajam jis kvito nedavė. Gautą sąskaitą perdavė savo tėvui J. Š., kuris jai dovanojo baldus. Dėl nusikaltimo jai padaryta moralinė žala.

Nukentėjusioji A. Z. parodė, kad 2011-02-10 su UAB „Auvikata“ pasirašė sutartį, pagal kurią A. K. įsipareigojo per 42 dienas pagaminti televizoriaus staliuką ir komodą. Baldus pagamino tik birželio mėnesį. A. K. sumokėjo 50 procentų kainos, nes nesumokėjus įmokos baldai nepradedami gaminti. A. K. neišrašė jokio pinigų priėmimo dokumento, žadėjo išrašyti vėliau. Apžiūrėjusi atvežtus baldus pamatė, kad baldai pagaminti ne pagal tuos brėžinius, kurie buvo pridėti prie sutarties, naudotos ne tos medžiagos. Sutartyje buvo numatyta, kad galima rašyti defektinį aktą. A. K. nesutiko, pažadėjo ištaisyti trūkumus. A. K. pareikalavo sumokėti likusius pinigus. Paprašius išrašyti kvitą jis pasakė, kad neturi pasiėmęs kvitų. Tada ji paprašė, kad jis parašytų sutartyje, jog gavo pinigus, jis pasirašė, kad tada gavo 3000 Lt. Po to bandė susisiekti su A. K., bet nepavyko. Bandė kalbėtis su jo sutuoktine V. K., tačiau ji sakė, kad viską tvarko jos sutuoktinis. Jam skambino daug kartų, siūlė surašyti susitarimą, bet jie nesirašė. Iš pradžių jis neatsiliepdavo į skambučius, atsiliepęs vėliau pasakė, kad įmonę pardavė, reikia tartis su nauju direktoriumi. Naujas direktorius paaiškino, kad negali nieko ištaisyti ir patarė kreiptis į policiją. Pagaminti baldai nėra verti sumokėtų pinigų. Televizoriaus staliuko išmatavimai neatitinka brėžinių, nors buvo suderinti. Brėžiniai neatitiko pagamintų baldų. Televizoriaus staliuko lankstai įdėti be stabdžių. Buvo tartasi kad stalviršis bus be sujungimo, tačiau pagaminta su sujungimu. Baldų kokybė prasta. Jai padaryta 3000 Lt turtinė žala. Prašė pasiimti nekokybišką staliuką ir pagaminti staliuką pagal brėžinius, tačiau jis to nepadarė. Baldų kaina 6000 Lt - 3000 Lt indauja ir 3000 Lt televizoriaus staliukas.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2009 m. rudenį ieškojo virtuvės baldų. Internete rado įmonę „Virginijos baldai“ Kaune, nuvyko apžiūrėti. Užsakė grynos medienos virtuvinius baldus už maždaug 9600 Lt. Pasirašė sutartį, sutartyje įmonė vadinosi kitaip, sumokėjo 5000 Lt avansą. Baldus turėjo atvežti iki 2009 m. Kalėdų. Paskambinus po Kalėdų jiems pažadėjo, kad baldai bus po naujų metų. Sausio mėnesio viduryje ar gale atvežė baldus du vyrai, atvažiavo kartu ir A. K.. Su A. K. suskaičiavo likusią sumą, 150 Lt nusiderėjo, atidavė pinigus, dokumentus. Sąskaitos – faktūros jis negavo, ant jokio dokumento nepasirašė. Dokumentus saugojo iki 2010-2011 m., po to jie per remontą dingo. Kai sumokėjo likusius pinigus jokio kvito negavo. Sužinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, paaiškėjo, kad jį kaltina nesumokėjus likusios dalies, t. y. 4600 Lt, kuriuos atidavė A. K..

Liudytojas A. P. parodė, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla. Jis administruoja bankrutuojančią įmonę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paimti dokumentai, todėl negalėjo atlikti bankroto procedūrų, reikšti civilinio ieškinio. Dabar sudaryti sąrašai, tačiau visko patikrinti dar negalima. Dabar pateikė dokumentus tik kiek pareikštas kaltinimas.

Liudytojas M. K. parodė, kad užsisakius miegamojo baldus sutarė, kad sumokės 4000 Lt. Baldus gavo per ilgesnį laiką, negu nustatyta sutartyje. Paprašė, kad išrašytų sąskaitą uošvio J. Š. įmonės vardu. Išrašė sąskaitą, viskas buvo tvarkoje. Po maždaug dvejų metų atėjo pranešimas J. Š., jog jis skolingas 4000 Lt. Pradėjus aiškintis sužinojo, kad ta skola yra UAB „Auvikata“. Kai mokėjo 2000 Lt avansą, buvo išrašytas kvitas, sumokėjus likusius pinigus jokio dokumento negavo. 1000 Lt įmokėjo, kai padarė spintos duris, kitą 1000 Lt - kai buvo baigti darbai. Baldus vežė per kelis kartus, buvo išsivežę perdaryti, nes jie buvo nekokybiški.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2011 metais jam tapus UAB „Auvikata“ vadovu, tikrinant kreditorių sąrašus, buvo atsiradę tam tikrų neaiškumų dėl skolininkų, kuriems buvo išsiųsti pranešimai dėl skolos apmokėjimo. Vadovu tapo liepos mėnesį, prieš tai vadovas buvo A. K.. Kai siuntė priminimus apie skolas, įmonė veiklos netęsė. Nurodė, kad jo tikslas buvo patikrinti buhalterinę apskaitą, po to spręsti, ar tęsti veiklą, ar parduoti įmonę, tačiau kreditorius iškėlė bankroto bylą. Įmonei dabar iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius, jam perduoti visi dokumentai. Bankrotą pradėjo buvę nuomininkai.

Liudytojas E. Z. parodė, kad su sutuoktine išsirinko „Virginijos baldų“ internete siūlomą komplektą. Nuvažiavo į kontorą Neries krantinėje, apžiūrėjo detales, nubraižė eskizą, užsakė baldus. Kitą dieną atvažiavę sumokėjo sutartą 50 procentų avansinę sumą – 3500 Lt, nes baldai buvo įvertinti 7000 Lt, pasirašė sutartį. Jokio kasos pajamų orderio negavo. 50 procentų avansinė įmoka reikalinga gamybai pradėti, taip buvo numatyta sutartyje. Gautus baldus priėmė sutuoktinė A. Z.. Grįžęs jis pamatė, kad baldai padaryti ne pagal brėžinius, kokybė neatitiko sutartyje numatytų punktų - vietoje gryno medžio buvo faneruotė, panaudotas dirbtinis laminatas, baro – indaujos gylis neatitiko brėžinių, televizoriaus staliukas buvo be durelių. Dėl to pradėjo reikšti pretenzijas. Pinigus sutuoktinė sumokėjo, ant sutarties buvo parašytas prierašas. Kasos pajamų orderio A. K. neatsivežė, jo neužpildė ir jiems neįteikė.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2009 m. rudenį, gal spalio pabaigoje sumokėjo pinigus už natūralios medienos virtuvės baldų komplektą, kurį užsakė įmonėje „Virginijos baldai“. Užsakymą priėmė A. K., išmatavo, padarė brėžinius. Buvo paprašyta 5000 Lt avanso, nes buvo sutarta apie 10 000 Lt suma. Avansą jie atvežė spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje , vakare, apie 22.00 val. į A. K. kontorą. Pasirašė, kad pinigus davė ir gavo. Baldus gavo tik po Kalėdų. Suderėjo likusią 4500 Lt sumą. Sumokėjus paskutinius pinigus nieko nepildė, nepasirašė. Padaryta 1000 Lt žala, kurią sudaro kuro išlaidos, pergyvenimai, nerimastis, baldų neatitikimas.

Liudytoja I. P. parodė, kad dirba UAB „Frondita“ buhaltere, teikia buhalterines paslaugas klientams. UAB „Auvikata“ buvo jų klientė. A. K. visų sutarčių nepateikdavo, nors įmonės vadovas nepateikti sutarčių negali. A. K. iš klientų imdavo grynuosius pinigus, jai pateikdavo pinigų priėmimo kvitus, ar visus – pasakyti negali. UAB „Auvikata“ ji pradėjo aptarnauti 2008 m. kovo mėn. A. K. jai pasakydavo, kokiam žmogui išrašyti sąskaitą. Ji nedalyvauja atsiskaitymuose. UAB „Auvikata“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal galiojančius teisės aktus. A. K. pateiktų pirminių apskaitos dokumentų ne visada pakako, visada trūkdavo sutarčių. A. K. žinojo, kad turi būti pateiktos sutartys. Nepamena, ar nurodė A. K. pateikti sutartis. Ji vedė reikalingus registrus, segė juos žiniaraščių segtuvuose. Pareigūnai žiniaraštį paėmė. Trys segtuvai buvo pas D. R.. A. K. pristatydavo pirkimo dokumentus, žaliavų sąskaitas, paslaugų pirkimo, pinigų priėmimo kvitus. Mokesčių inspekcija tikrino įmonę 2-3 kartus. Turėjo tikrinti 2009-2010 m. Buvo nustatytas vienintelis pažeidimas, kad nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, už tai įmonės direktorius buvo baustas. Dokumentai buvo suruošti atidavimui naujam direktoriui, atvykus tyrėjai, juos atidavė.

Liudytojas Gintaras K. V. parodė, kad buvo sudaryta sutartis su UAB „Auvikata“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pagal sutartį jiems pateikdavo dokumentus, o jie vykdė buhalterinę apskaitą, teikė duomenis institucijoms. Vykdė tai, ką pateikdavo direktorius. Sutartys buvo sudaromos kiekvienais metais. Buvo pažeidimų, kai ne laiku pristatomi dokumentai, dėl dokumentų turinio trūkumų nepastebėjo. Kiekvieną kartą reikėjo A. K. prašyti, kad dokumentus pateiktu laiku. Ar jiems viską pateikdavo – negali pasakyti. Užsakymų niekada negaudavo, tik gaudavo informaciją, kai žmogus sumokėdavo pinigus, jie suskaičiuodavo įplaukas. Balansus suvesdavo jo paskirta buhalterė. Visas sąskaitas pasirašydavo A. K..

Liudytoja J. S. parodė, kad ji atliko tyrimą A. K. byloje. Dalis dokumentų paimta iš UAB „Frondita“, keletą segtuvų pateikė pats kaltinamasis bei D. R.. Po to buvo surašyta užduotis ir nusiųsta į FNTT. Tiriamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2011-07-01, kol kaltinamasis buvo įmonės direktoriumi. Paties kaltinamojo buvo pateikti prašymai priimti į darbą, pirkimo paslaugų sutartys, todėl jie nebuvo pateikti FNTT tyrimui. Iš UAB „Frondita“ pateikti dokumentai buvo sunumeruoti ir jie buvo pateikti visi. Tie dokumentai, kuriuos pateikė kaltinamasis ir D. R., neapėmė tiriamojo laikotarpio.

Specialistė A. K. parodė, kad registras yra, jis suvestas pagal atskirus pirkėjus. Su dokumentais, kuriuos tyrė specialistė G. V., ji nesusidūrė. Turint pirminius dokumentus galima daug ką nustatyti, tačiau kaip ji suprato, specialistas neturėjo pirminių dokumentų, tik susistemintus. Specialistui buvo užduotos klausimas ir nurodytos aplinkybės, kad trims pirkėjams nebuvo duodami kvitai. Specialistas nustatė, kad nebuvo registre pinigų priėmimo kvitų iš V. A., A. Z. ir I. K.. Į buhalterinį registrą neįtrauktas A. Z. pirkimas. Jei baldai buvo pagaminti, tai turėjo būti pateikta sąskaita-faktūra. Jei tokia sąskaita nebuvo įtraukta, tai A. Z. įsiskolinimas liko neįrašytas į registrą, neįtrauktos pajamos už pagamintus baldus. Jeigu V. A. sumokėjo visą sumą, tai turėjo būti žiniaraštis. Visus dokumentus pateikti turėjo direktorius, turėjo būti platesnis registras. Sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Pagaminus baldus turi būti išrašoma sąskaita, sąskaita neturi būti pildoma, jei duodamas kvitas. Buvo konstatuota, kad baldai buvo pagaminti ir jie yra parduoti. UAB „Auvikata“ uždirbo pajamas ir tai turėjo būti registruojama apskaitoje. Iš dalies negalima nustatyti UAB „Auvikata“ nuosavo kapitalo dydžio, nes sumokėti pinigai neįtraukti į apskaitą.

I. K. 2011-09-30 pareiškimu (t. 1, b.l. 4-5) pranešė apie UAB „Auvikata“ nusikalstamą veiką ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime ji nurodė, kad 2009-11-16 ji užsakė pagaminti baldus UAB „Auvikata, kurių bendra vertė 4000 Lt. Tą pačią dieną ji sumokėjo avansą 2000 Lt. Šiai sumai A. K. išrašė pinigų priėmimo kvitą AV Nr. 04. Likusius 2000 Lt ji sumokėjo A. K., kai pagaminti baldai buvo pristatyti į namus. Jokio dokumento apie pinigų gavimą A. K. neišrašė. 2009-12-30 A. K. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą 4000 Lt sumai 2011-08-19 iš UAB „Auvikata“ buvo gauta pretenzija (t. 1, b. l. 6), kad už pagamintus baldus jie skolingi 4000 Lt.

A. Z. 2012-02-29 pareiškimu (t 1, b. l. 19-20) pranešė apie UAB „Auvikata“ direktoriaus A. K. nusikalstamą veiką ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime ji nurodė, kad 2011-02-10 su UAB „Auvikata“, atstovaujama direktoriaus A. K., sudarė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 02110, pagal kurią užsakė pagaminti baldus: komodą ir televizoriaus staliuką, kurių vertė 7000 Lt. Sutarties sudarymo dieną ji sumokėjo 3500 Lt, tai yra pusę baldų vertės, tačiau A. K. jokio dokumento apie pinigų gavimą nepateikė. 2011-06-08 atvežus pagamintus baldus, kurie neatitiko užsakymo, ji sumokėjo A. K. 3000 Lt, tačiau ir tuo metu jokio dokumento apie sumokėtus pinigus negavo. Jai pareikalavus A. K. sutartyje parašė, kad 3000 Lt gavęs, tačiau nepasirašė, neužrašė savo vardo ir pavardės.

V. A. 2012-03-12 pareiškimu (t.1, b. l. 21) pranešė apie UAB „Auvikata“ direktoriaus A. K. nusikalstamą veiką ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime jis nurodė, kad 2009-09-30 jis su UAB „Auvikata“, atstovaujama direktoriaus A. K., sudarė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 09/30, pagal kurią užsakė pagaminti virtuvės baldus, kurių bendra vertė 9650 Lt. Tą pačią dieną jis sumokėjo 5000 Lt avansą. Šiai sumai A. K. išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 0788742. Likusius 4650 Lt jis sumokėjo 2009 m. gruodžio pradžioje, kai A. K. atvežė pagamintus baldus. Baldai buvo nekokybiški. Jokių dokumentų apie sumokėtus pinigus A. K. nepateikė.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 35-50) D. R. pateikė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą, pirkimo - pardavimo sutartį, atsiliepimą į pretenziją, kasos pajamų orderį, kitus dokumentus.

Akcijų pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta 2011-07-01 tarp pardavėjo A. K. ir pirkėjo D. R., pagal kurią buvo parduota UAB „Auvikata“ ir akcijos.

2011-07-01 UAB „Auvikata“ vienintelio akcininko sprendimu A. K. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų (t. 1, b. l. 39).

Pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 40-42) nustatyta, kad 2009-11-16 ji sudaryta tarp UAB “Auvikata” atstovo A. K. ir M. K., kuria A. K. įsipareigojo pagaminti miegamojo baldus, kurių vertė 4000 Lt.

Atsiliepimas

2011-09-28 I. K. atsiliepime į 2011-08-19 UAB „Auvikata“ pateiktą pretenziją (t. 1, b. l. 44) pateikė ir 2009-11-16 kasos pajamų orderį Nr. AUV00058, išrašytą dėl ūkinės operacijos, pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. AV 04 2000 Lt sumai, kurį pasirašęs A. K. bei finansininkas I. P..

Pinigų priėmimo kvitu AV Nr. 04, išrašytu 2009-11-16 (t. 1, b. l. 45), nustatyta, kad M. K. sumokėjo A. K. 2000 Lt avansą.

Dokumentų pateikimo protokolu A. Z. pateikė pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 59-69), 2011-02-10 sudarytą tarp UAB “Auvikata” atstovo A. K. ir A. Z. dėl komodos ir TV staliuko pagaminimo, kurių vertė 7000 Lt. Sutartyje po šalių parašais yra įrašas „2011 06 08 Sumokėta 3000Lt (trys tūkstančiai litų), PS – 500 Lt - be 2 durelių televizoriaus spintelė“.

Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 09/30 (t. 1, b. l. 80-82), 2009-09-30 sudaryta tarp UAB “Auvikata” atstovo A. K. ir V. A. dėl virtuvės baldų, kurių vertė 9650 Lt.

Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr. BST/503 (t. 1, b .l. 100-110) UAB „Frondita“ įsipareigojo tvarkyti UAB „Auvikata“ buhalterinę apskaitą nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31.

Dokumentų pateikimo protokolais (t. 1, b. l. 111-112) D. R. ir A. K. pateikė UAB „Auvikata“ finansinės apskaitos dokumentus.

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 113) D. R. pateikė UAB „Auvikata“ pirkimo – pardavimo sutartis ir sutartis – užsakymus.

Specialisto išvada „Dėl UAB „Auvikata“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 1, b. l. 165-176) nustatyta:

UAB „Auvikata“ neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009 m. gruodžio mėn. pirkėjo V. A. 4650 Lt sumos įskaitymo už 2009-09-30 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 09/30 pagrindu pagamintus virtuvės baldus, taip pat 2009 m. gruodžio pabaigoje pirkėjo M. K. atlikto 2000 Lt įskaitymo už 2009-11-16 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11/17 pagrindu pagamintus miegamojo baldus, taip pat pirkėjos A. Z. įsiskolinimo bei atsiskaitymo už 6500 Lt sumą 2011-02-10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 02/10 pagrindu pagamintus baldus.

Nėra galimybės nustatyti, kur UAB „Auvikata“ panaudojo 13150 Lt sumą. UAB „Auvikata“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė pirkėjos A. Z. įsipareigojimo už 6500 Lt sumą už 11-02-10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 02/10 pagrindu pagamintus ir pristatytus baldus - komodą ir TV staliuką, tokiu būdu UAB „Auvikata“ buhalterinės apskaitos dokumentuose 5371,90 Lt suma sumažino pardavimo pajamas, taip pat 1128,10 Lt suma sumažino pardavimo PVM. UAB „Auvikata“ nepateikė tiriamojo laikotarpio bendrovės pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip ir kokių dokumentų pagrindu tiriamuoju laikotarpiu keitėsi UAB „Auvikata“ pirkėjų įsiskolinimo dydis ir struktūra. Tokiu būdu UAB „Auvikata“ nesivadovavo 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis, o būtent 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. UAB „Auvikata“, nesurašydama dokumentų, patvirtinančių šių sutarčių sudarymo, taip pat nesivadovavo 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 17 patvirtintų Kasos darbo ir organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktu. Dėl aukščiau išvardintų dokumentinio UAB „Auvikata“ tyrimo metu nustatytų aplinkybių bendrovė patyrė 13150 Lt nuostolį. Iš tyrimui pateiktų UAB „Auvikata“ tiriamojo laikotarpio dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Auvikata“ direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo A. K..

Kauno apygardos teismo 2012-02-17 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Auvikata“ (t. 1, b. l. 126-127). Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Audersima“, kurios direktorius - A. P..

Priėmimo-perdavimo aktu 2012-09-26 BUAB „Auvikata“ dokumentai perduoti A. P..

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Baudžiamojoje byloje, ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. tyčia, neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „Auvikata“ priklausantį turtą. Jis veikė apibrėžta, vieninga tyčia, jo padarytos veikos turi būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kadangi visi nusikaltimai buvo padaryti analogiškais veiksmais, A. K. veiksmus, nukreiptus į turto pasisavinimą per keletą kartų, sąlygojo bendras nusikalstamas ketinimas, pasireiškęs vieningos tyčios forma, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. teisingai. Kaltinamojo A. K. neprisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Baudžiamajai atsakomybei už apgaulingą apskaitą kilti būtina, kad dėl to būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiai išvadai pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytus faktus, apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė kaip neįtraukimas į buhalterinę apskaitą pirkėjų sumokėtų pinigų už pagamintus baldus, šie pažeidimai leido nepagrįstai sumažinti pardavimo pajamas bei pardavimo PVM, be to, UAB „Auvikata“ nepateikė bendrovės pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų, dėl ko bendrovė patyrė 13150 Lt nuostolį bei iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas A. K., apgaulinga apskaita sukėlęs baudžiamajai atsakomybei kilti būtinus padarinius. Kritiškai vertintini kaltinamojo teiginiai, kad jis nebuvo atsakingas už buhalterinę apskaitą įmonėje, kadangi buvo sudaryta sutartis su UAB „Frondita“, nors jis pripažino, kad finansiniuose dokumentuose pasirašydavo jis pats. Pažymėtina, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas negali būti perkeliamas vien tik samdomam buhalteriui ar samdomos įmonės kompetencijai ir kad vadovas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, kuris tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (kasacinės nutartys Nr. 2K-379/2012, 2K-376/2012, 2K-454/2012 ir kt.). Bylos medžiaga nustatyta, kad gautų pajamų neįtraukimą į įmonės apskaitą bei bendrovės pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų nepateikimą lėmė ne UAB „Frondita“, bet kaltinamojo A. K., atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimą, veiksmai.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), už jo žinioje esančio turto pasisavinimą jis teisiamas antrą kartą (t. 1, b. l. 145, 151), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 160-162), VšĮ Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 156-158), atsižvelgiant į tai, kad anksčiau baudžiamuoju įsakymu jam skirtos baudos nėra sumokėjęs, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir skirti jam:

pagal BK 183 str. 1 d. – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 222 str. 1 d. – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 650 Lt (5 MGL) bauda bei skirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 650 Lt (5 MGL) baudą.

A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti A. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėja Birutė Drozdienė